Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-5986-308/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2YT-5986-308/2023
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00913-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
I. R.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-5986-308/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00913-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,dalyvaujant pareiškėjos I. R. atstovui adv. Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- VĮ „Turto bankas“ ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji- pareiškėja I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą po (duomenys neskelbtini) mirusio jos senelio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškimu pareiškėja nurodė, kad jos seneliai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. I. (G.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvendami faktinėje santuokoje (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo susilaukė dviejų vaikų- dukters J. I. (pareiškėjos motinos), gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. V. I., gimusio (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina duomenys iš (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios archyvinio fondo.

Jau po vaikų gimimo pareiškėjos seneliai susituokė, bet dokumentų, patvirtinančių jų santuokos sudarymo faktą iki šiol aptikti nepavyko. Tačiau apie tai, kad pareiškėjos seneliai buvo susituokę liudija Varėnos rajono apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo(duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose esantys įrašai. Šiose knygose įrašyta M. G. yra nurodoma kaip M. G. žmona.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina J. I. (po santuokos- M.) ištekėjo už N. M. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters I. M. (pareiškėjos). 1960 metais pareiškėjos tėvai N. M. ir J. M. išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, kur N. M. gavo darbą ir butą. Pareiškėja liko gyventi (duomenys neskelbtini), pas savo senelius M. G. ir M. G..

1965 m. su visa savo šeima nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą išvyko ir pareiškėjos dėdė J. V. I., iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini). Dar po metų, t.y. 1966 m., sulaukusi mokyklinio amžiaus pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) miestą gyventi išvyko ir pareiškėja I. R. (tuo metu- M.). Besimokydama vidurinėje mokykloje visų atostogų metu pareiškėja kiekvienais metais mažiausiai po du kartus atvykdavo pas savo senelius į (duomenys neskelbtini).

Apie dvejus metus iki mirties M. G. sunkiai sirgo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jį nuolat prižiūrėjo bei slaugė jo sutuoktinė M. G., kuri tuo metu pati jau buvo pakankamai silpnos sveikatos. Todėl pareiškėja I. R. 1976 m. rugsėjo mėnesį iš (duomenys neskelbtini) miesto grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, apsigyveno kartu su savo seneliais (duomenys neskelbtini) kaime ir padėjo senelei M. G. prižiūrėti senelį M. G.. Nuo 1976-12-02 pareiškėja įsidarbino Vilniuje ir į darbą kasdien važinėjo traukiniu iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).

1977 m. kovo 26 d. po ilgalaikės ligos, trukusios apie dvejus metus, pareiškėjos senelis M. G., iki mirties gyvenęs gyvenamajame name, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), mirė. Tais pačiais 1977 m. iškart po M. G. mirties senelė M. G.(I.) išvyko gyventi pas savo brolį J. I. į Baltarusiją ir ten 1979 metais mirė.

Po M. G. mirties pareiškėja I. R. viena liko gyventi palikėjo name, naudojosi visais palikėjui priklausiusiais namų apyvokos daiktais, ūkio padargais, buitine technika, baldais, patalyne ir pan. Iki pat 1978 m. pavasario pareiškėja I. R. viena gyveno gyvenamajame name, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), ir iš savo gyvenamosios vietos važinėjo į darbą Vilniaus mieste.

1978 m. pavasarį kartu su savo drauge L. F. grįžusi į namus pareiškėja rado namus apvogtus- iš namų buvo pavogtas visas jame buvęs turtas. Po šios vagystės pareiškėja kartu su drauge išsinuomojo butą Vilniuje. Pradėjusi gyventi Vilniuje pareiškėja susipažino su savo vyru J. R., už kurio ištekėjo 1978 m. gruodžio 15 d., ir nuo to laiko pradėjo gyventi kartu su vyru Vilniuje. Po santuokos sudarymo pareiškėja pavardę pakeitė į R. , vietoje turėtos mergautinės pavardės M..

Dėl bylos teisinio pagrindo

LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja yra antros eilės M. G. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).

Šalies argumentai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais- asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011).

