- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2266-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00344-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- T. P.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas darbo biržoje, teistas 2 kartus:
1) 2004-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 tr. 1 d. bauda 750 litų;
2) 2007-06-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1d., LR BK 22 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 284 str. 1 d., bauda 3500 litų, bausmė 2010-12-23 atlikta, teistumas neišnykęs, gyv. Kaune, Kuršių g. 36-22,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. P. 2013-03-08 apie 14 val. Kauno rajone, Garliavos apyl. sen., Teleičių km., Vasario 16-osios g. 16, garažo patalpoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairės akies - skruosto sritį, tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į kairį skruostą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio lanko lūžimo G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, tokiu būdu T. P. tyčia nesunkiai sužalojo G. V., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju G. V. bendrauja nuo seniau. Jį rekomendavo draugas. Davė suremontuoti tėvui priklausantį automobilį VW Jetta. Jį remontavo pusantrų metų. Be to, dingo detalės. 2013 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, apie pietus buvo nuvyko į Kauno r., Garliavos apl., s., Teleičių k. esančius angarus, kur G. V. remontavo jo paliktą automobilį. G. V. nenorėjo užbaigti pradėtų darbų, nors buvo paėmęs 2400 Lt avansą. Tarp jo ir G. V. kilus tarpusavio konfliktui dėl remontuojamo automobilio, jis sudavė G. V. į veidą iš dešinės rankos kumščio. Paaiškino, kad iš esmės kilo konfliktas, nes V. neatidavė grotelių, kurias jis buvo nupirkęs. Smurtavo ne tikslu atgauti pinigus, ne iš savanaudiškų paskatų, o tiesiog pasikarščiavo. Dėl to nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:
Nukentėjusiojo G. V. parodymais, kad 2013-03-08 apie 14.00 val. buvo darbo vietoje garaže Kauno r., Garliavos apl., s., Teleičių k., Vasario 16-osios g. 16. Tuo metu atvyko buvęs klientas T. P., kuris pradėjo reikšti pretenzijas dėl automobilio remonto. Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis paprašė kaltinamojo atsiskaityti už surinktą automobilį. Kaltinamasis galvojo, kad jau buvo už viską atsiskaitęs. Jam surašė atliktų darbų sąrašą, tačiau kaltinamasis pradėjo grasinti, kad „sutrumpins kojas“. Po kurio laiko jis susirado kitą surinkėją ir išsivežė automobilį, tačiau pritrūko kažkokios detalės ir atvažiavo jos reikalauti. T. P. jo paklausė, kas atsitiks, jei jis jį sudaužys. Nenorėdamas konfliktuoti nusisuko ir norėjo nueiti nuo jo, tačiau tuo metu T. P. smogė iš už nugaros vieną smūgį į kairės pusės skruostą, po smūgio sukniubo, aptemo akyse.
Liudytojo A. Š. parodymais, kad 2013-03-08 buvo atvykęs į Kauno r., Vasario 16-osios g, esančius angarus padėti broliui G. V. remontuoti automobilius. Ten buvo jo brolis G., R. ir Antanas. Po pietų į garažą atvyko T. ir D. kurių pavardžių nežino. Jis tuo metu lygino automobilio dureles. Buvo didelis garsas, todėl kas vyko, ką kalbėjo negirdėjo. Po pusvalandžio priėjo G. ir jo paprašė pavėžėti iki policijos, paklausus kodėl, jis atsakė, kad nuo T. gavo į veidą, parodė skruostą kur matėsi paraudimas. Tik po operacijos brolis pradėjo dirbti.
Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad buvo atvykęs į Garliavą, tikslaus adreso nežino, datos neatsimena, padėti G. V. remontuoti automobilius. Įvykio dieną garaže dirbo jis, A. Š., Antanas kuriuo pavardės nežino, G. V.. Jiems dirbant po pietų atvyko T. ir D. pavardžių nežino, garaže buvo didelis triukšmas, tačiau jis girdėjo, kad T. ir G. kažką šaukdami sakė vienas kitam, tai truko trumpai. Po to prie jo priėjo D. ir su juo kalbėjo apie 20 minučių nuo T. atvykimo. Po to priėjo G. ir rodydamas į savo skruostą pasakė, „Žiūrėk, R., būsi liudininkas, man T. trenkė“. Dėl ko T. sudavė nežino, tačiau girdėjo, kad nesutarė dėl detalių, ar kažką panašaus.
Liudytojo A. K. parodymais, kad įvykio dieną, tikslios datos nepamena buvo darbo vietoje Kauno r., Garliavoje, Vasario 16–osios gatvėje garaže. Be jo buvo G. V., jo brolis A. Š., R. jo pavardės nežino. Tos dienos ryte jis skambino T. kuriuo pavardės nežino, ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti dėl taisomo automobilio. Tą pačią dieną, po pietų į garažą atvyko T. ir jo draugas D., pavardės nežino. Prie jo atėjo T., kuriam pasakė, kokių detalių trūksta iki pilno automobilio sutvarkymo. T. pamatęs sąrašą, pasakė, kad kai kuriuos detalės turi būti, jis jam atsakė, kad nieko apie tai nežino ir pasiūlė eiti iki G. kuris ankščiau remontavo automobilį ir paklausti jo. T. ir jis nuėjo iki G.. T. paklausė „kur yra detalės“. Ką jie toliau kalbėjo negirdėjo, nes nuėjo. Dėl tų detalių seniai abu nesutarė. Garaže buvo didelis triukšmas, girdėjo, kaip vienas ant kito šaukė, tačiau ką šaukė nesuprato. Konflikto metu G. ir T. nematė, nes jie buvo už autobusiuko. Po 10 min. priėjo T. ir dar kartą pasakė, kad detalės turi būti. Jam jis atsakė, kad jam nesvarbu jos buvo ar ne, nes jų reikia, kad galėtų suremontuoti automobilį. Po ko T. pasakė, kad nupirks ir atveš. Pokalbio metu matė, kaip G. su A. išėjo iš garažo, po jų T.. Po to priėjo R. ir pasakė, kad G. buvo priėjęs ir parodė paraudusį skruostą. Abu suprato, kad T. turbūt sudavė į veidą. Paties įvykio, kaip T. sužalojo G. nematė. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas patvirtino, kad iš esmės konfliktas kilo dėl detalių. Jokių problemų su atsiskaitymu iš kaltinamojo pusės nebuvo. Po 2 savaičių po įvykio nukentėjusysis pradėjo dirbti.
Iš 2013-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad G. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į kairį skruostą, kairio skruostikaulio lanko lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus kairės akies-skruosto sritį ir galėjo būti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 18-19).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. P. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes kaltinamasis T. P. tyčia užpuolė nukentėjusįjį G. V. ir, jam smogęs į galvos sritį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo, ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų pasekmių. Ištyrus teismui pateiktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis T. P. konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairės akies - skruosto sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. P. veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis T. P. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str.).
Kaltinamajam T. P. skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 138 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 54 str. -61 str. nuostatomis.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), į tai, kad teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b.l. 62-64), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 75-77), nedirbantis (b.l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 84), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 88).
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai T. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 75 str., atideda T. P. paskirtos bausmės vykdymą. Siekiant kaltinamąjį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos (BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis T. P. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl žalos atlyginimo
LR CPK 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.
Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.).
Byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 15, 16).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, yra tos nuomonės, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiojo sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Nukentėjusysis G. V. nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl patirtos veido traumos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, buvo daryta veido operacija. Neturinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, negalėjimas valgyti, kalbėti, buvo pažemintas prieš bendradarbius, negalėjo dirbti. Be to, po įvykio pradėjo nesaugiai jaustis, patyrė psichologinę traumą, sutriko miegas.
Nukentėjusysis G. V. nurodė, kad turtinę žalą sudaro pajamos, kurių negavo būdamas nedarbingas.
Kaltinamasis T. P. teisminio nagrinėjimo metu prašė civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nors kaltininkas nedirba, tačiau turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Teismas pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Šiuo atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai – iš kaltinamojo T. P. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes nukentėjusysis nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą.
Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2984,60 Lt žalos atlyginimo (b.l. 50).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam G. V. 2013-03-08 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl apatinio žandikaulio lūžimo. 2013-03-08 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose G. V. atlikta kompiuterinė tomografija, suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos bei stebėjimo paslauga dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio. Vėliau 2013-03-12 ir 2013-03-14 buvo suteiktos burnos chirurgo konsultacijos ir nuo 2013-03-14 iki 2013-03-18 buvo gydomas šios įstaigos stacionare. Jam atliktas išsamus tyrimas bei bendrojoje anestezijoje skruostikaulio lūžio atvira repozicija. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 2984,60 Lt.
Kaltinamasis T. P. neprieštaravo pareikštam civiliniam ieškiniui. 2013-10-02 kaltinamasis ir Kauno teritorinė ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (b.l. 140), kurios pagrindu kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui patirtą 2984,60 Lt žalą per 15 mėn. nuo 2013-10-02 kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 198,98 Lt.
Teismas laiko, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo
2013-07-23 Kauno apylinkės prokuratūra, siekdama užtikrinti civilinį ieškinį, laikinai apribojo T. P. nuosavybės teises į jam priklausantį automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. (b.l. 105). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo (LR BPK 151 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 67 str. 2 d. 4 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo T. P. 2984,60 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 60 cnt) žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. P. 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo G. V. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą T. P. į automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pratęsti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.