- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- A5.-158-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00062-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
institucijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei D. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Neringa, dirbančiam UAB „BBA“ direktoriaus pareigose, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „BBA“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, laikotarpiais nuo 2015-08-12 iki 2015-09-14, 2016-12-07, 2017-03-20 ir 2017-03-25 UAB „BBA“ veiklos vietoje, nuomojamame laive „D.“, darbdavio UAB „BBA“ naudai ir direktoriui V. S. vadovaujant, leido V. M. (V. M.) vykdyti jūreivio funkcijas (pristatyti į laivus kurą ir geriamą vandenį, vykti į komandiruotę gelbėjimo plausto pristatymui į Ukrainą), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino, su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad pažįsta V. M. apie dvidešimt metų, taip pat jo vadovaujamoje įmonėje UAB „BBA“ dirbo V. M. sūnus J. M. (J. M.). V. M. buvęs jūreivis. Šiuo metu jie yra susipykę. Kiek pažįsta V. M., tai jis visada turėjo problemų su finansais, gyveno nepritekliuje, dėl ko jam padėdavo finansiškai. 2013 m. V. M. paprašius, jis jį įdarbinto į savo įmonę. Įmonėje V. M. pradirbo 6 mėnesius, dėl savo konfliktiško būdo buvo atleistas. Be to ir dauguma darbuotojų, dirbančių įmonėje, buvo prieš V. M. darbą įmonėje. Taip pat, V. M. nebuvo kur gyventi ir jam paprašius, jis leido jam (V. M.) gyventi nuomojame iš UAB „P.“ laive „D.“. Suprato, kad kaip įmonės vadovas leisti V. M. gyventi laive negali, tačiau, būdamas V. M. draugu, leido jam gyventi minėtame laive. Laive „D.“ V. M. gyveno apie 3-4 metus. Gyventi laive V. M. pradėjo dar prieš jį įdarbinant, taip pat dar ilgai gyveno ir po darbo sutarties nutraukimo. Laive „D.“ yra dvi kajutės po tris kambarius. Viena kajute naudojosi įgula, tai kapitonas, jūreiviai, mechanikai, o kita, kuri yra kapitono kajutė, naudojosi V. M.. Kapitono kajutėje buvo virtuvė, dušas, tualetas, t. y. visos sąlygos gyventi. V. M. pasakymą, jog jis dirbo laivo jūreiviu, kuro priėmėju ir išdavėju, galima paaiškinti tuo, kad jis daug metų buvo jūreiviu, be to ir laive „D.“ gyveno ilgą laiką, tai dienos metu matydavo, kas yra veikiama šiame laive. Teigė, kad V. M., jo paties pasiūlymu, norėdamas jam atsidėkoti dėl suteikto gyvenamojo būsto, buvo kaip skundikas, t. y. perduodavo visą informaciją, kuri buvo susijusi su įgulos narių elgesiu, darbo pažeidimais darbe, sekdavo darbuotojus, kad jie nevogtų kuro ar kitų materialinių vertybių iš laivo. V. M. toks gyvenimo būdas tiko ir patiko, jis jausdavosi labai reikšmingas ir didis. V. M. patikdavo darbuotojams nurodinėti, juos barti arba keikti, jis elgdavosi taip, lyg būtų to laivo ar įmonės savininkas-šeimininkas. Jis apie tai žinojo, todėl jam, kaip įmonės vadovui ir savininkui, turėti tokį žmogų buvo labai palanku. V. M. iš laivo buvo iškeldintas apie 2016-2017 metus. Už pragyvenimą laive V. M. jam nemokėjo. Paaiškino, kad jo įmonė užsiminėjo visų laivų, įėjusių į Klaipėdos uostą, aptarnavimu, t. y. užsiminėjo visų atliekų utilizavimu. Įmonei juridiškai nepriklausė nė vienas laivas. Laivai „D.