- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2607-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00764-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žeimedis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žeimedis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionėlių keramika“ (atstovaujamai nemokumo administratorės V. P.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Žeimedis“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Transporto centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2022 m. liepos 7 d. atsakovės BUAB „Švenčionėlių keramika“ turto – smėlio atsargų (144 887 tonų (87 176 m²) – pardavimo iš varžytinių Nr. 227545 aktą negaliojančiu.
2. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Žeimedis“ išvežti ginčijamo varžytinių akto Nr. 227545 objektą, t. y. 144 887 tonų (87 176 m²) smėlio atsargų iš ieškovei UAB „Transporto centras“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei atlikti matavimo, svėrimo ir kitus darbus, susijusius su ginčijamo varžytinių akto įgyvendinimu. Prašyme pažymėjo, kad atsakovė UAB „Žeimedis“ nurodė, jog ji turto išvežimo darbus ruošiasi pradėti 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val. Tokius atsakovės veiksmus ieškovė laiko nesuderinamais su sąžiningo elgesio standartu, kadangi atsakovė siekia išvežti ginčijamo akto objektą, t. y. 144 887 tonų (87 176 m²) smėlio atsargų iš ieškovei priklausančios teritorijos. Teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils didelė grėsmė sprendimo nevykdymui, kadangi turtas gali būti perduotas nežinomiems tretiesiems asmenims taip apsunkinant galimybes ieškovei atgauti turtą. Be to, ieškovė patirs didelių nuostolių. Turtas nebuvo atskirtas nuo kito iš esmės tokio paties turto (smėlio), priklausančio ieškovei. Turto svėrimo, kasimo, pakrovimo, užtikrinimo ir kiti su turto išgabenimu susiję veiksmai trikdys ieškovės ūkinę - komercinę veiklą tame pačiame žemės sklype. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti esamą padėtį; akto vykdymo veiksmų uždraudimas iki tol kol bus išnagrinėtas ieškinys nesuvaržys ar neapsunkins atsakovės veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės UAB „Transporto centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudė atsakovei UAB „Žeimedis“ išvežti ginčijamo varžytinių akto Nr. 227545 objektą, t. y. 144 887 tonų (87 176 m²) smėlio atsargų, iš ieškovei UAB „Transporto centras“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
4. Teismas nurodė, jog ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, procesiniame dokumente išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pripažino, kad ieškovės reikalavimai yra prima facie (iš lot. preliminariai) pagrįsti. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.) bei įvertinęs pateiktą UAB „Žeimedis“ 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą, patvirtinantį, kad atsakovė ketina išsivežti 144 887 tonų (87 176 m²) smėlio atsargų, kurias ji įsigijo pagal ginčijamą varžytinių Nr. 227545 aktą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo (iš lot. esamoji padėtis) padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, todėl uždraudė atsakovei UAB „Žeimedis“ išvežti ginčijamo varžytinių akto Nr. 227545 objektą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Reikalavimą uždrausti atsakovei UAB „Žeimedis“ atlikti matavimo, svėrimo ir kitus darbus, susijusius su ginčijamo varžytinių akto įgyvendinimu, teismas vertino kaip perteklinį, todėl netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė UAB „Žeimedis“ (toliau ir - Atsakovas2) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovas2 neneigia, jog nori turtu pradėti naudotis. Tai, kad ketina naudotis turtu nuo ieškovo niekada neslėpė, apie ketinimą pasiimti turtą ieškovė buvo informuota ir 2022 m. liepos 25 d. raštu, tačiau ieškovė į šį raštą nereagavo: neteikė jokių reikalavimų dėl turto pasiėmimo tvarkos, sąlygų, nepateikė informacijos apie galimus ar patiriamus nuostolius. Jokių įrodymų apie bandymą ginti savo tariamai pažeistas teises ieškovė nepateikė nei su ieškiniu, nei su dviem prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės neveikimas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
5.2. Ieškovė nepagrindė savo ieškinio. Ieškinys turi trūkumų, todėl negalėjo būti priimtas. Ieškovės pateikto ieškinio esminis motyvas yra tas, kad varžytynių aktu (kurį ginčija kaip neteisėtą dėl to, kad šis pažeidžia ieškovės, kaip trečiojo asmens, interesus) turto nuosavybei iš Atsakovo1 perėjus Atsakovui2, ieškovė patirs nuostolių, kadangi turės leisti Atsakovo2 transportui įvažiuoti į ieškovės eksploatuojamo karjero teritoriją. Pažymi, kad žemės sklypas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise. Ieškinyje, siekdama pagrįsti nuostolių realumą, ieškovė vardina, kad juos sudarys sunkiasvorės transporto priemonės įvažiavimo, smėlio pakrovimo bei žemės nuomos kaštai. Pažymi, kad šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) normas, privalėjo ir galėjo tai padaryti.
