- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 2-6367-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02729-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“
- Atsakovas
- N. J.
Rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. DGKS-2769 panaikinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ ieškinį atsakovui N. J., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. DGKS-2769, priimtą darbo byloje Nr. APS-111-7730/2019 ir priimti naują sprendimą, sumažinti N. J. naudai priteistą netesybų sumą 1800 EUR dydžiu. Ieškovė nurodo, kad ji turi finansinių sunkumų ir jos finansinė padėtis yra sudėtinga. 2018-07-23 Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas leidžia manyti, kad bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų finansiniams sunkumams spręsti ir siekia padengti visų kreditorių interesus atitinkantį restruktūrizavimo plano projektą. UAB „Archimega“ dirba nuostolingai. 2019-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutarties 23 dalyje nurodyta, kad nustatyta UAB „Archimega“ skola darbuotojams, kuri 2019-02-28 balanso duomenimis sudarė 62 150 EUR. 2019-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutarties 27 dalyje nurodyta, kad UAB „Archimega“ yra skolinga lėšas ne tik įmonės darbuotojams, bet ir mokesčių administratoriui. Viena iš didžiausių ieškovės debitorių – UAB „Kretingalės mėsa“, kuri UAB „Archimega skolinga, patiria finansinius sunkumus. Šiai UAB „Archimega“ debitorei buvo iškelta bankroto byla, todėl skolų iš bankrutuojančios debitorės atgavimas buvo apsunkintas ir galės būti dengiamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Visa tai patvirtina ieškovės nurodytus argumentus, jog įmonė susiduria su finansinėmis problemomis, todėl su atleidžiamu darbuotoju, ieškovė negalėjo visiškai atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną ne dėl piktybiškų veiksmų, o todėl, kad vykdė įsipareigojimus, kurie būtini ieškovės veiklos tęstinumui išsaugoti ir siekė suderinti darbuotojų bei kreditorių daugumos, kaip visumos, interesus. Ieškovės nuomone, šiuo yra pagrindas atleisti ieškovę nuo netesybų mokėjimo arba sumažinti atsakovui priteistą vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė vėluoja atsiskaityti su atsakovu, o taip pat dėl to, kad vėlavimas atsiskaityti su atsakovu, kaip ir kitais kreditoriais, buvo nulemtas aplinkybių, kurios tiesiogiai nepriklauso nuo ieškovės valios. Ieškovės nuomone, 1800 EUR netesybų dydis neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, neproporcingas tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nesuderinamas su darbo teisės principais, lemia kai kaip darbdaviui pernelyg sunkius padarinius, dėl kurių bus pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką ( dabartinio DK kodekso normose - netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su Darbo kodekse įtvirtintais darbo teisės principais. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas darbuotojo patirtiems netekimams. Atsakovas, pasibaigus darbo santykiams, gali iš kitų šaltinių gauti jo pragyvenimui būtinas lėšas, tačiau dirbantys ieškovės veiklos reabilitavimui ir laikinų finansinių sunkumų restruktūrizacijos būdu sprendimui pritariantiems darbuotojams ieškovės mokamos sumos yra vienintelis pajamų šaltinis, todėl ne tik darbo užmokesčio, bet ir didžiulės sankcijos už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą nebedirbančiam darbuotojui priteisimas paneigtų socialinę funkciją ir kitų darbuotojų teisėtus interesus. Ieškovės nuomone, šiuo atveju, 1800 EUR dydžio netesybų atsakovo naudai priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laiką, būtų neadekvati sankcija ieškovei ir pažeistų kitų įmonės darbuotojų ir kreditorių interesus.
Atsakovas, N. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos ( toliau - komisija) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2769, iš UAB „Archimega“ N. J. išieškoma 3182,05 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų ( suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Taip pat iš UAB „Archimega“ išieškoma N. J. 1800 EUR netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos ( 2019-01-24) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ( 2019-05-16) ( suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas ( darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) ( DK 141 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš Darbų ginčų komisijos sprendimo, tarp šalių buvo susiklostę darbiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Darbo sutartis su N. J. nutraukta 2019-01-24 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atleidžiant N. J. iš darbo, su juo darbo sutarties nutraukimo dieną nebuvo atsiskaityta. Kadangi UAB „Archimega“ neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, iš jos išieškotina 3182,05 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų už 2018 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2019 metų sausio mėnesius. Šalys neginčija to fakto, jog atleidimo dieną su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta.
Pažymėtina, kad iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Archimega“. Be to, kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos sprendimo, sprendimo priėmimo dienai buvo nustatyta, kad UAB „Archimega“ uždelsė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju 3 mėnesius ir 15 darbo dienų. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudarytų 2717,94 EUR. Darbo ginčų komisija, įvertinusi N. J. darbo laiką įmonėje, atsižvelgdama į tai, kad jeigu būtų išieškoma visa kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, būtų neadekvati sankcija padarytam pažeidimui, nesuderinama su darbo teisės principais, taip pat proporcingumo principu, pažeistų kitų įmonės darbuotojų interesus, todėl mažino išieškotinos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už visą uždelstą atsiskaityti laiką dydį iki 1800 EUR. Ieškovė prašo sumažinti priteistą kompensacijos dydį 1800 EUR suma, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra sunki, gali būti keliama bankroto byla. Iš „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Bankroto byla sprendimo priėmimo dienai nėra iškelta. Iš byloje pateikiamų duomenų matyti, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, įmonė veikla yra stabdoma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisija sumažino priteistinos kompensacijos dydį, vertindama ieškovės finansinę padėtį, darbo santykių trukmę, pačios kompensacijos dydį darbdavio ir kitų kreditorių atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priteistų netesybų dydis dar kartą turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių papildomų duomenų apie savo finansinę padėtį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki šio sprendimo priėmimo dienos. Ieškovei nepateikus jokių papildomų duomenų apie savo finansinę padėtį, teismas neturi galimybės spręsti, kiek ieškovės finansinė būklė kito ir kiek priteistų netesybų ieškojimas turi reikšmės bendrovės kreditorių interesams. Esant šioms anksčiau paminėtoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įvertinant tai, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal esamus duomenis byloje, ieškovė nemoki, todėl atsižvelgiant į tai, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos ( CPK 88,96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ ieškinį dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. DGKS-2769 panaikinimo – atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.