- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-4337-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. balandžio 14 d. E. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad E. B. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 49, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė gelžbetoninę tvoros dalį – atraminę sieną, kurios aukštis ties įvažiavimu į gatvę sudaro 162 cm, kai numatytas projekte tvoros aukštis gali būti 110 cm. Be to, atliko sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbus, įrengė pagrindus, pakeldamas kelio paviršiaus aukštį, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto, o tik sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pritarimą sutvarkyti gatvę. Tuo E. B. pažeidė Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 12.4.1; 12.4.2; 12.4.3 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158¹ straipsnio 5 dalyje. Institucija 2008 m. balandžio 15 d. nutarimu E. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 1750 litų baudą.
II.
E. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą.
Nurodė, kad ATPK 158¹ straipsnio 5 dalies norma yra blanketinė. Nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei nutarimas nekonkretūs. Protokole bei nutarime nėra nurodyta kurių Statybos įstatymo straipsnių dispoziciją atitinka nustatyti pažeidimai, nėra individualizuota už kokias veikas taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 158¹ straipsnio 5 dalį. Nutarime ir protokole taip pat nurodoma, kad E. B. pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini statiniai)" 12.4.1, 12.4.2, 12.4.3 punktus. Tačiau nenurodoma, kokie Statybų įstatymo reikalavimai (atitinkamai straipsniai ar jų dalys) nukreipia ir reikalauja laikytis nurodytų STR nuostatų, t. y. nėra nurodyta kokio įstatymo blanketinė norma nukreipia į tam tikrą elgesio taisyklę, kuria asmuo turėtų vadovautis atlikdamas darbus. Nutarime nėra atskleista administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje, esmė ir tuo pažeista viena iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių - teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuo atveju, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo galima suprasti, už kokias veikas siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Be to, Statybos valstybinės priežiūros institucijos darbuotojai nevertino bei neišnagrinėjo visų aplinkybių iš esmės, neatsakė ir nereagavo, kaip buvo įpareigoti teismo nutartimi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tik formaliai surašė naują 2008 m. balandžio 14 d. administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr.(101)l 1.12-77, kuris iš esmės yra identiškas surašytam 2007 m. spalio 18 d. protokolui Nr. (101)11.12-251. Protokole nėra nurodyta kiek kelio paviršius pakeltas, nepateikti matavimai koks aukštis buvo iki tvarkant kelią ir kaip aukštis kito sutvarkius kelią. Protokole yra nurodytas aukštis ties įvažiavimu į gatvę 162 cm, tačiau nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu buvo nustatytas šis aukštis bei šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė būtina nustatyti neginčijamais įrodymais, nes yra keliami skirtingi reikalavimai darbams atlikti. Protokole nurodžiusi, kad buvo atlikti kelio rekonstrukcijos darbai, kelią pakeliant, Institucija nepateikė duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu daro šias išvadas. (Duomenys neskelbtini) sodų 1-joje gatvėje ties sklypu Nr. 49 kelio rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami. Rangos sutarties su UAB „Luidas" pagrindu buvo atlikti tik darbai sutvarkant esamą šio kelio dangą, papildant bei sutankinant smėlio skaldos mišiniu, dėl ko atliktam kelio taisymui suderintas projektas ir statybos leidimas nėra privalomas. Prieš atliekant kelio sutankinimo darbus buvo gautas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Valdybos pritarimas ir leidimas tvarkyti (duomenys neskelbtini) sodų 1-ąją gatvę.