5.3. Naudojimosi keliu kainą ieškovė turėjo įvertinti įsigydama verslo dalį, nes žinojo, kad įsigyja teisę eksploatuoti karjerą su jame esančiu kitam asmeniui priklausančiu turtu, kurį kitas asmuo turės pasiimti. Atsakovas2 neprašo ieškovės smėlio pakrovimo paslaugų, informavo, kad smėlį pasikraus pats. Ieškovė nepateikė įrodymų apie valstybei mokamą žemės nuomos mokesčio dydį bei Atsakovui2 priklausančio smėlio užimamą žemės plotą, todėl neaišku, kaip ji apskaičiavo žemės nuomos mokesčio dydį. Neaiški ieškovės mokamo žemės nuomos mokesčio kaina. Nuostolius lemtų ne ginčijamas varžytynių Aktas, o faktas, kad turtas priklauso ne ieškovei. Mano, jog jie turėtų būti vertinami iš anksto numatomomis verslo vykdymo sąnaudomis (jei būtų įrodytos). Netgi tenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas priklausytų ne ieškovei, o Atsakovui1 ar kitam dar vienų varžytynių laimėtojui. Ieškovės tikslas ne ginti pažeistą teisę, o daryti spaudimą Atsakovui2 kliudant naudotis turtu, ir priversti jį perleisti ieškovei. Turto išvežimas nėra ieškovės interesų pažeidimas.
5.4. Ieškovė, teigdama, kad jai kainuos turto laikymas nuomojamame žemės sklype, taip pat turto atsiėmimas, kuris bus vykdomas Atsakovo2, sukels nepatogumų, nesiėmė priemonių susitarimui nei su Atsakovu1 (iki varžytynių), nei su Atsakovu2 pasiekti, nepateikė nuostolių įrodymų, neišnaudojo racionalesnių savo pažeistų interesų gynimo priemonių. Ieškinį tenkinus, situacija visiškai nepasikeistų. Ieškovė nurodo neprotingus ir nepagrįstus turto saugojimo nuostolius, kurie kas mėnesį didėja, tačiau prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas tuos saugojimo kaštus dar labiau padidins neribotam laikui. Ieškiniu nesiekiama ginti tariamai pažeistų teisių. Ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu.
5.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje iš esmės pažeidžia Atsakovo2 interesus, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė ieškinį pateikė siekdama kliudyti Atsakovui2 naudotis Turtu, daryti jam spaudimą perleisti turtą ieškovei, kad neturėtų konkurencijos smėlio pardavimo rinkoje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Transporto centras“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „Žeimedis“ atskirąjį skundą, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės įrodo, kad yra ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) ieškovas turi teisę reikšti ieškinį, 2) nemokumo administratorė 2022 m. gegužės 27 d. organizuotų el. varžytynių Nr. 227545 metu nenurodė visos imperatyviai reikalaujamos esminės informacijos pagal CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus; 3) Akte nėra aptarta ir nustatyta turto saugojimo, išvežimo ir dėl to ieškovės patiriamų nuostolių kompensavimo tvarka.
Šalies argumentai
6.2. Skunde Atsakovas 2 nepateikė įrodymų, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones nekils galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismų praktikoje nurodoma, jog kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, vertinama, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas.
6.3. Atsakovo 2 nesąžiningumą rodo tai, jog jis siekia išvežti turtą, kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl ginčijamo Akto teisėtumo. Atsakovas 2 nepateikė argumentų, pasiūlymų dėl to, kaip bus užtikrinamas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas ir eliminuojamos grėsmės.
6.4. Turto išvežimas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios teritorijos, kurioje jis vykdo ūkinę-komercinę veiklą sukels didelių nuostolių ir reikšmingai sutrikdys ieškovės ūkinę-komercinę veiklą. Šią išvadą patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 27 d. antstolio Armino Naujokaičio surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-22-140. Tikslus nuostolių dydis nėra žinomas, tačiau faktas, jog ieškovės vykdoma ūkinė-komercinė veikla bus reikšmingai sutrikdyta. Atsakovo 2 Skunde nurodomi argumentai dėl nuostolių neegzistavimo nepagrįsti.
