- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2-369-776/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05806-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Zigmas Šatas
dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. G., dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. S., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G. ir prašė pripažinti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko M. G. tėvas, o atsakovas R. G. yra nepilnamečio vaiko M. G. tėvas. Ieškovas nurodė, kad su nepilnamečio vaiko mama S. S. niekada nėra turėjęs jokių artimų santykių, o klaida dokumentuose apie šio vaiko tėvą galėjo atsirasti dėl to, kad ieškovas dėl anglų kalbos žinių stokos klaidingai paaiškino Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) ligoninės, į kurią atvežė S. S. gimdymui, darbuotojai apie savo ryšį su vaiko mama. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaiko M. G. tėvas yra jo brolis atsakovas R. G., bei kad apie klaidingą įrašą apie nepilnamečio vaiko tėvą sužinojo tik 2019 m., kai atsakovas R. G. kreipėsi dėl lietuviško vaiko gimimo įrašo išdavimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas nurodė, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. G. tėvas.
3. Trečiasis asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas R. G. pripažino, kad yra vaiko tėvas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas R. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad nepilnametis vaikas M. G. (duomenys neskelbtini) gimė Jungtinėje Karalystėje, jis nuvežė vaiko motiną į gimdymo namus, kai bendravo su ligoninės darbuotoja nurodė savo vardą, pavardę, tačiau dėl anglų kalbos nežinojimo jis nesuprato, dėl ko reikėjo jo duomenų. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. grįžus į Lietuvą nepilnametis vaikas M. G. turėjo eiti į mokyklą ir reikėjo lietuviško gimimo įrašo, todėl jis, klaidingai įrašytas tėvu Jungtinėje Karalystėje, pateikė prašymą metrikacijos įstaigai. Ieškovas nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido dėl to, kad dirbo Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas paaiškino, kad niekada neaugino M. G., jį augino jo brolis R. G..
6. Ieškovo R. G. atstovas advokatas Zigmas Šatas posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas paaiškino, kad nepilnametis vaikas M. G. gyvena su atsakovu R. G., kuris laiko, kad yra vaiko tėvas. Atstovas nurodė, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko M. G. biologinis tėvas, jo niekada neaugino, neteikė išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą atvykdavo tik trumpam, atsakovui 2019 m. tvarkant dokumentus dėl nepilnamečio vaiko mokyklos lankymo, ieškovas, atsakovui prašant, pateikė prašymą metrikacijos įstaigai prašymą dėl vaiko gimimo įrašo išdavimo. Atstovas atkreipė dėmesį, kad DNR tyrimas patvirtina, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko. Atsakovas paaiškino, kad save laiko nepilnamečio vaiko M. G. biologiniu tėvu. Atsakovas nurodė, kad tik 2019 m. sužinojo apie klaidą vaiko gimimo liudijime, išduotame Jungtinėje Karalystėje, kai Lietuvoje metrikacijos įstaigoje norėjo išsiimti lietuvišką gimimo įrašą, tada paprašė ieškovo, kad jis parašytų prašymą metrikacijos įstaigai. Atsakovas nurodė, kad nuo pat gimimo augino vaiką, šiuo metu vaikas gyvena su juo Lietuvoje, nuginčijus tėvystę ketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Pavelas Šegurovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvystės nuginčijimas atitiktų nepilnamečio vaiko M. G. teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas R. G. pripažino, kad yra vaiko tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nuginčijimo
9. Atsakovui sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 1 dalį, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
11. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas M. G. gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jungtinėje Karalystėje 2012 m. sausio 7 d. išduotame gimimo įraše Nr. BAW135728 nepilnamečio vaiko M. G. tėvu nurodytas ieškovas R. G., o motina – trečiasis asmuo S. S.. Ieškovas nurodė, kad įrašas apie tėvą gimimo įraše buvo padarytas klaidingas, nes ieškovas dėl anglų kalbos žinių stokos klaidingai paaiškino (duomenys neskelbtini) ligoninės, į kurią atvežė S. S. gimdymui, darbuotojai apie savo ryšį su vaiko mama. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas paaiškino, kad atsakovui su nepilnamečiu vaiku grįžus gyventi į Lietuvą buvo būtina vesti vaiką į mokyklą, o mokykloje reikalavo Lietuvoje išduoto vaiko gimimo įrašo, todėl kad vaikas galėtų eiti į mokyklą, ieškovas sutiko pateikti prašymą dėl vaiko gimimo įrašo išdavimo, nurodant duomenis apie tėvą pagal Jungtinėje Karalystėje išduotame gimimo įraše esančius duomenis. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. rugpjūčio 29 d. išdavė gimimo įrašą Nr. 287, kuriame nepilnamečio vaiko M. G. tėvu nurodytas ieškovas R. G., o motina – trečiasis asmuo S. S.. Ieškovo ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad nuo pat gimimo atsakovas augino vaiką, šiuo metu vaikas gyvena su juo Lietuvoje, o apie klaidingą įrašą apie vaiko tėvą jie sužinojo 2019 m. rugpjūčio 29 d. Byloje nėra prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, be to, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, nes gyveno ir dirbo ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje.
14. 2021 m. sausio 28 d. atsakovui ir nepilnamečiam vaikui M. G. UAB „Purepro LT“ buvo atliktas tėvystės nustatymo genetinis tyrimas Nr. EAS40480LT, pagal kurio rezultatus patvirtinta atsakovo biologinė tėvystė nepilnamečiam vaikui, nustatyta, kad atsakovo tėvystės nepilnamečiam vaikui tikimybė lygi 99,(99) procentų.
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu, tėvystės nustatymo genetinis tyrimas patvirtina atsakovo biologinę tėvystę vaikui, ieškovo ir nepilnamečio vaiko nesieja joks tėvo ir vaiko ryšys, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra pagrįstas. Todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieškovas R. G. nėra nepilnamečio vaiko M. G. tėvas, o nepilnametis vaikas M. G. nėra ieškovo R. G. sūnus.
Dėl tėvystės nustatymo
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 3 dalį, nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas, o, jei nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu pareiškė ir reikalavimą nustatyti atsakovo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą jis tokio reikalavimo pareikšti neturi teisės, o atsakovas nagrinėjamojoje byloje pateikė tik atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu visiškai sutiko, tačiau tokio savarankiško reikalavimo atskiroje byloje nepareiškė, taip pat nepareiškė priešieškinio šioje byloje.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
19. Kaip minėta, jei nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, o naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas. Šioje byloje atsakovas nepareiškė reikalavimo nustatyti jo tėvystę, todėl kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, teismas daro išvadą, kad, nuginčijus ieškovo tėvystę, būtina viršyti pareikštus reikalavimus ir išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovą ir nepilnametį vaiką sieja artimi santykiai, atsakovas nuo pat gimimo augino vaiką, šiuo metu vaikas gyvena su juo Lietuvoje. Atsakovas nebuvo įrašytas gimimo dokumentuose vaiko tėvu tik per klaidą. Kaip minėta, atsakovas sutiko, kad jis yra vaiko biologinis tėvas, šia aplinkybę patvirtina ir UAB „Purepro LT“ atliktas tėvystės nustatymo genetinis tyrimas Nr. EAS40480LT. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neprieštaravo, kad būtų nustatyta atsakovo tėvystė vaikui.
21. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas R. G. yra nepilnamečio vaiko M. G. tėvas, o nepilnametis vaikas M. G. yra atsakovo R. G. sūnus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Ieškovas šioje byloje už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos.
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,62 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
26. Kaip minėta, atsakovas visiškai pripažino ieškovo ieškinį, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
27. Sprendimas vykdytinas skubiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.