- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2K-600/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Vladislovas Ranonis (pran.), Jonas Prapiestis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dvidešimčiai parų arešto.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nuteistosios A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. K. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. vasario vidurio iki kovo 3 d., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė mažametę U. Š. (gimusią 1997 m. rugpjūčio 1 d.), perduoti pinigus ir šiais veiksmais įbaugindama mažametę per 4 kartus paėmė iš U. Š. į mokyklą atneštus R. Š. priklausančius pinigus – 36 000 Norvegijos kronų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pažymėtina, kad nuteistosios A. K. kasacinis skundas analogiškas jos apeliaciniam skundui.
Šalies argumentai
Kasatorė nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteista, nepadarė. Mokyklos valgykloje ji matė, kad U. Š. turi pinigų, ir paprašė paskolinti 30 Lt. U. Š. atsakė, jog gali paskolinti Norvegijos kronų, ir per 2 kartus paskolino 5 000 Norvegijos kronų. Tai patvirtino liudytoja G. F. Ji U. Š. negrasino ir jos negąsdino. G. F. nurodė, kad vieną kartą matė, kaip A. K. skolinosi pinigus iš U. Š. Šios liudytojos parodymus teismas atmetė, o rėmėsi liudytojų T. J., G. Š., L. V. parodymais. Tačiau šie liudytojai nebuvo toje vietoje ir tuo metu, kai U. Š. atnešė ir perdavė pinigus, negirdėjo jų pokalbių, nematė, kaip ir kada buvo perduoti pinigai, tik matė kaip A. K. vesdavosi U. Š. į tualetą, iš kurio ši grįždavo nusiminusi ir verkdama. Kasatorės nuomone, šių liudytojų parodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad ji padarė nusikaltimą. Nukentėjusios U. Š. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja kitų liudytojų parodymams. U. Š. nurodė, kad A. K. reikalavo pinigų, grasindama jai ir jos tėvams, todėl ji išsigando ir per 4 kartus perdavė jai apie 36 000 Norvegijos kronų, ir visada su ja dalyvaudavo G. F. G. F. nurodė, kad ji dalyvavo tik vieną kartą. Nukentėjusioji teigia, kad perdavė Norvegijos kronas, o liudytoja G. Š. parodė, kad vieną kartą jai U. Š. rodė atneštus litus. Abejonių kelia ir nukentėjusiosios teiginys, kad ji buvo išsigandusi grasinimų, bijojo, kad tėvai gali būti „pasodinti“ į kalėjimą, todėl atnešė pinigus.
Be to, kasatorė pažymi, kad jos ir U. Š. veiksmai dėl Norvegijos kronų perdavimo–priėmimo turėtų būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai ir dėl jų iškilę klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistosios A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo jos kasacinį skundą atmesti.
Pasak prokurorės, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji U. Š. turėjo pagrindą suprasti ir suprato A. K. grasinimus, kad jos, U. Š., „tėvai už nieką sės į kalėjimą“, kaip realius bei patyrė neigiamą psichinį poveikį. A. K. tyčiniais veiksmais sukurta situacija vertė nukentėjusiąją bijoti, kad, neįvykdžius reikalavimų, atsiras ir minėti padariniai.
Prokurorė pabrėžia, kad kasatorės argumentas, jog ji iš U. Š. gavo tik 5 000, o ne 36 000 Norvegijos kronų, neteisingas. Šis A. K. teiginys paneigtas nuosekliais nukentėjusiosios U. Š. parodymais, šiuos parodymus patvirtinančiais nukentėjusiųjų V. Š. ir R. Š. parodymais apie iš namų dingusius 36 000 Norvegijos kronų.
Prokurorė nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiu, kad pinigus nuteistoji A. K. tik skolinosi iš U. Š., bet jų nereikalavo. Pinigų reikalavimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, bet iš dalies ir pačios kasatorės elgesys. Ji nurodė suprantanti skirtumą tarp skolos ir turto prievartavimo, t. y. jog skolą būtina grąžinti, tačiau iš jos parodymų matyti, kad jos planai užsidirbti pinigų skolai grąžinti nebuvo realūs ir nuteistoji tai suprato. Nors A. K. tvirtino užsidirbsianti per vasaros atostogas, tačiau akivaizdu, kad ji, būdama nepilnametė, neturinti net pagrindinio išsilavinimo, negalėjo tikėtis užsidirbti tokios sumos per moksleivių vasaros atostogas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai A. K. veiksmus, grasinant panaudoti fizinį smurtą ir psichinės prievartos panaudojimą, neteisėtai reikalaujant perduoti turtą, kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo nuteistosios A. K. veiksmuose esant šio nusikaltimo sudėtį, kuri, neturėdama teisėto pagrindo, grasindama mažametei (12 metų) nukentėjusiajai U. Š., žinojusiai, kad nuteistosios broliai lanko bokso treniruotes, prieš nukentėjusiąją ir jos šeimos narius panaudoti fizinį smurtą bei padaryti taip, kad jos tėvas atsidurtų už grotų, taip įbauginusi nukentėjusiąją, per keturis kartus paėmė iš nukentėjusiosios į mokyklą atneštus jos tėvui priklausančius pinigus 36 000 Norvegijos kronų.
Kasatorė ginčija šias teismų nustatytas bylos aplinkybes, tačiau tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Analogiškus argumentus ji buvo išdėsčiusi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, motyvuotai juos atmetė, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas. Taigi nuteistosios A. K. veiksmai kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Ši išvada paneigia kasacinio skundo argumentą, esą nukentėjusiosios ir nuteistosios veiksmai dėl pinigų perdavimo–priėmimo turi būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, o iškilę klausimai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Toks argumentas neatitinka ir civilinės teisės nuostatų, pagal kurias nepilnamečių iki 14 metų amžiaus civilinis veiksnumas tokių sandorių neapima (CK 2.7 straipsnio 3 dalis). Pati nuteistoji, kuriai tuo metu buvo 15 metų, civilinius sandorius galėjo sudaryti tik turėdama tėvo sutikimą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atmesti nuteistosios A. K. kasacinį skundą.