“, „B.“, „J.“ buvo nuomojami iš UAB „P.“. Jų nuomojami laivai iš uosto akvatorijos neišeidavo. Teigė, kad įmonei laivas „Sh.“ nepriklausė, jo nesinuomavo. V. M. pateiktame institucijai dokumente – laivo „Sh.“ įgulos lapas, tariamai jo ranka padarytas įrašas, jo pavardė, parašas yra suklastoti, be to tokiuose dokumentuose niekada neatliekami tokio turinio įrašai, juolab nepasirašomi įmonės vadovo ir neantspauduojami. Taip pat pažymi, kad iš dokumento matyti, kad šis dokumentas priklauso „ASBL“. Nurodė, kad jo įmonės antspaudas stovėjo laisvai prieinamoje vietoje, t. y. ofise ant sekretorės stalo, todėl V. M. galėjo juo pasinaudoti. Taip pat, nagrinėjant kitus dokumentus, kurie buvo pateikti institucijai – 2017-03-20 UAB „E. K.“ kontrolinis talonas, automobilio leidimai, bunkeriavimo važtaraščiai, nurašymo aktas, paslaugų teikimo paraiškos atlikimo aktas – yra suklastoti, neatitinkantys tikrovės. Paaiškino, kad kontrolinis talonas turi būti pasirašytas tik vairuotojo, kas ir buvo padaryta (pasirašyta vairuotojo D. J.), o ne kelėtos asmenų. Todėl akivaizdu, kad šį dokumentą V. M. pasirašė tik po to, kai pastarasis sukūrė planą kaip iš jo pasipelnyti. Jų įmonė kreipėsi į UAB „E. K.“ ir pasiteiravo dėl antrame egzemplioriuje pasirašytų atstovų parašų, tai buvo gautas patvirtinimas, kad pasirašyta tik vairuotojo D. J.. Teigė, kad V. M. įmonės vardu, kaip įmonės darbuotojas, pasirašyti kokius nors dokumentus įgaliotas nebuvo. Taip pat leidimuose, išduoti V. M. vardu, įvažiuoti į teritoriją, jo parašas, kaip įmonės atsakingo asmens, yra atšviestas. Paaiškino, kad V. M. galėjo gauti leidimus be jokių problemų, nes visi žinojo, kad jie yra draugai, todėl įmonės sekretorė, V. M. prašymu, galėjo bet kuriuo metu atspausdinti jam šiuos leidimus. Paaiškino ir tai, kad dauguma dokumentų buvo laikoma laive kapitono kajutėje, be to V. M., būdamas jūreiviu, galėjo užeiti į bet kurį laivą ir bet kokiu metu. Teigė, kad V. M., kreipdamasis į instituciją, jį apkalbėjo, nes administracinio nusižengimo protokole nurodytais laikotarpiais V. M. laive „D.“ nedirbo, o tik gyveno. Prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. S. pažįstami nuo 1993 ar 1995 metų, t. y. virš 20 metų. Nuo 1996 iki 2012 metų jie nebendravo. Susitiko 2012 m. ir V. S. jo, kaip buvusio jūreivio, paprašė atkurti laivą bei pakviesti specialistus, kad padėtų darbuose. Laivas buvo nedarbingame stovyje, jį reikėjo remontuoti, dažyti ir pan. Santykiai su V. S. buvo labai geri, draugiški. Pas V. S. dirbo nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio nepertraukiamai, paskutinės darbo dienos buvo 2017 m. balandžio mėn. 23-26 d. Buvo sudaryta darbo sutartis. Paaiškino, kad 2017 m. vasario mėn. kreipėsi į VMI dėl pažymos išdavimo, kur ir sužinojo, kad UAB „BBA“ jis jau seniai nebedirba. Teigė, kad V. S. atleido jį iš darbo jam nežinant. VMI jam buvo pasakyta, kad iš darbo jis atleistas 2013 m. pabaigoje, tačiau visą šį laikotarpį, iki 2017 m. gegužės, jis jautėsi esąs dirbantis, nes gaudavo iš V. S. atlyginimą. Nurodė, kad pražioję atlyginimas buvo mokamas ofise, buhalterijoje, už tai pasirašydavo. Po to, nuo 2013 m. V. S. pinigus jam atveždavo į laivą. Grynieji pinigai buvo