Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., E. M., UAB „L. L.“, UAB „GS Core“, UAB „Marleksa“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas antstolės E. R. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti D. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolė nurodė, kad areštuoto turto vertinimą atliko ir 2019-06-14 ekspertizės aktą Nr. 19-201-15 surašė UAB „Marleksa“, kuri įrašyta į turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių verstis asmenų sąrašą (2012-08-01 išduotas pažymėjimas Nr. 000107), ekspertas G. V., kuriam išduotas pažymėjimas Nr. A000585, suteikiantis teisę vertinti kilnojamąjį turtą. Kadangi už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta iš antstolės sąskaitos, o skolininkės D. M. nėra pagrindo atleisti nuo šių išlaidų apmokėjimo, jos privalo būti išieškotos iš skolininkės. Prašo skirti baudą D. M. už vykdomojo proceso vilkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad nors pareiškėja skundžia antstolės E. R. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0069/17/00009, Nr. 0069/17/00012, Nr. 0069/17/00017, Nr. 0069/17/00010, Nr. 0069/17/00015, Nr. 0069/17/00018, tačiau pareiškėjos atžvilgiu atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai tik vykdomosiose bylose Nr. 0069/17/00009, Nr. 0069/17/00017, Nr. 0069/17/00012. Tuo tarpu vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00010, 0069/17/00015, 0069/17/00018 pradėtos dėl pareiškėjos sutuoktinio E. M., kaip subsidiaraus skolininko, pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus ir to paties priverstinio vykdymo. Taigi antstolė E. R. vykdo šias bylas: vykdomąją bylą Nr. 0069/17/00009 dėl 6799,04 Eur skolos, 1311,53 Eur palūkanų ir 50,29 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3299 išieškotojo L. L. UAB naudai; vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/17/00017 dėl 19855,74 Eur skolos, 3812,50 Eur palūkanų ir 84,50 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3297 išieškotojo L. L. UAB naudai; vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/17/00012 dėl 17229,20 Eur skolos, 3333,84 Eur palūkanų ir 64,87 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. M. pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaro 2016-12-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3298 išieškotojo L. L. UAB naudai.

2017-01-13 turto arešto aktais Nr. L043219, T000004, T000017 antstolė areštavo skolininkams priklausančią žemės ūkio techniką: (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 16-18 l., vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00012 15-17 l., vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00017 17-19 l.). I. L. Lizingas UAB, 2019-01-04 (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 70 l.) prašymu ir siekiant tinkamai įkainoti įkeistą turtą antstolė 2019-05-07 priėmė patvarkymą skirti ekspertizę skolininkams D. M. ir E. M. priklausančio kilnojamojo turto vertei nustatyti, jame nurodė, jog ekspertizę paveda atlikti UAB „Marleksa“, (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 109-110 l.). 2019-06-14 surašytas turto – žemės ūkio technikos ekspertizės aktas Nr. 19-201-15. Minėtą turto ekspertizės aktą pareiškėja gavo 2019-06-27 asmeniškai (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 127 l.). Tuo pagrindu 2019-07-08 buvo patikslinti 2017 m. sausio 3 d. turto arešto aktai, kuriuose nurodyta žemės ūkio technikos vertė atitinka minėtame 2019-06-14 ekspertizės akte ekspertų nustatytą žemės ūkio technikos rinkos vertę (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 131-133 l., vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00012 22-24 l., vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00017 24-26 l.). 2022-09-06 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-22-69-36900 dėl ekspertizės kyrimo, kuriuo atsisakyta skirti papildomą ekspertizę, o pareiškėjai išaiškinta teisė įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 750 Eur sumą už papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimą arba pateikti įrodymus, kad pati kreipėsi į turto vertintoją (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00009 516-517 l.).

