Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-19 · Administracinė byla Nr. I-2092-423/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
I-2092-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01096-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
T. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2092-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-01096-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. T., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. T.skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3, 9). Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namų uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nesuremontuoti, danga duobėta, sienos apipelijusios. Lyjant lietui kiemeliuose kaupiasi vanduo, be to, nėra įrengtų suoliukų. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl minėtų atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki skundo padavimo dienos neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 36-39) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisės aktuose nėra reglamentuotas suoliukų įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose. Kiemuose įrengta vandens nuotekų sistema, švarą nuolat palaiko tvarkinys, esant reikalui, kiemeliai remontuojami. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus pataisos namuose, jokių higienos normos pažeidimų nenustatė. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitiko sanitarinių sąlygų, numatytų teisės aktuose.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis). BVK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteisiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose už paskirtas nuobaudas, leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas). Pabrėžtina, jog nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti.

Iš atsakovo atstovo pateiktų kiemelių nuotraukų (b. l. 58-60) aiškiai matyti, kad kiemelių danga lygi, asfaltuota, atspari drėgmei, joje įrengta vandens nutekėjimo sistema. Kiemeliai vizualiai tvarkingi, sienos lygios, teismo vertinimu, kiemelių techninė būklė yra gera ir objektyviai negalėjo sukelti tokio masto neigiamų pasekmių, kokias pareiškėjas nurodo skunde (depresija, noras pasitraukti iš gyvenimo ir kt.). Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra numatytas suoliukų įrengimas kiemeliuose, taip pat nereglamentuojama vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo raštiškai kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu suremontuoti pasivaikščiojimo kiemelius (b. l. 46-47). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2017-04-18 raštu Nr. 363-562 (b. l. 45), kuriame nurodyta, jog kiemelių sienos bus plaunamos bei dažomos pagal poreikį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad pataisos namų administracija ignoravo pareiškėjo prašymus bei nusiskundimus. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią iš švarią aplinką. Nors ir galimai ne visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai suremontuoti, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų bei kiemelių remontą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateikti A. Č., A. L. liudijimai (b. l. 12-13) yra surašyti nuteistųjų, pareiškėjo pažįstamų, dėl ko, teismo vertinimu, jų parodymai negalėtų būti laikomi kaip objektyvūs ir nešališki pareiškėjo patirtų išgyvenimų ir netinkamų sąlygų patvirtinimai, todėl jų liudijimais teismas nesivadovauja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šie pareiškėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė