Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

kaltinamajam M. J., jo atstovei pagal įstatymą I. B.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rietavo m., lietuvis, LR pilietis, besimokantis „Vėtrungės“ gimnazijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį; ir

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, LR pilietis, besimokantis „Vėtrungės“ gimnazijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Ketvergių k., Dovilų sen. Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką:

2012 m. kovo 2 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“, Taikos pr.61, Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, matant aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, dėl D. J. garsiai klausomos muzikos, pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu pastūmė D. J., kumščiu jam sudavė du kartus į galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, gulinčiam vieną kartą spyrė į veidą, tuo D. J. padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairės akies obuolio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą t.y. nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2012 m. kovo 2 d., apie 21.50 val., prekybos centro “Akropolis“, Taikos pr.61, Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, atvirai, matant D. J. draugams, pagrobė iš D. J. kišenės ant žemės iškritusį 397 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“ 190 Lt vertės su SIM kortele 7 Lt vertės, priklausantį G. J., bei grotuvą „MP3“, 200 Lt vertės, priklausantį V. T..

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 kovo 2 d., apie 21.30 val., prekybos centro “Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje su A. A. ėjo link autobusų stotelės. Prasilenkė su nukentėjusiuoju D. J. ir jo draugais. D. J. labai garsiai klausėsi muzikos. M. J. dėl to pasakė jam pastabą, jie apsižodžiavo. D. J. pastūmė M. J.. M. J. sugriebė D. J. už striukės ir trenkė jam kumščiu į veidą. Išgirdo, kad D. J. draugai kviečia į pagalbą kitus asmenis. M. J. nubėgo į autobusų stotelę. Jį pasivijo A. A.. ir padavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, liečiamu ekranu. A. A. parodė ir MP3 grotuvą, pasakė, kad jį paėmė nuo žemės, toje vietoje kur vyko konfliktas. Paklaustas, kodėl šiuos daiktus paėmė, A. A. atsakė, kad nežino. Stovėdami už stotelės stiklinio paviljono pamatė važiuojantį tarnybinį policijos automobilį, A. A. telefoną numetė ant žemės. Pareigūnams pravažiavus A. A. telefoną pakėlė. Jie abu parvažiavo namo. Kitą dieną A. A. pasakė, kad mobiliojo ryšio telefoną pametė prie trečios poliklinikos.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. kovo 2 d., apie 21.30 val., su draugu M. J. išėjo iš prekybos centro “Akropolis“ ir ėjo link autobusų stotelės. Priekyje ėjo 5 vaikinai, tarp jų ir nukentėjusysis D. J.. Jis garsiai klausėsi muzikos. Tarp D. J. ir M. J. dėl muzikos kilo žodinis konfliktas. D. J. ranka pastūmė M. J. ir pirmas sudavė smūgį. Tada M. J. pastūmė D. J. ir sudavė jam smūgį į veidą. D. J. pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Ar jis buvo pargriuvęs ant žemės A. A. nematė. Kaltinamasis pamatė ant žemės iškritusius daiktus: telefoną ir MP3 grotuvą. Pagalvojo, kad tai M. J. daiktai ir juos paėmė. D. J. draugai stovėjo šalia ir matė, kad A. A. ima telefoną ir MP3 grotuvą. Niekas neprašė daiktus grąžinti. Paėmęs nuo žemės telefoną ir grotuvą, juos įsidėjo į kišenę, iš karto M. J. daiktų negrąžino. Autobusų stotelėje daiktus parodė M. J., šis pasakė, kad telefonas ir grotuvas jam nepriklauso. Pamatė važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, išsigando, todėl telefoną ir MP3 grotuvą paslėpė stotelėje. Tai darė todėl, kad paimtus daiktus pats norėjo sugrąžinti jų savininkui. Telefoną eidamas namo pametė. Kitą dieną, draugo gimtadienyje susitiko E. V., kuris pasigyrė radęs telefoną. Pokalbio metu išsiaiškino, kad E. V. rado A. A. pamestą telefoną. E. V. jam atidavė rastą telefoną.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d., apie 20 val., su draugais E. K., T. D. atvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“. Apie 21.30 val. išėjo iš prekybos centro ir ėjo link autobusų stotelės, esančios prie „Neapolio“ pastato. Priešais juos ėjo abu kaltinamieji. Eidamas D. J. garsiai klausėsi muzikos. M. J. jį pastūmė. D. J. jį taip pat pastūmė. Tada M. J. jam du kartus trenkė į galvą. Nuo smūgių D. J. pargriuvo ir prarado sąmonę. Atsigavo, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. E. K. pareigūnams papasakojo, kad D. J. sumušė ir pagrobė iš D. J. kišenės iškritusius daiktus telefoną ir MP3 grotuvą. Su policijos pareigūnais ieškojo D. J. sumušusių asmenų, tačiau tą vakarą jų nerado. Ryte D. J. nuvažiavo į ligoninę, jam buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. T. D. mamai atnešė pagrobtą telefoną, paaiškino, kad telefoną grąžino jį sumušę asmenys. MP3 grotuvą T. D. atidavė A. T., nes grotuvas priklausė jam.

Liudytojas T. D. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d. apie 21.50 val., su draugais D. J., E. K. ėjo iš prekybos centro „Akropolis“ link autobusų stotelės. Kas sumušė D. J. nematė, nes buvo nuėjęs nuo jo. Būdamas autobusų stotelėje, prie „Neapolio“ pastato, pamatė, kaip į autobusų stotelę atbėgo kaltinamieji A. A. ir M. J.. Tuo metu kita gatvės puse pravažiavo policijos tarnybinis automobilis. A. A. ir M. J., pamatę policijos automobilį, po stotelės paviljonu pakišo mobiliojo ryšio telefoną ir MP 3 grotuvą. Pamatęs slepiamus daiktus, pagalvojo, kad slepiamas telefonas ir grotuvas gali būti D. J.. T. D. skambino D. J., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino E. K. ir šis pasakė, kad iš D. J. atėmė du asmenys telefoną ir MP 3 grotuvą. Jam beskambinat telefonu A. A. su M. J. susistabdė maršrutinį mikroautobusą, pasiėmė slėptus daiktus, ir nuvažiavo. Kitą dieną per bendrus draugus susirado A. A. telefono numerį, jam paskambino ir susitarė su juo susitikti. 2012 m. kovo 3 d., apie 15 val., A. A. grąžino MP3 grotuvą, telefoną tvirtino pametęs. A. A. sakė, kad D. J. nemušė. Kitą dieną, vakare, A. A. grąžino T. D. ir D. J. telefoną „Nokia 5230“ su SIM kortele.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d., apie 21.30 val., su draugais ėjo iš prekybos centro „Akropolis“ į autobusų stotelę. D. J. garsiai klausėsi muzikos. Prie jų priėjo abu kaltinamieji. M. J. dėl muzikos pradėjo žodžiais užgaulioti D. J., pastūmė D. J., D. J. taip pat pastūmė M. J.. M. J. sudavė D. J. kumščiu į galvą, D. J. nukrito ant žemės. Gulinčiam D. J. kaltinamasis M. J. vieną kartą spyrė. A. A. nukentėjusiojo nemušė. Muštynių metu D. J. iš kišenės iškrito telefonas ir MP3 grotuvas. Po M. J. suduotų smūgių A. A. nuo žemės paėmė iškritusį D. J. telefoną ir MP3 grotuvą ir kaltinamieji abu nubėgo link autobusų stotelės. D. J. veidas buvo kruvinas. Atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems papasakojo, kad buvo sumuštas D. J., ir iš jo pagrobti daiktai. Paskambino T. D. pasakė, kad matė du žmones autobusų stotelėje slepiančius telefoną ir MP3 grotuvą. Pasakė, kad policijai nuvažiavus vaikinai pasiėmė telefoną ir MP3 grotuvą, kuriuos buvo pasislėpę, ir nuvažiavo su maršrutiniu mikroautobusu.

Liudytojas L. B. parodė, kad 2012 m. kovo pradžioje, penktadienį, su draugais buvo prekybos centre “Akropolis“. Iš prekybos centro išėjo apie 21.30 val. Eidamas išgirdo šaukiant D. J.. Atsisukęs pamatė, kad D. J. kalbasi su kaltinamuoju M. J.. Matė, kad M. J. pastūmė D. J., du kartus sudavė D. J. į veidą. Nuo suduotų smūgių D. J. nukrito ant žemės. L. B., pamatęs pusseserę su vaikinu, nubėgo prašyti jų pagalbos. Pusseserė jam davė dujų balionėlį. Grįžęs prie nukentėjusiojo, pamatė nubėgančius kaltinamuosius.

Liudytojas E. D. parodė, kad 2012 kovo mėnesį, apie 21.30 val., su draugais išėjo iš prekybos centro “Akropolis“. D. J. kurpinėje turėjo garso kolonėlę, o kišenėje MP3 grotuvą ir klausėsi muzikos. Einant prekybos centro automobilių stovėjimo aikštele pro juos praeidami abu kaltinamieji kažką pašaipiai pasakė. D. J. kažką atsakė, jo atsakymas nepatiko M. J.. Jis pastūmė nukentėjusįjį. M. J. pirmas sudavė D. J. kumščiu į galvą. D. J. sudavė M. J., pataikė į krūtinės sritį. Po to M. J. dar sudavė D. J. kumščiu į galvą, nuo smūgių D. J. nugriuvo ant žemės. Gulinčiam D. J. M. J. spyrė į veidą. Muštynių metu D. J. iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir MP3 grotuvas. Kaltinamasis A. A. nuo žemės paėmė iškritusius daiktus. E. D. priėjo prie A. A. ir pasakė: “Padėk daiktus“. A. A. nieko neatsakė ir abu kaltinamieji nubėgo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas E. V. parodė, kad Klaipėdoje, prie trečios poliklinikos, rado telefoną „Nokia“ modelio, juodos spalvos. Telefonas buvo su SIM kortele. Telefoną pasiliko sau. Tą pačią dieną iš rasto telefono išėmė SIM kortelę ir į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę. Netrukus susitiko A. A.. Jis papasakojo, kad muštynių metu paėmė telefoną, jį norėtų grąžinti nukentėjusiajam, tačiau nebegali to padaryti, nes telefoną pametė. E. V. parodė A. A. rastą telefoną, šis patvirtino, kad telefonas tas pats, kurį jis pametė. A. A. liudytojas atidavė rastą telefoną Nokia kartu su SIM kortele.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d., pamokų metu, klasiokui D. J. paskolino savo MP3 grotuvą. D. J. MP3 grotuvą pažadėjo grąžinti kitą dieną. Tos pačios dienos vakare vakare D. J. www.facebook.com parašė, kad iš jo pagrobė MP3 grotuvą ir mobiliojo ryšio telefoną. 2012 m. kovo 3 d., jam MP3 grotuvą grąžino T. D.. T. D. paaiškino, kad grotuvą jam perdavė Artūras.

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad nežino kada ir kam sūnus paskolino savo MP3 grotuvą. MP3 grotuvas, kuris buvo pavogtas, yra juodos spalvos, jo vertė 200 Lt. Grotuvas grąžintas, žala nepadaryta.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą liudytoja G. J. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d., apie 20 val., sūnus Dovydas su draugais išvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“. Apie 22.15 val. namo jis grįžo sumuštas, ištinusia dešine akimi. D. J. buvo išsigandęs, papasakojo, kad prie prekybos centro “Akropolis“ jį sumušė du asmenys, pagrobė iškritusius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną ir draugo paskolintą MP3 grotuvą. Ryte D. J. buvo paguldytas į ligoninę, jam diagnozuotas smegenų sutrenkimas. 2012 m. kovo 4 d., sūnaus draugas T. D. atnešė iš sūnaus pagrobtą telefoną, paaiškino, kad paėmė jį telefoną pagrobusio vaikino. Pagrobtas telefonas buvo „Nokia 5230“, jo vertė 190 Lt, jame buvo SIM kortelė, kurios vertė 7 Lt. Telefoną gražino kartu su SIM kortele.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR VRM Klaipėdos skyriaus 2012-03-23 specialisto išvada Nr. G 565/12(03) patvirtina, kad D. J. buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairės akies obuolio sumušimas, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą. Sužalojimus D. J. galėjo patirti 2012 m. kovo 2 d., paveikus jo galvą kietais bukais daiktais (I t., b.l.50-51)

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“, kuris apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam (I t., b.l.62-66).

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė MP3 grotuvą, kuris po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam (I t., b.l.67-71).

Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajam D. J. smūgius ranka ir koja. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, ir be tiesioginių smūgių padarinių, krisdamas patyrė ir kitų sužalojimų, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo visų patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pripažįstami įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties – garsiai klausomos muzikos, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje jis griebėsi smurto veiksmų prieš nepažįstamą nepilnametį asmenį. Kaltinamojo M. J. elgesio paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis smūgius nukentėjusiajam sudavė siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį. M. J. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik D. J. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Kaltinamojo M. J. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).

Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje M. J. padarė tiesiogine tyčia: jis viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam D. J., suvokė, kad sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmą, žaloja jo sveikatą, trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jis padarė netiesiogine tyčia: suduodamas stiprius smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam į veidą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų.

M. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nesunkų nusikaltimą, numatytą to paties kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis yra nepilnametis, gyvena su tėvais, mokosi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, III gimnazijos klasėje. Gimnazijos direktoriaus ir klasės auklėtojos charakterizuojamas kaip savarankiškas, pakankamai pareigingas, turintis tvirtą nuomonę, draugiškas ir mandagus mokinys (I t., b.l. 151).

Motyvuojamoji dalis

Nepilnametis kaltinamasis M. J. anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2011 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2011 m. balandžio 19 d. teisėjo nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais. 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiškus, kaip šioje byloje tiriamus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą, todėl kaltinamasis M. J. nebegali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais (LAT 2008-05-20 nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. J. skiriama Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgdamas į labai jauną M. J. amžių, į jo ugdymo ir auklėjimo sąlygas, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti M. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, 83 ir 87 straipsniais, jam skiriamos dvi auklėjamojo poveikio priemonės- įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, M. J. padarė prieš priimant 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Naujo nuosprendžio priėmimo metu 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su nauju nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. A. atvirai pagrobė nukentėjusiųjų D. J. ir V. T. turtą. Svetimą turtą kaltinamasis pagrobė viešai, atvirai, ignoruodamas aplinkybę, kad pašaliniai asmenys, nesantys jo nusikalstamos veikos bendrininkai, mato ir suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą. Nors kaltinamasis A. A. teigė, kad svetimą turtą jis paėmė manydamas, kad jis priklauso M. J., tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia kiti bylos duomenys, paties kaltinamojo veiksmai po nusikaltimo padarymo. Liudytojai E. K. ir E. D. patvirtino matę, kad kaltinamasis A. A. nuo žemės paėmė ir į kišenę įsidėjo muštynių metu iš nukentėjusiojo kišenių iškritusius jo daiktus: telefoną ir MP3 grotuvą. Liudytojas E. D. pareikalavo daiktus atiduoti, tačiau kaltinamasis A. A. į reikalavimą nesureagavo. Liudytojas T. D. parodė, kad stovėdamas autobusų stotelėje matė, kad atbėgę į stotelę kaltinamieji A. A. ir M. J., pamatę pravažiuojantį policijos automobilį, po stotelės paviljonu paslėpė mobilaus ryšio telefoną ir MP3 grotuvą, o policijai pravažiavus, šiuos daiktus pasiėmė. Toks kaltinamųjų elgesys T. D. sukėlė įtarimą, jis iš karto paskambino nukentėjusiajam D. J., tačiau šio telefonas buvo išjungtas. Kaltinamasis A. A. paaiškino, kad telefoną ir MP3 grotuvą jis slėpė nes, supratęs, kad šie daiktai priklauso nukentėjusiajam, ketino juos pats jam atiduoti. Šis kaltinamojo paaiškinimas vertinamas tik kaip jos siekimas sušvelninti savo atsakomybę arba ją panaikinti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. A. A. yra nepilnametis, mokosi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, III gimnazijos klasėje. Mokymosi įstaigos administracijos A. A. charakterizuojamas kaip draugiškas, komunikabilus moksleivis (I t., b.l. 1152). A. A. šeima nėra įtraukta į šeimų, auginančių vaikus, socialinės rizikos apskaitą.

A. A. nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes, tačiau viso proceso metu tvirtino, kad nesuprato, jog pagrobtas turtas yra svetimas, manė, kad jis priklauso kitam kaltinamajam. Tačiau teismo posėdžio metu A. A. atsiprašė nukentėjusiųjų, savo iniciatyva nukentėjusiesiems D. J. ir V. T. grąžino pagrobtą turtą, taip pašalindamas padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės, A. A. ugdymo ir auklėjimo sąlygos, leidžia pagrįstai manyti, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. A. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, esant BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms (nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai pašalino turtinę žalą, yra pagrindas manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų). Atsižvelgiant į tai, kad padarytas apysunkis savanaudiškas smurtinis nusikaltimas, į kaltinamojo labai jauną amžių, siekiant padėti A. A. susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės- įspėjimas ir elgesio apribojimas trim mėnesiams, įpareigojant dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam M. J. ir civilinei atsakovei I. B. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 493,81 Lt turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo (I t., b.l. 55-57). Civilinė atsakovė I. B. iki įrodymų tyrimo pradžios atlygino visą civiliniam ieškovui padarytą žalą, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 303 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti areštą dvidešimčiai parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 83 ir 87 straipsniais, M. J. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant M. J. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 83 ir 87 straipsniais, A. A. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-Elgesio apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant A. A. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio 493,81 Lt turtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.