mokami į rankas, už jų gavimą jis niekur nepasirašydavo. Priimant jį į darbą su V. S. buvo aptaręs, jog jam bus mokamas 1000 JAV dolerių darbo užmokestis, tačiau realiai gaudavo tris kartus mažiau. Tuo metu, kai jis atėjo dirbti į laivą, tai kiekvieną savaitę jam buvo mokamas 200 Lt darbo užmokestis, po vienerių metų atlyginimas jam buvo pakeltas. Į jo pareigas įėjo saugoti laivą, jį prižiūrėti - dažyti, remontuoti, taip pat stovėti vachtoje, t. y. būdėti, ir pavaduoti kitus darbuotojus, jiems susirgus ar neatvykus į darbą. Teigė, kad laive gyveno pačioje pradžioje, kai buvo atvarytas laivas, tai trūko apie 3-4 mėn. Po to, jis laive tik miegodavo, per savo budėjimus. Jis gyveno su moterimi, jos nuomojamame bute, be to turėjo pinigų, todėl jam gyventi laive nebuvo būtinybės. Taip pat teigė, laivo „Sh.“ įgulos lapą jam davė pas V. S., kad pastarasis galėtų pervežti į užsienį gelbėjimo plaustą.
Liudytoja E. P., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrimas buvo pradėtas gavus V. M. skundą dėl galimai nelegalaus darbo. Buvo apklausti liudytojai – dalis jų laive „B.“, kiti – Klaipėdos skyriuje, juos atsivedė pats V. M.. Buvo aiškinamasi vieno ar kito dokumento kilmė. V. S. dėl sąskaitų už teikiamą vandenį, kurą, kurias pateikė V. M., paaiškino, kad jos mėtėsi laive ir V. M., galimai atėjęs į laivą aplankyti savo bendradarbių, galėjo savavališkai jose pasirašyti. Papildomai V. S. paaiškino, V. M. pateikus lentelę – galimos mokėtinos sumos, kaip darbo užmokestis, kad mokėjo V. M. po 50, 100 Eur, tai buvo iš draugiškumo, iš gailesčio. V. M. nurodė, kad dėl darbo užmokesčio pretenzijų neturi, tačiau jam nebuvo sumokėtas galutinis apskaitymas, t. y. atostoginiai. Jei už visus atostoginius jam būtų sumokėta, tuomet skundo neteiktų. Teigė, kad V. M. pats sakė, kad laive gyveno. Be to ir vienas liudytojas, kurio šiuo metu nurodyti negali, sakė, jog V. M. turėjo atskirą kajutę į kurią, išskyrus V. M., niekas negalėjo įeiti. Protokole nurodyti laikotarpiai buvo nustatyti pagal V. M. pateiktus dokumentus.
Liudytojas P. G. (P. G.) teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta tiek V. S., tiek V. M.. V. S. buvo įmonės, kurioje jis dirbo, direktorius. Jis dirbo laive, upeivio pareigose. Dirbo slenkančiu grafiku. 2016 m. perėjo ant kito laivo. V. M. atlikinėjo šiuos darbus: nebūnant darbuotojams, budėjimo metu stovėjo vachtas, taip pat žiemos metu krante priiminėjo švartavimo linus, kartais paduodavo trapus. Kiek V. M. dirbo įmonėje nežino, bet jis su juo keisdavosi, t. y. V. M. 2015-2016 m., atlikdamas upeivio pareigas, iš jo priimdavo budėjimą. Nurodė, kad pats V. S. yra sakęs, kad jei bus didelė audra, kad jis skambintų V. M., kad pastarasis padėtų pririšti švartavimo linus. Skambindavo V. M., jis padėdavo. Matė, kaip V. M. tvarkė kapitono kajutę, bet ar jis ten gyveno, pasakyti negali. V. M. laive užsibūdavo iki vėlumos. Nurodė ir tai, kad visi darbuotojai turėjo specialią aprangą, tačiau V. M. visada buvo apsirengęs civiliniais rūbais. Darbo žieminių striukių nugaroje buvo įmonės pavadinimas. Yra matęs, kaip V. M. vilkėjo žieminę striukę iš kapitono kajutės. Kokius V. M., priimdamas budėjimą, dar dirbo darbus - nežino, nes nematė.
