Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Evelinai Vėgelytei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2015-11-05 apie 2.00 val., vairuodama automobilį „Subaru Legacy Outback“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Ateities g. 20, Vilniuje, atsiradus kliūčiai laiku nesustabdė savo vairuoto automobilio ir atsitrenkė į netoliese, stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį R. J. V., dėl to buvo sugadintas svetimas turtas. A. K. iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jį neįžvelgia savo veiksmuose kaltės dėl svetimo automobilio apgadinimo bei pasitraukimo iš įvykio vietos. Parodė, kad ji vairavo automobilį „Subaru“ ir stovėjimo aikštelėje iš stovėjimo vietos važiavo atbula. Bejudant išgirdo kažkokį garsą, todėl sustojo ir išlipo iš savo automobilio bei apžiūrėjo „Subaru“ galinę dalį, jokių apgadinimų nepamatė. Išvažiuodama iš aikštelės ji neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, jos automobilis nėra apgadintas. Nesuprato, kad taip galėjo gautis, dėl įvykio labai gailisi.

Liudytoja E. N. paaiškino, kad 2015-11-05 ji važiavo automobilyje „Subaru“, kurį vairavo A. K.. Sėdėdama automobilyje, salone garsiai grojo muziką. Vairuotoja A. K. užvedė automobilio variklį bei pradėjo važiuoti atbula. Judant automobiliui atbulai, liudytoja išgirdo kažkokį garsą, todėl kiek pavažiavus į priekį sustojo bei su vairuotoja išlipo pasižiūrėti. Apsižiūrėjo, jokių apgadinimų nematė, šalia stovėjo kitas automobilis, tamsios spalvos, neteko matyti jokių apgadinimo požymių, todėl išvažiavo iš aikštelės.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2015-11-05 tarnybos metu buvo gautas pranešimas iš Vilniaus m. OVS apie eismo įvykį Ateities g., Vilniuje. Nuvykus nurodytų adresu pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio savininkas, kuris pranešė, kad automobilyje už valytuvo rado raštelį apie apgadinimą. Buvo apžiūrėtas automobilis „Ford“, įvykį įformino bei nubraižė schemą.

R. J. V. paaiškino, kad jam priklausantį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) paliko stovėti ties Ateities g.20, Vilniuje. Grįžus atsisėdo prie automobilio vairo bei pradėjus važiuoti pamatė už prekinio valytuvo užkištą raštelį. Sustojus bei perskaičius minėtą raštelį, jis suprato, jog jo automobilis yra apgadintas. Apžiūrėjus pamatė apgadintą galinį bamperį, kiek pasmukęs bei apdraskytas bamperis, kitų apgadinimo požymių nesimatė. Apie šį įvykį pranešė policijai paskambinus 112.

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkė nurodė, kad manevravimo metu atgal ji elgėsi labai atsargiai, ji važiavo labai lėtai, tai patvirtino ir liudytoja E. N., kurį teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. veiksmuose nebuvo jokių skubių judesių, vairuotoja aikštelėje lėtai manevravo tarp kitų stovinčių automobilių. Išgirdus pašalinį garsą, vairuotoja buvo išlipusi iš „Subaru“ apžiūrėjo ne tik savo vairuojamą automobilį bei ir kitą šalia stovintį „Ford“, jokių apgadinimo požymių nepastebėjo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju A. K. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2015-11-05 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Ford“ sužinojo tik grįžus į namus iš policijos gauto pranešimo. Automobiliui „Subaru“ neprireikė net remonto. A. K. teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų pasilikusi įvykio vietoje, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti A. K. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Ford Focus“ nėra įžvelgiami jokie žymus apgadinimai (b.l. 7). Pažymėtina, kad kaip seka iš tyrimo medžiagos (b.l. 9) ant automobilio „Ford Focus“ matytas tik priekinio bamperio dešinės pusės nedidelis dažų braukimas. Teismo vertinimu, žinant, jog šis bamperis yra gaminamas iš minkštos plastmasės, todėl A. K. vairuojamu automobiliu, galėjo važiuodama atbulai nepajusti minėto kontakto.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad A. K. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. vairavo automobilį „Subaru Legacy Outback“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Ateities g. 20, Vilniuje, dėl savo neatidumo atsitrenkė į netoliese, stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) bei šią transporto priemonę apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo A. K. savo kaltės iš esmės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo (b.l. 21, 32). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. galiojančių administracinių teisės pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.