6.5. Ieškovė nesutinka su teiginiu, kad ieškovė tyčia kliudo Atsakovui 2 naudoti savo turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nevaržo byloje dalyvaujančių asmenų teisių labiau, nei būtina, neapsunkina Atsakovo 2 veiklos, o tik užtikrina status quo. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones bus sudarytos prielaidos susidaryti situacijai, kai net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, šio sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, kadangi dėl Akto vykdymo veiksmų ieškovė jau bus patyrusi reikšmingus nuostolius dėl turto saugojimo, išvežimo ir dėl ūkinės-komercinės veiklos sustabdymo. Byloje egzistuoja visos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BUAB „Švenčionėlių keramika“ (toliau ir - Atsakovas1) atsiliepime prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo ir 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad po varžytinių akto Nr. 227545 surašymo 144 887 tonų (87 176 m²) smėlio atsargos tapo Atsakovo2 nuosavybe. Byloje sprendžiamas ginčas tarp dviejų verslininkų – ieškovės ir Atsakovo2, kurie turėtų tarpusavyje sutarti dėl smėlio atsiėmimo sąlygų, o nepavykus sutarti - jų tarpusavio ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme. Atsakovo1 požiūriu, reikalavimas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu nėra tinkama priemonė ieškovės tariamai pažeistoms teisėms ginti. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatyti apribojimai disponuoti smėlio atsargomis Atsakovui1 jokių pasekmių nesukelia, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovė (apeliantė) UAB „Žeimedis“ su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – 2022 m. liepos 25 d. el. laišką. Ieškovė UAB „Transporto centras“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 27 d. antstolio Armino Naujokaičio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-22-140 su priedu.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Žeimedis“ naujai pateiktu įrodymu grindžia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas apie tai iš anksto nepranešus atsakovei, priima su atskiruoju skundu pateiktą papildomą įrodymą.
12. Įvertinęs tai, kad ieškovė, kuri pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė ir neargumentavo naujų įrodymų pateikimo būtinybės po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
15. Atsakovė UAB „Žeimedis“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės UAB „Transporto centras“ ieškinio prima facie (iš lot. preliminariai) pagrįstumo.
16. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
17. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
18. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, kuria atmestas ankstesnis ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo atsakovei UAB „Žeimedis“ atlikti bet kokius veiksmus ginčijamo varžytinių akto pagrindu), buvo konstatuota, jog ieškovės reikalavimai yra prima facie pagrįsti, ir egzistuoja pirmoji privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
20. Kita vertus, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio vertinimo.
21. Pažymėtina, kad ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimas dėl 2022 m. liepos 7 d. atsakovės BUAB „Švenčionėlių keramika“ turto paradavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reiškimas dviem pagrindais, t. y. kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas (CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktai) ir esmines ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, teises ir teisėtus interesus (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kadangi administratorė varžytynių metu: (i) nenusprendė ir nepateikė informacijos dėl ieškovės teritorijoje esančio turto saugojimo, naudojimosi keliais ir privažiavimo bei turto perėmimo tvarkos; (ii) neatskleidė visos esminės informacijos apie turto buvimo vietą tretiesiems asmenims, tame tarpe ir pirkėjui, todėl klaidingai nustatė pradinę turto pardavimo kainą.
22. Apeliantė argumentus dėl ieškinio prima facie pagrįstumo grindžia būtent aplinkybėmis, kurios turės būti nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Atskirajame skunde iš esmės dėstomi atsikirtimai į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus (pasisakoma dėl nuostolių dėl naudojimosi keliu kainos įvertinimo ieškovei įsigyjant verslo dalį, dėl žemės nuomos mokesčio dydžio paskaičiavimo ir kt.), tačiau šie duomenys ir argumentai sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą negali būti detaliai analizuojami. Įrodymų pakankamumo klausimas šioje proceso stadijoje nėra aktualus. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės neatitinka jos nurodyto teisinio reglamentavimo, yra akivaizdžiai nesusijusios su varžytynių akto ginčijimu ar pan.
23. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė neišnaudojo racionalesnių pažeistų teisių gynimo priemonių, taip pat savaime nereiškia, kad ieškinyje nurodytas teisių gynimo būdas nėra galimas. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkdami ir konkrečius šių teisių gynybos būdus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Ar šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių bei interesų gynybos būdą ir ar jos ieškinys gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik šalių ginčą išnagrinėjus iš esmės.
24. Taigi, ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti ieškovės nuomone, nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, ir dėl to neegzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
25. Iš skundžiamos nutarties 6 punkte esančių motyvų bei pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas grėsmę dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo siejo su ginčo objekto teisinio statuso galimu pasikeitimu.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018, 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021).
27. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių argumentų dėl paminėtų pirmosios instancijos teismo argumentų, nepaneigė būtinybės išlaikyti status quo (esamą padėtį), nusprendus taikyti restituciją ir pan. Tiek ieškovės su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek apeliantės su atskiruoju skundu pateikti atsakovės pranešimai rodo atsakovės UAB „Žeimedis“ ketinimus išsivežti smėlio atsargas, įsigytas pagal varžytinių Nr. 227545 aktą, kuris ginčijamas šioje byloje. Šių aplinkybių apeliantė neneigia.
28. Teigdama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje iš esmės pažeidžia Atsakovės 2 interesus, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, atsakovė2 atskirajame skunde konkrečiai nedetalizavo pritaikytų priemonių bylos nagrinėjimo laikotarpiu įtakos (poveikio) veiklai, kitoms jos turtinėms ar neturtinėms teisėms.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.