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. dirba UAB „L.T.“, techniniu direktoriumi. Pažįsta V. M., juos siejo darbiniai santykiai, o V. S. nepažįsta. Įmonė, kurioje jis dirba, užsiima laivų remonto darbais. Įmonės ir laivas „D.“ yra toje pačioje teritorijoje. V. M. į jį kreipdavosi dėl laive „D.“ avarinio remonto, bet tik tuomet, kai buvo būtinybė, tai buvo vieną kartą į pusę metų, į metus. Tai buvo 3-4 metų laikotarpyje. V. M. ateidavo apsirengiąs tieks civiliniais rūbais, tiek darbiniais. Paaiškino, kad V. M. į jį kreipdavosi žodžiu, tuomet jam atvykus į laivą, kartu su V. M. apžiūrėdavo laivą, avarinius laivo pažeidimus, būtinus darbus. Suprato, kad V. M. dirba laive „D.“. Nurodė ir tai, kad su V. M. jokie dokumentai pasirašomi nebuvo. Dokumentai buvo pasirašomi tik su UAB „BBA“ atstovais.
Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta tiek V. M., tiek V. S.. Jis dirbo Klaipėdos aukštojoje jūreivystės mokykloje, buvo studentų praktikos vadovas. V. S. buvo jam paskirtas kaip koordinatorius. V. S. duodavo užduotis, o studentai tas užduotis atlikdavo. Darbai buvo atliekami trejuose laivuose – „D.“, „B.“, „J.“. Bendradarbiavo nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2017-09-01, 2015-2017 m. praktikos neatlikinėjo. Sutartis dėl praktikos atlikimo pasirašydavo V. S.. Studentai praktiką atlikinėjo nuo 8.00 val. iki 14.00 val. Praktikos atlikimo metu buvo kartu su studentais. Tuo metu laive būdavo ir V. M., kuris buvo kaip koordinatorius, reguliuodavo, duodavo studentams darbo, studentai paklusdavo jam. Taip pat, studentams valgį į laivą atveždavo tiek jis, tiek V. M., tiek kiti įmonės darbuotojai. Laive būdavo mechanikas, taip pat atvažiuodavo kapitonas, nes jis pasirašydavo studentų praktikos žurnale. Taip pat nurodė tai, kad V. M. turėjo savo kajutę, kurioje buvo virtuvė, miegamasis, televizorius, kompiuteris, tualetas, dušas. Nematė, bet pats V. M. jam sakė, kad gyvena laive. Kelis kartus su V. M. yra baliavojęs laive, vartojęs alkoholinius gėrimus.
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „P.“ direktorius. UAB „BBA“ nuomojosi iš jų laivą. V. M. pažįsta, yra matęs jį uoste. Žino, kad V. M. yra V. S. draugas ir tai, kad pastarajam buvo suteikta galimybė gyventi laive kažkur nuo 2013 m. antrosios pusės, apie 2-3 metus. Priežasčių nežino. Teigėm kad sąlygos gyventi laive buvo. Taip pat nurodė, kad matė, kaip V. M. ateidavo į ofisą, nes jų įmonės yra tame pačiame pastate, šalia vien kitos, tik atskiri kabinetai, tačiau kokias klausimais – nežino. Jo manymu, V. M. atliekami darbai buvo pagalbinio pobūdžio, iš geranoriškumo, bet ne pareigybiniai, t. y. tai buvo darbai nereikalaujantys kvalifikacijos ar specialių žinių. Tai buvo tokie darbai, kaip švartavimo lino patraukimas, palaikymas, padėjimas. Nematė, kad V. M. būtų mokami pinigai.
Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „P.“ gamybos direktoriumi. Pažįsta tiek V. S., tiek V. M.. Su V. S. jį sieja darbiniai santykiai, o su V. M. jokių darbinių santykių neturėjo. Žino, kad savininko leidimu V. M. gyveno laive. Laive V. M. gyveno nuo UAB „P.“ laivo įsigijimo, t. y. 2013 m. Negali pasakyti iki kada V. M. gyveno laive, tačiau jis ten nebegyvena jau kaip virš vienerių metų. Tiek vienoje, tiek kitoje laivo pusėje buvo kajutės. V. M. būdavo kapitono kajutėje. Būdavo, kad pas V. M. tiek darbo, tiek nedarbo metu ateidavo draugų. Paaiškino, kad jis lankydavosi laive kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val., išskyrus tą laiką, kai reikėdavo nuvažiuoti į ofisą ar susirinkimus. Jis, lankymosi laive metu, prižiūrėdavo produktų judėjimą – kur ką paskirstyti, taip pat priiminėjo geriamąjį vandenį. Nematė, kad jam būnant laive, dirbtų V. M.. Laivui išeinant į darbą, V. M. iš laivo išeidavo. Paaiškino ir tai, kad vienus dokumentus tvarkydavo kapitonai, o jis tvarkydavo atliekų/skysčių judėjimo dokumentus, kurie būdavo pas jį. Už juridinę dokumentaciją buvo atsakingas kapitonas. Sutartys su kitomis įmonėmis galėjo būti kapitono kajutėje. Nežino ar tuo metu kapitono kajutėje buvo seifas, bet šiuo metu jo ten nėra.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. S. jį siejo darbiniai santykiai, jis buvo pavaldus V. S., dirbo laive „Jokūbas“, kartais dirbdavo ir laive „D.“. Apie porą mėnesių dirba kitoje įmonėje. V. M. pažįsta, yra matęs laive „D.“, žino jį, kaip V. S. globotinį. V. M. gyveno laive „D.“. V. M. buvo jam pasigyręs, kad kontroliuoja darbuotojus. V. M. gal ir tvarkėsi kapitono kajutėje, tačiau denį valyti turėjo upeiviai. Dirbant laive „D.“ jokių kontaktų su V. M. neturėjo. Visi darbuotojai turėjo darbinius rūbus, tačiau V. M. su darbiniais rūbais nematė. Laive dirbti tekdavo vasarą, į metus 1-2 kartus. Paaiškino, kad dirbti laive reikia turėti kvalifikacinį pažymėjimą.
Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „BBA“ dirbo nuo jos įkūrimo momento iki 2015-2016 m. spalio mėn. Įmonės vadovu buvo V. S.. Pažįsta V. M., kažkurį laiką jis buvo įmonės darbuotoju. Teigė, kad jai išeinant iš darbo V. M. nebedirbo įmonėje. Paaiškino, kad V. M. dirbo įmonėje labai trumpą laikotarpį, tačiau į įmonę ateidavo labai dažnai, jis ateidavo pas V. S. atsigerti kavos, pabendrauti. Apie ką jie kalbėdavo, nežino. Kokiose pareigose dirbo V. M., nepamena. Nurodė ir tai, kad V. M. neturėjo kvalifikacijos dokumentų, kad galėtų dirbti laive. Tačiau buvo pasakyta, kad žmogus neturi kurs gyventi, tai padėjo – įdarbino ir apgyvendino V. M. laive. Laive „D.“ yra buvusi vieną kartą, laive yra kajutės. Žino, kad su V. M. buvo problemų, be to su jo buvimu laive nesutiko ir kapitonai, todėl jis buvo atleistas. Ar V. M. po atleidimo išėjo iš laivo, nežino. V. S. išlaikydavo V. M., jam padėdavo. Visi darbuotojai nebuvo patenkinti. M. teikiamoms privilegijoms. V. M. buvo V. S., kaip „šašas“ ant galvos. Negali tiksliai pasakyti ar V. M., ar jo sūnus turėjo finansinių įsipareigojimų/ sunkumų su antstoliais.