Atsiliepimas
A. Š. atsiliepimu į skundą prašė skundo nepatenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad nuo 1994 m. nuosavybės teise valdo sodo sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 43, naujas adresas ((duomenys neskelbtini) g. 120). Anksčiau šį sklypą nuo kolektyvinio sodo suformavimo valdė jo tėvas S. Š. (Duomenys neskelbtini) sodų 1-ąja gatve daugiau kaip 40 metų atvykdavo į savo sodo sklypą. 49 sklype prie (duomenys neskelbtini) sodų 1-osios gatvės esančią namo dalį ir garažą pastatė ant labai aukštų pamatų. Privežė labai daug žemių, tuo uždengdami aukštus pamatus, kuo pakeitė sklypo reljefą. Visa tai galima matyti pagal šalia sklypo einančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Tą sodo dalį, kuri buvo žemesnė, pakėlė į viršų, todėl šio sklypo žemės gruntas pakilo virš šalia esančios (duomenys neskelbtini) sodų 1-osios gatvės (vienoje vietoje net apie 1,60 metro). Tam, kad suvežtos žemės nekristų į (duomenys neskelbtini) sodų 1-ąją gatvę, sklypas Nr. 49 buvo atskirtas nuo kelio aukšta tvora (dalis šios tvoros buvo pastatyta ant kelio, taip sumažinant kelio plotį beveik 0,5 metro). Tvorą sudaro dvi dalys: gelžbetoninė atraminė siena (jos aukštis įvairiose vietose skiriasi virš žemės paviršiaus prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo 1.62 cm, dabar šis aukštis virš žemės paviršiaus gali būti mažesnis, nes UAB „Luidas" užpylė kelią žvyro mišiniu taip slepiant atraminės sienos aukštį), ant šios atraminės sienos pastatyta medinė tvora, kurios aukštis apie 1.8 ar 2 metrus. 2007 m. vasaros viduryje pirmą kartą ant (duomenys neskelbtini) sodų 1-osios gatvės buvo išpiltas smėlio žvyro mišinys, ant kelio sumestos statybinės atliekos, t.y. betono, cementiniai luitai ir užpiltos atvežtu smėlio žvyro mišiniu. Nuolat didinant kelio aukštį iki vasaros kelias, buvęs žemiau nukentėjusiojo sklypo, pakilo virš jo sklypo. Kelio aukštingumo didinimo darbus vykdė UAB „Luidas" darbuotojai ir technika. Šiuo metu kelio aukštis, lyginant su buvusiu 2007 m. pavasarį, ties suformuotu įvažiavimu į 49 sklypą padidintas daugiau kaip 1 m. Nuo kelio ant A. Š. sklypo krenta žvyras, kelias tapo nelygus, dalis kelio dangos, esančios prie 49 sklypo yra aukštesnė, tuo tarpu prie A. Š. sklypo kelio dalis jau kelio rekonstrukcijos darbų metu buvo padaryta žemesnė, o dėl slenkančio žvyro dar žemėja. Iškritus krituliams arba 49 sklypo naudotojams plaunant garažą, nutekamas vanduo teka į žemiau esantį sklypą, neša purvą nuo kelio į sklypą, plauna iš sklypo žemes. Pažymėjo, kad E. B. yra pateikęs Institucijai raštą, kuriuo pripažįsta vykdęs kelio darbus. Kaltę pripažino 2007 m. spalio 18 d. protokole, surašytame E. B. ir E. S. Nurodė, kad sodininkų bendrijos keliai kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nukentėjusiojo prieštaravimui kelio aukštingumo didinimas bei kiti darbai ant sodo kelio pažeidė Civilinio kodekso nuostatas. Rėmėsi Civilinio kodekso 4.98 ir 4.99 straipsniais, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o taip pat, kad savininkui suteikiama teisė reikalauti, kad kaimyniniame žemės sklype būtų susilaikoma nuo veiksmų, kai tai pažeidžia savininko teisėtus interesus. Savavališka kelio statyba A. Š. buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad jis pats, o ne kelio rekonstrukcijos darbų vykdytojai 2007 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką prašydamas nesuteikti leidimo (duomenys neskelbtini) sodų 1 -osios g., bet kokiems kelio remonto darbams, dėl kurių būtų padidinamas kelio aukštis. Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba išnagrinėjusi jo prašymą surašė 2007 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, kad valdyba nutarė sklypo Nr. 48 savininkui E. B. sutvarkyti gatvę, kad nedarytų žalos kaimyninių sklypų naudotojams. Šis dokumentas nėra leidimas vykdyti statybos darbus, kokius vykdė UAB „Luidas". Tačiau tokia rekomendacija buvo pateikta 48 sklypo savininkui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra ir nebuvo 48 sklypo savininkas. Statybos įstatymas reikalauja tokius darbus vykdyti turint statybos leidimą. Tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotame 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5 - 1265/2006. Byloje vykdyti statybos darbai (ant kelio sudėti statybiniai blokai, kelio užpylimas žvyru, skalda, keičiant kelio aukštį) turi būti vertinami kaip kelio rekonstrukcija. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas statybos leidimas. Statybos techninio reglamento Nr. STR 1.01.07:2002 (patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184) 1 priedo 2 lentelė (inžinieriniai statiniai) nustato, kad net II grupės atraminės sienutės didžiausias aukštis arba gylys gali būti iki 1,5 metro. Pagal minėto statybos techninio reglamento 12.4.3 punktą tokiai sienai reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, tačiau šiuo atveju atraminės sienos aukštis vien virš žemės buvo 1,62 m., t. y. tai net nėra nesudėtingas statinys. Kadangi gelžbetoninė atraminė tvora viršija 1,5 metro, jai pastatyti reikalingas statybos leidimas. Ant šio statinio pastatyta dar medinė tvora ir bendras aukštis bet kuriuo atveju viršija 3 metrus. Tokiems statiniams reikalingas ne tik raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, bet ir statybos leidimas. Tokie statiniai sodininkų bendrijose apskritai negalimi.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kuria E. B. skundą patenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Institucijos 2008 m. balandžio 15 d. nutarimu E. B. buvo paskirta 1750 Lt bauda pagal ATPK 158¹ straipsnio 5 dalį už tai, kad jis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 49, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje 86, Vilniuje, pastatė gelžbetoninę tvoros dalį – atraminę sieną, kurios aukštis ties įvažiavimu į gatvę sudaro 162 cm, kai numatytas projekte tvoros aukštis gali būti 110 cm. Be to, atliko sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbus, įrengė pagrindus, pakeldamas kelio paviršiaus aukštį, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto, o tik sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pritarimą sutvarkyti gatvę. Teismas nurodė, kad ATPK 158 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už statinio statybą mieste ar saugomoje teritorijoje, pažeidžiant kitus nei nurodyta Statybos įstatyme statinio projekto sprendimus. Už tai numatyta bauda nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyta, kad E. B. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.1, 12.4.2 ir 12.4.3 punktus. Minėto reglamento 12 straipsnyje numatytos išimtys iš Statybos įstatymo, kurios taikomos nesudėtingiems statiniams. Protokole nurodomuose punktuose numatyta, kad statant II grupės nesudėtingus statinius, išskyrus statinius statomus saugomose teritorijose ir statinius kultūros paveldo teritorijoje, statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; statant tokius statinius rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; vietoje statybos leidimo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo sutikimas. Teismas pažymėjo, kad protokole bei nutarime nurodyti du padaryti pažeidimai aukštesnės nei numatyta projekte atraminės sienos pastatymas bei sodų bendrijos teritorijoje esančio kelio rekonstrukcijos darbai, kelio paviršiaus aukščio pakėlimas, atlikti neturint suderinto projekto. Teismas laikėsi nuomonės, kad būtina panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Tokia išvada padaryta dėl to, kad reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir spręsti klausimą dėl tinkamo veikos kvalifikavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.). Teismas du kartus buvo pareikalavęs pateikti visą su administraciniu teisės pažeidimu susijusią medžiagą (b. l. 42, 53). Institucija į pirmą raštą atsakė, tačiau jokios medžiagos, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas nepateikė. Byloje liko neišaiškintas klausimas dėl kokio pobūdžio statinių statymo reikalavimų nesilaikymo reikalinga bausti pažeidėją. Nuobauda paskirta pagal ATPK straipsnį, numatantį atsakomybę už kitus nei numatyti Statybos įstatyme pažeidimus. Nutarime, kuriuo paskirta nuobauda, nurodyta, kad buvo pažeistos nesudėtingų statinių statymo taisyklės. Tačiau nėra aišku kokiais parametrais rėmėsi Institucija, kai nustatė, jog atraminė siena bei kelias sodų bendrijoje priskiriami nesudėtingiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai priedų 1 ir 2 lentelėje išvardintas sąrašas statinių, kurie laikytini nesudėtingais. Šiose lentelėse apie bet kokios rūšies kelio įrengimą iš viso nekalbama, o atraminė sienelė laikoma nesudėtingu statiniu tik tada, kai jos aukštis siekia ne daugiau nei 1,5 metro. Iš Institucijos protokolo matyti, kad atraminės sienelės aukštis yra 1,62 m. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo atstovai teigia, kad statiniams reikalingas statybos leidimas, t. y. kad jie negali būti laikomi nesudėtingais. Nesudėtingų statinių atskyrimas turi didelę reikšmę dėl to, kad priklausomai nuo statinio pobūdžio skiriasi taikytina administracinė atsakomybė. ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už esminius Statybos įstatymo pažeidimus statinius statant mieste. Šioje straipsnio dalyje numatyta sankcija nuo 5000 Lt iki 10000 litų, t. y. iš esmės skirtinga nuo pritaikytos. Teismas nurodė, kad negali iš esmės pasunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties nagrinėdamas administracinę bylą pagal to asmens skundą.
Teismas nurodė, kad protokole nėra tinkamai išdėstytos taisyklės, kurias E. B. pažeidė pastatydamas atraminę sieną bei tvarkydamas kelią. Kalbant apie atraminę sienelę nutarime nurodyta, kad jos statymui reikalingas supaprastintas projektas ir įgalioto savivaldybės tarnautojo derinimas. Tačiau toliau nurodoma, kad projekte nurodytas tvoros aukštis 1,10 m. Kadangi prie protokolo nepridėti ir teismui nepateikti jokie dokumentai lieka neaišku yra projektas ar nėra. Nei viename iš nutarime nurodytų statybos techninio reglamento punktų, kuriuos galimai pažeidė E. B., nenumatytos kelio tvarkymo taisyklės. Aiškinantis 12.4.1 punkto taikymo sritį galima būtų suprasti, kad punktas gali būti taikomas įrengiant įvažiavimą į sklypą, kai kelias, į kurį daromas įvažiavimas, valdomas savininko. Tačiau aprašyta pažeidimo sudėtis – kelio paviršiaus pakėlimas, rodo, kad E. B. nėra baudžiamas už įvažiavimo į sklypą Nr. 49 sujungimą su gatve. Taigi, teismas konstatavo, kad nei protokole, nei nutarime nėra nurodytos teisės normos, kurias E. B. galėjo pažeisti tvarkydamas kelią. Teismas pabrėžė, kadangi statybų vykdymo tvarka yra labai sudėtinga – Statybų įstatymas didelės apimties, daug statybos reglamentų, kitų poįstatyminių aktų, todėl teisės normos nurodymas yra itin svarbus. Ši problema nebūtų tokia aktuali paprastose situacijose, kai teisės normos atitinka susiformavusias elgesio taisykles arba yra plačiai žinomos – smulki vagystė, greičio viršijimas. Tam tikrais atvejais santykį reguliuoja vos kelios normos. Tačiau šiuo atveju, tai vertintina kaip esminis apkaltinto asmens teisių pažeidimas, apribojantis teisę į gynybą, nes asmuo nežino kuo yra kaltinamas.
