Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais: 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1718 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. D.“ dalyje dėl 0,763 ha ploto jos valdomos ginčo žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ dalyje dėl 0,187 ha ploto jo valdomos ginčo žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1720 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. D.“ dalyje dėl 0,763 ha ploto jo valdytos ginčo žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“ dalyje dėl 0,180 ha ploto jo valdytos ginčo žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2002 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu J. D. paveldėjo V. D. turtą dalyje dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Deforta“ įsigijo žemės sklypo dalį, dalyje dėl 0,763 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, 2009 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio pagrindu J. G. paveldėjo K. G. turtą dalyje dėl 0,180 ha ploto jo valdytos žemės sklypo dalies, priklausančios valstybinės reikšmės miškui, taikyti restituciją – priteisti valstybei iš UAB „Deforta“ dalį jos valdomos žemės sklypo dalies, lygią 0,763 ha, priklausančią valstybinės reikšmės miškui, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – priteisti valstybei iš J. G. dalį jo valdomo žemės sklypo dalies, lygią 0,180 ha, priklausančią valstybinės reikšmės miškui, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – priteisti valstybei iš B. D. dalį jo valdomos žemės sklypo dalies, lygią 0,187 ha, priklausančią valstybinės reikšmės miškui, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – priteisti valstybei iš S. D. dalį jos valdomos žemės sklypo dalies, lygią 0,763 ha, priklausančią valstybinės reikšmės miškui, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. D. ir kitiems atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko V. D. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šių sprendimų pagrindu buvo registruotos S. D. ir kitų atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini). Vėlesniais sandoriais sklypas perėjo kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuosavybėn. Pagal Valstybinės miškų tarnybos miškų valstybės kadastro duomenis į ginčo žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,3393 ha, patenka 1,9 ha ploto miško. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovas teigia, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį. Valstybinės reikšmės miškai, priklausantys valstybei išimtinės nuosavybės teise, yra išimti iš apyvartos, todėl dėl jų negali būti sudaromi sandoriai, priimami administraciniai aktai, kurių pagrindu jų nuosavybės teisė perleidžiama kitiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas visus ginčijamus sandorius dalyje dėl valstybinės reikšmės miško prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad parengiamojo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovė, atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 2 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį Nr. T-138-2013, pateikė prašymą perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovą atstovaujantis prokuroras su prašymu sutiko. UAB „Deforta“ atstovai su prašymu nesutiko, nes byla, įvertinus susiklosčiusius tolimesnius santykius tarp ginčo žemės sklypo bendrasavininkų (pasirašyta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, žemės padalinimo sutartis, kuri iki šiol neįregistruota nekilnojamojo turto registre), į kuriuos ieškovas be pagrindo nekreipia dėmesio prašydamas taikyti restituciją ir skaičiuodamas kiekvienam iš savininkų tenkančią miško dalį, teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kiti proceso dalyviai prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodo, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų vykdymas ir atitinkamų teisės aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialių teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Todėl šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (jų dalį) laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių. Kiti ieškovo reikalavimai dėl sandorių – paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo-pardavimo sutarties, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama teismingumo klausimą savo aplinkybėmis panašioje byloje (2013 m. gruodžio 2 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis Nr. T-138-2013), dominuojančiais santykiais pripažino administracinius teisnius santykius ir bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui, konstatuodama, kad kiti reikalavimai – dėl paveldėjimo teisės liudijimų, žemės pirkimo-pardavimo, mainų sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriuo piliečiui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Šiuo atveju vienas iš atsakovų UAB „Deforta“, be kitų atsikirtimų, taip pat kelia savarankišką ginčą dėl kilusių civilinių teisinių pasekmių, nurodydamas, kad sprendžiant restitucijos klausimą būtina vertinti paskesnius UAB „Deforta“ su kitais atsakovais sudarytus civilinius sandorius dėl ginčo žemės sklypo, kurio didžiąją dalį sudaro prašomas natūra grąžinti valstybinės reikšmės miškas, naudojimosi tvarkos nustatymo, jo padalijimo tarp atsakovų, kurie ieškovo byloje nėra ginčijami. Įvertinus tai, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių, ar šios bylos teismingumo klausimas gali būti sprendžiamas kaip ir aukščiau paminėtoje teismingumo byloje.