Liudytoja R. Z., išeidama iš posėdžių salės, pamačiusi pas V. M. darbinę striukę su įmonės pavadinimu, nurodė, kad visą specialią darbo aprangą, nutraukus sutartį, V. M. privalėjo grąžinti įmonei.
Liudytojas J. R. (J. R.) teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „P.“. Su V. S. jį siejo darbiniai santykiai. Jo įmonėje dirbo nuo 2015 metų iki įmonės bankroto. Dirbo laivo „D.“ agentu, vedė laivo ataskaitą. Jo darbo vieta buvo tiek laive „D.“, tiek kitose laivuose. Matė V. M. laive. Žino, kad V. M. gyveno kapitono kajutėje, kurioje jis tvarkė dokumentus. Į laivą jis ateidavo labai dažnai, tai didžiąją dalį V. M. būdavo laive. Kai laivas išeidavo dirbti, tai V. M. iš laivo išeidavo. V. M., būdamas laive, vilkėjo treningus. Nematė, kad V. M. dirbtų laive bei vilkėtų darbinius rūbus. Patvirtino, kad žieminę striukę su įmonės pavadinimu, kurią teismo posėdžio metu rodo V. M., matė kabančią kapitono kajutėje. Tuo metu įmonė turėjo specialią aprangą. Paaiškino, kad su V. M. bendros kalbos nerasdavo, V. M. savo buvimu kapitono kajutėje trukdydavo jam dirbti, o jis, tuo pačiu, trukdė V. M.. Paaiškino, kad kontrolinis talonas numatytas jam. Kontrolinį taloną pasirašo vairuotojas, tačiau, kodėl jis pasirašytas ir V. M., nežino. Teigė, kad V. M. parašas kontroliniame talone ne prie ko. Paaiškino, kad kontrolinis talonas yra paduodamas iš svėrimo įmonės UAB „E. K.“. Į įmonę sverti, kaip įmonės atstovas, važiuodavo vairuotojas arba agentas. Šis talonas pasirašomas vietoje, t. y. UAB „E. K.“, jį pasirašo vairuotojas arba agentas. Mano, kad dokumente buvo laisva vieta, kurioje V. M. ir pasirašė, įrašęs savo vardą, pavardę. Taip pat nurodė ir tai, kad nurašymo aktai tvirtinami direktoriaus, o V. M. dokumentas, pateiktas institucijai, yra nepatvirtintas. Paaiškino, kad nurašymo aktų šablonai buvo kapitono kajutėje esančiame kompiuteryje, iš kurio šiuos dokumentus gali atspausdinti bet kas, tačiau šie aktai turi būti pasirašyti/patvirtinti direktoriaus parašu, įmonės antspaudu. Teigė, kad V. M. dirbti jam nepadėdavo..