Lietuvos A. T. yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos A. T. 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo, - šiuo atveju antstolis yra parinkęs ekspertą ((duomenys neskelbtini) ir 682 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo įstatyme, reglamentuojančiame turto ir verslo vertinimo ekspertizių atlikimo tvarką, yra nustatyti kriterijai, saugikliai, kuriais remiantis atliekama ekspertizė. Galiojantys įstatymai nenumato jokių kitų eksperto parinkimo kriterijų, tik kaip turėjimas reikiamos kvalifikacijos.

Kaip jau minėta, antstolė 2019-01-07 priėmė patvarkymą skirti ekspertizę skolininkams D. M. ir E. M. priklausančio kilnojamojo turto vertei nustatyti, jame nurodė, jog ekspertizę paveda atlikti UAB „Marleksa“ ir apie šį patvarkymą pranešė pareiškėjai. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėja per tris darbo dienas nuo minėto antstolės patvarkymo gavimo dienos būtų (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka pareiškusi nušalinimą ekspertui.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (CPK 13 straipsnis).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teigia, kad areštuoto turto apžiūrą ir įvertinimą atliko asmuo (moteris), neturėjęs teisės atlikti šių veiksmų, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šį teiginį nepateikė. Taigi pareiškėja jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė savo argumento, kad turto apžiūrą, įvertinimą ir 2019-06-14 ekspertizės aktą Nr. 19-201-15 surašė ne UAB „Marleksa“, kuri įrašyta į turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių verstis asmenų sąrašą (2012-08-01 išduotas pažymėjimas Nr. 000107), ekspertas G. V. (kuriam išduotas pažymėjimas Nr. A000585), o nenustatytas asmuo (moteris) neturintis tam teisės.

Iš Lietuvos Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad pareiškėja po skunde minimos turto apžiūros 2019 m. gegužės - birželio mėn., ne kartą teikė teismams skundus, kuriuose kėlė įvairaus pobūdžio klausimus susijusius su galimais jos teisių pažeidimais priverstinio vykdymo procese, tačiau nei viename iš jų, tokio argumento, kad areštuoto turto apžiūrą ir įvertinimą atliko asmuo neturintis tam teisės, niekada nenurodė, kas, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad didesnė tikimybė jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė realiai neegzistavo, nei egzistavo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, įvardindama skunde nurodytus faktus, pareiškėja turėjo pareigą pateikti šių faktų egzistavimą patvirtinančius įrodymus, t. y. imtis priemonių tinkamam įrodinėjimo procesui užtikrinti, tačiau to nepadarė, todėl pripažintina, kad antstolė E. R. ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, byloje jos atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, jais nėra pažeidžiami pareiškėjos interesai, jų panaikinti nėra juridinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Nenustačius aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl 2019-06-14 ekspertizės akto Nr. 19-201-15 pagrįstumo ir teisėtumo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir antstolės nuskaitytų piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjai.

Be to, antstolė E. R. prašė skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kurie buvo atmesti, tačiau kiekvieną kartą pareiškėja skundžia kitą antstolio procesinį veiksmą, pasirinkdama tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CPK 95 straipsnis reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 straipsnio pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 straipsnio įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Pareiškėjos byloje atliktas procesinis veiksmas- skundo pateikimas yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti, kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Pažymėtina, jog pareiškėja turi teisę pasirinkti procesinį teisių gynimo būdą, todėl taikyti CPK 95 straipsnio pasekmes nebūtina. Todėl nenustačius piktnaudžiavimo civiliniu procesu fakto, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai skirti baudą. Atsiradus nuostoliams, suinteresuotos šalys gali ieškoti nuostolių atlyginimo materialiosios teisės normų pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad asmens skundų dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime dar nereiškia šalies nesąžiningumo, todėl pareiškėjai nurodžius naujus faktinius bei teisinius pagrindus, galimai jai tikintis, kad tai turės įtakos palankaus jai procesinio teismo sprendimo priėmimui, negalima daryti išvados, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl antstolės prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų atmesti.

A. E. R. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai D. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartį siųsti suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.