Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei D. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys antstoliai Gintas Badikonis, Donatas Kisielius, Virginija Meškauskienė, G. P. ir Asta Stanišauskaitė, bankrutavusi Šerlat individuali įmonė „Choperis“, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino ieškovo A. K. ir atsakovės D. Šerlat taikos sutartį (t. 1, p. 134-136).

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ir patvirtinti (kitokio turinio) šalių taikos sutartį. Atsakovė nurodė, kad šalys, atsižvelgdamos į iškilusias naujas aplinkybes, nusprendė patikslinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Taip, atsakovės nuomone, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, t. y. naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė pažymėjo, kad šalys jau pradėjo vykdyti naują taikos sutartį.

Trečiasis asmuo bankrutavusi Šerlat individuali įmonė „Choperis“, kuriai atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, prašė atmesti atsakovės prašymą. Anot trečiojo asmens, atsakovė, turėdama bankroto administratoriui nepadengtą skolą bankroto byloje, siekia taikos sutarties patvirtinimo, taip sukurdama sau naujus finansinius įsipareigojimus. Trečiojo asmens teigimu, atsakovės turtinė būklė neleistų jai mokėti ieškovui taikos sutartyje nurodytų 20 000 Eur, todėl tikėtina, jog šalių sudaroma taikos sutartis yra apsimestinis sandoris, pažeidžiantis administratoriaus teises.

Šis atsakovės prašymas nagrinėjamas apygardos teismui 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi perdavus atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, p. 64-69).

Nagrinėdamas atsakovės prašymą iš naujo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei materialiosios, nei proceso teisės normos neįtvirtina draudimo ar ribojimo sutarties šalims laisva valia keisti jų pačių sudarytas sutartis. Tokių draudimų ar ribojimų nelemia ir ta aplinkybė, kad šalių sudaryta sutartis jau patvirtinta teismo procesiniu sprendimu. Taigi norminiai teisės aktai nedraudžia ir neriboja taikos sutarties šalių teisių jų sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį ateityje pakeisti, be kita ko, laikantis tų pačių formos-procedūros reikalavimų, t. y. pirmiau šalims sudarant susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, vėliau šį šalių susitarimą patikrinant ir (nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų atsisakyti tvirtinti taikos sutarčiai) patvirtinant teismine tvarka. Toks šalių valios pakeitimo įtvirtinimas savo forma panašus į tuos atvejus, kai, pavyzdžiui, priimamas naujas teismo sprendimas dėl ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo arba sumažinimo, kai dėl pasikeitusių aplinkybių atsiranda pagrindas atitinkamai pakeisti įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime įtvirtintus teisinius padarinius. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovės prašyme nurodyti atsakovės ir ieškovo teisiniai interesai-siekiai negali būti įgyvendinami taikant proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, juolab kad atsakovės nurodomos aplinkybės (po taikos sutarties patvirtinimo pasikeitusi sutarties šalių valia) neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose (į kuriuos nepagrįstai nukreipia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovės nurodomos proceso atnaujinimo aplinkybės-pagrindai atsirado (šalių valia pasikeitė) jau po taikos sutarties patvirtinimo teismo nutartimi, t. y. šios aplinkybės (šalių valios pasikeitimas) neegzistavo bylos nagrinėjimo iš esmės metu; juolab nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad patvirtindamas taikos sutartį teismas būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomos aplinkybės nepatvirtina nė vieno CPK 366 straipsnyje įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti, o atsakovės teisiniai interesai pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl sutarties šalių valios pasikeitimo (ar dėl bet kokių kitokių priežasčių sutarties šalims suderinus savo naują valią) galėtų būti nagrinėjamas bendra tvarka pagal ypatingosios teisenos taisykles, taikytinas byloms, nagrinėtinoms supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius). Dėl to teikiamas prašymas (būtent atnaujinti procesą, o ne bendra tvarka patvirtinti šalių naujai sudarytą taikos sutartį, kaip tokią) atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Padaręs šią išvadą, teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų trečiojo asmens argumentų, kuriais apeliuojama į teikiamą tvirtinti taikos sutartį kaip į apsimestinį sandorį (CPK 265 straipsnis).

Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.