Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo A. C. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. liepos 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. C. skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2008-06-20 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas nuteistojo A. C. pareiškimas pradeti ikiteismini tyrima del sistemingo žmogaus bauginimo, laisves atemimo istaigos darbo dezorganizavimo, ižeidimo ir turto prievartavimo.

2008-07-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras E. Š. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima del nuteistojo A. C. pareiškime nurodytu faktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu LR BK 145 str. 2 d.. LR BK 181 str. l d. ir LR BK 239 str. l d., požymiu.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. liepos 28 d. nutartimi buvo atmestas A. C. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2008-07-14 priimto nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. C. skunda.

Pareiškejas aiškina, kad prokuroras Egidijus Šleinius atsisakes pradeti ikiteismini tyrima. artimai bendrauja su pataisos namu administracija, nuolaidžiauja administracijos atskiru asmenu neteisetiems veiksmams, šiuo atveju dangsto ir taip pritaria bei skatina minetus neteisetus veiksmus pareiškejo atžvilgiu. Pareiškejas pažymi, kad LR BK 145 str. 2 d. kvalifikacijai nebutinas fizinio poveikio požymis. Mano, kad prokuroras nekvalifikuotai ir neteisingai taikydamas BK normas, ignoruoja fakta, jog psichine prievarta, psichologinis terorizavimas yra atskiras nusikaltimas, nepriklausomas nuo fizinio poveikio požymiu buvimo. Kvalifikuojant nusikalstama veika pagal BK 181 str. užtenka grasinimo ateityje panaudoti fizini smurta. LR BK 239 str. l d. dispozicijai taip pat pakanka tik psichinio poveikio.

Pareiškejas atkreipia demesi, jog ne karta del V. D. veiksmu prieš ji kreipesi i pataisos namu administracija, direktoriu, direktoriaus budincius padejejus, taciau jie jokiu veiksmu nesiima. Nurodo, kad pataisos namu pareigunai, eiliniai prižiuretojai jam ne karta žodžiu paaiškino, kad mineti asinems taip elgiasi pataisos namu direktoriaus pavaduotojo paprašyti, kerštaujant del administracines bylos, kurioje jo atžvilgiu priteista žala už pataisos namu direktoriaus neteisetais veiksmais padaryta žala, taip pat del pareiškejo pateikto ieškiniodel žalos atlyginimo civilineje byloje pataisos namu istaigai. Prokuroro patikrinimo metu buvo gauti neatitinkantys tikroves parodymai neva ji terorizuojantys asmenys to nedare, nes administracijos atstovas už cigaretes ir narkotikus kelis nuteistuosius ikalbinejo duoti melagingus parodymus.

Teismo posedyje pareiškejas ir jo gynejas praše skunda patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. l p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. l d. nurodytos aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas išanalizaves A. C. skunde išdestytas aplinkybes bei 2008-07-14 iš Vilniaus 2-uju pataisos namu gauta rašta, padare teisniga išvada, kad V. D. budamas patalpintas i kameros tipo patalpa Nr. 13. žodžiu, galimai girdint kitiems asmenims, grasina bei ižeidineja A. C. patalpinta i kameru tipo patalpa Nr. 15. Taciau V. D. neatliko ir neturi galimybes realiai atlikti kokius nors grasinimus A. C. atžvilgiu.

Teismas pažymi, jog jau prokuroro nutarime buvo padaryta išvada, kad iš A. C. pareiškimo matyti, jog nuteistasis V. D. galimai žodžiais ižeidineja A. C., todel V. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2 d. požymiu. Taciau baudžiamoje byloje del nusikalstamos veikos pagal LR BK 155 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 str. numatytus atvejus (LR BPK 407 str.). Pagal BPK 409 str. l d., jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomenine reikšme ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti teisetu savo interesu, baudžiamaji procesa del šiu veiku turi teise pradeti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minetas BPK nuostatas ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsni, turejo teise pradeti prokuroras tik tada, jeigu butu konstatuota bent viena iš BPK 409 straipsnio l dalyje nustatytu dvieju aplinkybiu, t. y. 1) jeigu ši veika turejo visuomenine reikšme arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris del svarbiu priežasciu negali ginti teisetu savo interesu. Šiuo atveju jau pirmos instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras pagristai nutarime nurode, kad nuteistasis V. D. galejo padaryti nusikalstama veika, numatyta LR BK 155 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BPK 407, 408 str. išaiškino pareiškejui, jog jis del šio fakto turi teise kreiptis i Vilniaus miesto 3 apylinkes teisma privataus kaltinimo tvarka. Tai, kad A. C. šiuo metu atlieka bausme pataisos namuose nera svarbi priežastis numatyta LR BPK 409 str. kuri užkirstu kelia nukentejusiajam ar jo teisetam atstovui paduodant skunda ar pareiškima kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka.

Kitas pareiškejo A. C. skunde nurodytas aplinkybes apie prokuroro galima bendradarbiavima su pataisos namu administracija, pataisos namu direktoriaus pavaduotojo kerštavima A. C., kitu nuteistuju ikalbinejima duoti melagingus parodymus, Vilniaus m. 1 apylinkes teismo teisejos S. Raupenaites-Lekarauskienes šališkuma bei nora padeti prokurorui kolegija vertina tik kaip paties pareiškejo subjektyvia nuomone, nes tai nera pagrista jokiais faktiniais duomenimis. Pažymetina. kad tik ištyrus visas pareiškejo pranešime del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodytas aplinkybes apie galimas V. D. nusikalstamas veikas, surinkus ir ivertinus surinktus faktinius duomenis ,buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Teismas , ivertines visas nurodytas aplinkybes, padare išvada, jog Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008-07-28 nutartis yra teiseta ir pagrista.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti A. C. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.