Minėta, kad iškart po savo senelio M. G. mirties pareiškėja liko toliau gyventi tame pačiame name, naudotis seneliui priklausiusiais daiktais, t.y. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jos seneliui priklausiusiu turtu- (duomenys neskelbtini) esančiu gyvenamuoju namu, kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), sodyboje esančiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais.

Tokiu būdu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo senelio M. G. mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi palikėjui priklausiusį turtą valdyti. Šį palikimą sudaro neregistruotini daiktai- namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai, kiti daiktai, o taip pat aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė pilnai ir nurodė, kad pareiškėja iki šiol rūpinosi šiuo namu, jį prižiūrėjo ir saugojo jį nuo kitų asmenų neteisėto poveikio. Pareiškėja norėjo pradėti namo remontą ir gauti tam reikalingus leidimus, kadangi namas yra (duomenys neskelbtini) Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje , tai jai buvo atsakyta, jog jai negali išduoti leidimų, nes ji nėra registruota šio namo savininke. Todėl tik po šito pareiškėja pradėjo aiškintis aplinkybes dėl jos faktinio namo paveldėjimo įteisinimo ir nuosavybės teisių į namą įregistravimo. Nurodė, kad kiek yra žinoma pareiškėjai, tai senelių sūnus, o pareiškėjos motinos brolis J. V. I. yra seniai miręs jo buvusioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir jokių kitų įpėdinių nėra. Atstovas posėdyje pateikė mobilaus ryšio telefone esančias fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad nurodomas pareiškėjos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išlikęs natūroje bei jam jau būtų reikalingas remontas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys- VĮ „Turto bankas“ ir Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktais atsiliepimais prieštaravimų pareiškimui nereiškia ir nurodo, kad pasitvirtinus pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais patvirtinama, kad pareiškėja yra mirusio M. G. vaikaitė:1) iš 2023-01-10 Lietuvos istorijos archyvo pateiktos pažymos matyti,kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Rkb buvo pakrikštyta M. I. pagimdyta dukra J. gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2) J. I.,M. d. ir N. M. (duomenys neskelbtini) sutuoktuvių liudijimu, 3) I. M. gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimu,kur jos tėvais įrašyta M. J., M. ir M. N., I. ;4) I. M. ir J. R. santuokos liudijimu,kur po santuokos suadrymo (duomenys neskelbtini) I. M. pavardę pakeitė į I. R..

Atsiliepimas

Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateiktų (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų išrašų už 1971-1977 metus kopijų matyti, kad knygose namų ūkio savininkais 1971-1975 m yra įrašyti M. G.,V. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M.,A. gim. (duomenys neskelbtini), o 1977 m įrašuose yra jau išbraukti, kaip miręs (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-07-27 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pranešimo matyti, kad notarų biure dėl (duomenys neskelbtini) mirusio M. G. palikimo priėmimo paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo matosi, kad pareiškėjos senelis M. G. mirė (duomenys neskelbtini) t.y. dar galiojant 1964 m redakcijos civiliniam kodeksui. Todėl sprendžiant pareiškėjos pareiškimą taikytinos 1964 m redakcijos CK normos.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad M. G. testamento nepaliko, todėl teisė į jo turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. Jo palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d.1 ir 2 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1 p.), antrosios eilės-mirusiojo vaikaičiai (2 p.) Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad pirmosios eilės paveldėtojai (palikėjo sutuoktinė ir vaikai ) mirusiojo palikimo nepriėmė, o pareiškėja buvo vienintelė antros eilės įpėdinė ,kuri faktiniais veiksmais priėmė likusį palikimą, nes pareiškėjos motina J. M. bei motinos brolis J. V. I. gyvenę (duomenys neskelbtini) respublikoje į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė bei faktiniais veiksmais palikimo taip pat nepriėmė.

1964 m redakcijos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (galiojusio iki 2001-07-01) 587 str.3d. buvo numatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, o pagal šiol straipsnio 2 d.įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad: Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-147-687/2016)

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad ji po senelio M. G. mirties per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, bet palikimą priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji po senelio mirties priėmė jo palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir įregistruoti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) po senelio M. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas