- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- II-495-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10220-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pareiškėjas
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskieni, dalyvaujant pareiškėjui A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimo Nr. A11-11136/14(1.1.56-SM3)
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-08-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. A11-11136/14(1.1.56-SM3) A. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., už ką jam paskirta administracinė nuobauda 200 Lt bauda.
Šalies argumentai
2014-09-05 teisme gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2014-08-07 nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, prašo palikti galioti pirminę 50 Lt nuobaudą, nes nebuvo tinkamai informuotas ir apie paskirtą nuobaudą sužinojo tik 2014-08-26.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, byloje surinkti duomenys įrodo A. K. padarytą pažeidimą, apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.
Skundžiamu 2014-08-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str.4 d. dėl to, kad 2014-04-08 Giedraičių g. 51, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 p., 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį ALFA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje.
Teisme A. K. prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad 2014-08-26 iš įmonės gavo elektroninį laišką, kad reikės mokėti baudą. Prieš tai jo įmonė apie gautus laiškus neinformavo. Jis dirba prie kompiuterio, namuose. Elektroninį laišką atsiuntė A. K..M. S. dirba įmonėje, jis ją yra matęs kai pasirašė darbo sutartį. Vėliau aiškinantis jis sužinojo, kad įmonėje buvo gautas pranešimas, kurio jam niekas nepersiuntė. Įvykio metu ant automobilio jis rado paliktą raudoną lapelį, po ko jis laukė, kol jam policija paskambins. Pažeidimo neginčija, sutinka sumokėti 50 litų baudą.
Teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir A. K. paaiškinimus pripažįsta, kad pareiškėjo veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str.4 d. sudėtis, to neginčija ir pats A. K.. Byloje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Lietuvos Respublikos ATPK 257¹ straipsnyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. A. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, protokolo surašymo metu A. K. faktinė gyvenamoji vieta institucijai, surašiusiai protokolą, buvo nežinoma, Sodros duomenimis A. K. tu metu dirbo UAB „R.“, kurios adresu registruotu laišku tinkamai ir teisingai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. 2014-06-27 surašius protokolą A. K. į jo darbovietę registruotu paštu (reg, Nr. RN914973893LT) išsiųstas administracinio pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris 2014-07-01 09.33 val. buvo įteiktas personalo vadybininkei M. S. (b. l. 20). Tokiu būdu remiantis įstatymo reglamentavimu A. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas esant faktiniams duomenims, jog A. K. pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, byloje nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu priimtas nutarimas nepažeidė teisės normų reikalavimų, dėls ko yra teisėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo pranešimo apie bylos negarinėjimo vietą, datą ir laiką įteikimą 2014-07-01 iki nutarimo priėmimo 2014-08-07 buvo praėję daugiau nei mėnuo laiko, per tą laiką A. K. nesiėmė priemonių ir valingai nesiekė išsiaiškinti, ar jo vardu nėra gauti pranešimai ar kiti dokumentai, nors teismui pripažino, kad įvykio metu rado pranešimą apie jo užfiksuotą teisės pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, neturėtų jomis piktnaudžiauti, savo valios pastangomis ir elgesiu įrodyti, kad nevengia administracinės atsakomybės. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad savo delsimu ir neveikimu A. K. elgėsi priešingai, dėl ko tenkinti jo skundo nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-07 priimtu nutarimu buvo pagrįstai konstatuotas A. K. padarytas pažeidimas, nustatyta jo kaltė ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str.4 d, paskirta nuobauda nenustačius atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių pagrįstai atitinka sankcijos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.