Taip pat pažymėjo, kad teismui ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nėra jokių duomenų, pagal kuriuos buvo nustatytos protokole išdėstytos aplinkybės. ATPK 260 straipsnis numatantis administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį įpareigoja protokolą surašiusį asmenį nurodyti žinias, būtinas bylai išspręsti. Tokios žinios yra įrodymai, kurie buvo surinkti surašant protokolą ar gali būti renkami teisme peržiūrint priimtą nutarimą. Protokole neįrašytas nei vienas įrodymas. Iš paminėto matyti, kad Institucija jokiu dokumentu nepagrindė protokole įrašytų žinių, dėl ko negalima patikrinti Institucijos atliktų veiksmų teisingumo. Nusprendus taikyti administracinę atsakomybę teismas turėtų surinkti visiškai visą medžiagą, kuria būtų paneigtas arba įrodytas pažeidimo padarymas. Tokia situacija būtų neteisinga. Skundo administracinėje byloje padavimo tikslas yra priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (ATPK 297 str.). Tuo tarpu pažeidimo išaiškinimas yra Institucijos pareiga. Tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo kilo ginčas dėl to, kokio aukščio atraminė sienelė buvo pastatyta. Teismui nepateikti jokie duomenys, iš kurių matytųsi kokiu būdu Institucijos atstovas nustatė tvoros aukštį. Lygiai taip pat nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta kiek ir kokioje atkarpoje buvo pakeltas gatvės paviršius. Pažeidimo masto nustatymas yra svarbus individualizuojant skiriamą baudą.
Teismas pažymėjo ir tai, kad Institucija neišsiaiškino kokiu tikslu buvo priimtas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas (b. l. 10). Kaip matyti iš Statybos techninio reglamento STR Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.1 punkto kelio savininko sutikimas dėl nesudėtingo statinio statymo išreiškiamas raštu nustatant prijungimo sąlygas. Minėtame sodininkų bendrijos nutarime kalbama tik apie gatvės tvarkymą, nieko nekalbant apie vidaus susisiekimo komunikacijų prijungimą bei jo sąlygas. Nesurinkti jokie duomenys ir dėl to ar E. B. yra tinkamas atsakomybės subjektas, ar jis gali būti laikomas statytoju ar statinio statybos valdytoju Statybos įstatyme nurodytų sąvokų prasme, nes žemės sklypo ir statybos savininkėmis yra E. B. ir E. S. Teismas priėjo prie išvados, kad net ir taikant ATPK 284 straipsnio taisykles nėra įmanoma tinkamai išspręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimus.
IV.
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad į teismą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi 2008 m. balandžio 28 d., o skundžiamas nutarimas buvo surašytas 2008 m. balandžio 15 d., todėl suinteresuotas asmuo praleido 10 dienų skundo padavimo teismui terminą, o teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl nutarimo panaikinimo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
E. B. atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2008 m. balandžio 25 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 10 dienų termino skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnyje numatyta, kad apylinkių ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Institucija nutarimą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2008 m. balandžio 15 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl šio nutarimo paduoti, vadovaujantis minėta ABTĮ 128 straipsnio nuostata, buvo 2008 m. balandžio 25 d. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties matyti, kad E. B. skundas dėl Institucijos 2008 m. balandžio 15 d. nutarimo panaikinimo teisme gautas 2008 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė, kad E. B. skundas paduotas nustatytu terminu, todėl priimtinas. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad A. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos
Teisėjų kolegija išanalizavusi administracinę bylą vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai grąžino bylą Institucijai įpareigojant tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos teisės normos, kurias galimai pažeidė E. B., nėra duomenų, pagal kuriuos buvo nustatytos protokole išdėstytos aplinkybės, nėra nustatyta, ar E. B. yra tinkamas atsakomybės subjektas Statybos įstatyme nurodytų sąvokų prasme ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti ATPK 35 straipsnyje, gali būti pasibaigę. Todėl nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Institucija ar teismas turėtų apsvarstyti ir šią aplinkybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.