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė D. U. palaikė kaltinimą ir prašė V. S. pagal jam inkriminuotą nusižengimą pripažinti kaltu ir nubausti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad V. M. dirbo UAB „BBA“ veiklos teritorijoje, nuomojamame laive „D.“, kaip jūreivis, nelegaliai su įmonės direktoriaus V. S. leidimu, nepakanka.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19/2013).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. M. dirbo UAB „BBA“ (toliau – Bendrovė) nuo 2013-02-11 iki 2013-08-28 (b. l. 9-10). Nors V. M. teigia, kad bendrovėje dirbo nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio nepertraukiamai, paskutinės darbo dienos buvo 2017 m. balandžio mėn. 23-26 d. ir apie jo darbo sutarties nutraukimą nieko nežinojo, tačiau tai paneigia paties V. M. pateiktas institucijai 2013-08-28 susitarimas, kuriuo bendrovė, atstovaujama generalinio direktoriaus V. S., ir V. M., dirbantis bendrovėje sargo pareigose, susitarė nutraukti darbo sutartį, šalių susitarimu, nuo 2013-08-28. Eilutėje „Šalių parašai”, ties „Darbuotojas“ yra V. M. parašas, vardas ir pavardė. Nors liudytojas T. A. nurodė, kad studentų praktikos metu jiems vadovavo, duodavo darbą ir jį reguliavo V. M., tačiau šie liudytojo parodymai vertinami kritiškai, liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį su V. M. siejo ne tik darbo santykiai, bet jie kartu kelis kartus yra „baliavoję“ laive, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad liudytojai S. M., G. U., A. D., R. Z. ir J. R. žinojo, kad V. M. gyveno laive „D.“. Liudytojai G. U. ir J. R. nurodė, kad V. M. gyveno kapitono kajutėje. Be to ir liudytojai E. P., T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. pats jiems sakė, kad gyvena laive „D.“. E Pocienei buvo žinoma, kad V. M. turėjo atskirą kajutę, į kurią, išskyrus V. M. niekas įeiti negalėjo. T. A. patvirtino, kad V. M. turėjo savo kajutę, kurioje buvo virtuvė, miegamasis, televizorius, kompiuteris, tualetas, dušas. Šias aplinkybes nurodė ir V. S., be to ir S. M. patvirtino, kad gyventi laive buvo visos sąlygos.
Teismo posėdžio metu liudytojai A. D., J. R., P. G. nurodė, kad darbuotojai turėjo specialią darbo aprangą. Liudytojas J. D. teigė, kad V. M. būdavo tiek su darbiniais, tiek su civiliniais rūbais, o liudytojas P. G. nurodė, kad matė V. M. dėvint žieminę striukę su bendrovės pavadinimu nugaroje, kuri kabėjo kapitono kajutėje, tačiau laive V. M. buvo apsirengęs paprastus rūbus. Taip pat ir J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė kapitono kajutėje kabančią žieminę striukę, tačiau V. M. laive dėvėjo treningus. Tą faktą, kad V. M. laive darbo drabužių nedėvėjo, patvirtino tiek A. D., tiek J. R.. Liudytojai J. R. ir G. U. tvirtino, kad V. M. laive „D.“ nedirbo. Laivui išplaukiant į darbą, V. M. iš laivo išeidavo, be to ir liudytoja R. Z. nurodė, kad V. M. neturėjo kvalifikacijos dokumentų, todėl negalėjo dirbti laive. A. D. taip pat patvirtino, kad dirbti laive reikia turėti kvalifikacijos pažymėjimą. Liudytojas S. M. nurodė, kad V. M. darbai buvo pagalbinio pobūdžio, nereikalaujantys specialių žinių, kvalifikacijos. Tai buvo tokie darbai, kaip švartavimo lino patraukimas, palaikymas, padėjimas. Taip pat, tai, kad V. M. tik padėdavo užrišti švartavimo linus, ir kartais paduodavo trapą, patvirtino liudytojas P. G..
Taigi, iš tai kas nurodyta, daryti išvada, kad V. S. nesiekė nelegaliai, kad bendrovės teritorijoje, nuomojamame laive „D.“, dirbtų V. M. ar pažeisti valstybės interesų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. pateikdamas institucijai skundą, kartu pateikė dokumentus, galimai įrodančius, kad V. S., protokole nurodytu laikotarpiu, leido jam dirbti bendrovės teritorijoje, nuomojamame laive „D.“ nelegaliai. Liudytoja E. P. teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpius nustatė pagal V. M. pateiktus dokumentus. Tačiau, teismas įvertinęs tiek šių dokumentų pagrįstumą, jų kilmę, tiek teismo posėdžio metu liudytojų G. U., J. R. duotus parodymus, sprendžia, kad šie dokumentai taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad V. S., būdamas bendrovės direktoriumi, leido V. M. vykdyti jūreivio funkcijas (pristatyti į laivus kurą ir geriamą vandenį, vykti į komandiruotę gelbėjimo plausto pristatymui į Ukrainą), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV skyriui.
Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs tyrimo surinktų ir teisiamo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jam pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. S. (V. S.) atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.