Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui (skolininkui) R. B., suinteresuoto asmens Arturo Bložės atstovui M. K., neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių raj. Policijos komisariato atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) R. B. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Arturas Bložė ir Šiaulių raj. Policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas baudos nesumokėjo. Todėl antstolio A. Bložės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 41-2561/04 dėl 5 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko 3 eilės ieškovo valstybės naudai pagal 2004-05-04 Šiaulių r. PK nutarimą Nr. 1212.

2013 m. vasario mėn. pareiškėjas kreipėsi į antstolio A. Bložės kontorą su prašymu „pakeisti baudą kreipiantis į teismą, kadangi bauda yra sena, be to jis neturi iš ko ją sumokėti“. Tačiau 2013 m. vasario 28 d. iš antstolio A. Bložės kontoros antstolio padėjėjo M. J. gavo patvarkymą, kuriuo jo prašymas - nebuvo patenkintas. Antstolis pareiškėjo prašymo netenkino dėl to motyvo, kad pagal LR ATPK 314 str., pažeidėjui paskirtos bausmės rūšį pakeisti kita bausmės rūšimi gali Šiaulių apylinkės teismas. Taip pat atsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo prašymas nesudaro antstoliui pagrindo kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Pagal Šiaulių PK priimtą nutarimą skolininko skolos likutis sudaro 2 920,55 Lt. Likusios baudos dalies jis negali sumokėti, nes neturi iš ko. Pareiškėjas niekur nedirba, nuo 2012-07-20 buvo registruotas darbo biržoje, tačiau pašalpos iš darbo biržos jau negauna. Pareiškėjas taip pat yra socialiai remtinas, nes iš Šiaulių r. Socialinės paramos skyriaus gauna tik 350,00 Lt socialinę pašalpą. Kito turto, kuri pardavęs, galėtų sumokėti baudą neturi. Tą patvirtina jo pridedami dokumentai. Todėl jis sutinka, kad likusi baudos dalis būtų keista viešaisiais darbais. Pareiškėjas yra darbingas bei atlikti viešuosius darbus sutinka.

Teigė, jog ATPK 314 straipsnio, reglamentuojančio nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos; nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims; pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos (ATPK 314 str. 4 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bauda pažeidėjui gali būti pakeista viešaisiais darbais arba administraciniu areštu, jeigu piniginė bauda negali būti išieškoma priverstinai antstolio pagalba, t. y. kai antstolis įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, taip pat, nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą – vykdymo senaties terminas skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisyklės, bei kad, vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko nedarė, kad nuobauda būtų įvykdyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1012/2007).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis pagal jo prašymą, gera valia ir savo iniciatyva, kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais atsisakė, jis yra priverstas pats to prašyti teismo.

LR CPK 512 str. numatyti terminai nuo informacijos pateikimo, nepraleisti.

LR CPK 510 str. tvarka, skundas paduodamas apylinkės teismui pagal antstolio veiklos teritorijoje esančią buveinę - Šiaulių apylinkės teismui. Skundas paduodamas per antstolio Artūro Bložės kontorą.

Pareiškėjas vadovaudamasis LR CK 314 str., CPK 510 str., 512 str., teismo prašė:

1. Pakeisti pareiškėjo R. B. nesumokėtos baudos (pagal vykdomąją bylą Nr. 41-2561/04 , esančią antstolio Artūro Bložės kontoroje ) dalį – 2 920,55 Lt į viešuosius darbus.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo antstolis 2013-05-30 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino nurodydamas šiuos motyvus.

Antstolio Artūro Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2561/04 dėl 5 000,00 Lt skolos išieškojimo iš R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 3 eilės ieškovo Šiaulių r. KP naudai pagal 2004-05-04 Šiaulių r. KP nutarimą Nr. 1212, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3466/05 dėl 2 281,76 Lt skolos išieškojimo iš R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3 eilės ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai pagal 2005-09-05 Šiaulių r. apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1156-394.

2013-05-28 antstolio Artūro Bložės kontoroje gautas skolininko skundas dėl 2013-02-28 Patvarkymo Nr. BLO182865, kuriuo netenkintas skolininko prašymas baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Vadovaudamasis LR CPK 510 str. ir 512 str. antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes jis praleido apskundimo terminą.

LR CPK 510 str. numatyta, kad dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Pagal LR CPK 512 str. skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Skundžiamas patvarkymas skolininkui išsiųstas 2013-02-28, ką patvirtina išsiunčiamų registruotų pašto siuntų sąrašo išrašas. UAB „Šiaulių naujienos“ informavo, kad laiškas adresatui Šilėnų pašte įteiktas 2013-03-05. Pareiškėjas skundą pateikė praėjus beveik 3 mėnesiams nuo skundžiamo Patvarkymo BLO 182865 gavimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti. Teigė, kad skundo patenkinimui yra įstatyme numatyti pagrindai.

Suinteresuoto asmens antstolio Arturo Bložės atstovas teismo prašė atmesti pareiškėjo skundą patvarkyme nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad laikotarpis kuomet antstolis neišskaito iš skolininko piniginių lėšų išskaitų baudai sumokėti yra gana trumpas, todėl laikytina, jog jis dar gali ateityje įsidarbinti ir turės lėšų likusiai baudos daliai sumokėti.

Išieškotojas Šiaulių raj. PK pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo nurodydamas, kad sutinka, jog pareiškėjui paskirta bauda būtų pakeista į viešuosius darbus.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas iš pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kuris teisės doktrinoje vadinamas teisminės gynybos prieinamumo principu. Jis nustatytas 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Jo esmė, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. N. K. 30 straipsnio 1 dalis kalba apie galimybę teismo tvarka ginti tik pažeistas konstitucines teises ir laisves, tačiau šį principą būtina suprasti gerokai plačiau. Kita vertus, Konstitucija įtvirtina tik kai kurias subjektines teises, o kitas teises užtikrina kiti įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai. Be to, gali prireikti teismo tvarka ginti ne tik pačią subjektinę teisę, bet ir įstatymo saugomą asmens interesą (CPK 5 str. 1 p.).

Toks šio principo turinio aiškinimas ir supratimas yra grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nurodančiu, kad „ nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas [...] jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama [...] pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. United Kingdom, 1975). Ši Konvencijos norma patvirtina, kad kiekvieną civilinį teisinį ginčą turi spręsti teismas.

Aptariamo principo svarba ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 1999 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, Nr. 3k-7-470/1999, kat. 1.; LAT 1999-09-06 nutartis civ. byloje P. R. v. Panevėžio m. valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat. 35; ir kt.). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai - CPK ir kiti įstatymai. Todėl šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-02-05 nutartis civ. byloje P. D. v. LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-7- 518/2002, kat. 85.1.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo mechanizmą, 1999 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodė, kad „kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, įstatymo nustatytos atitinkamai bylų kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta įstatymu, nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga, ir jeigu po to, kai asmuo šį reikalavimą įvykdo, jam yra suteikiama galimybė kreiptis į teismą. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma, išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas. Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis tiek piliečiams, tiek valstybei. Sprendžiant klausimą, ar išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą, taip pat reikia atsižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo būtinumą“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 1999-04-12 nutartis civ. byloje M. J. v. Jonavos žemėtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35.).

Remiantis aukščiau nurodytomis nuostatomis teismas 2013-06-04 teisėjo rezoliucija priėmė pareiškėjo skundą ir dėl antstolio 2013-05-30 patvarkymo teisėtumo iškėlė civilinę bylą. Vėliau teismas priėmė byloje ir rašytinę nutartį dėl pareiškėjo skundo bei išsiuntė procesinius dokumentus išieškotojui Šiaulių raj. PK. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas skunde kelia klausimą ne tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo, bet ir dėl jam paskirtos ir likusios nesumokėtos administracinės baudos pakeitimo į viešuosius darbus. Nors šio klausimo išsprendimui taikytinos ATPK nuostatos, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui nenagrinėti šioje dalyje pareiškėjo skundo ir nutartyje remtis tiek administracinės teisenos, tiek civilinio proceso nuostatomis. Be to ir antstolis atmesdamas pareiškėjo skundą 2013-02-28 patvarkyme nurodė, kad procesinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priima teismas. Nors pareiškėjas skunde remiasi skirtingų teisės šakų nuostatomis, tačiau teismas jo prašymą laiko pagrįstu ir jis nagrinėtinas pagal jame ir teismo posėdžio metu pareiškėjo suformuluotus teisinius reikalavimus.

Atskirai pažymėtina, kad teismui iškėlus civilinę bylą teisminės gynybos prieinamumo principas gali būti laikomas įgyvendintu tik pareiškėjui ir kitiems asmenims laikantis ir kitų civilinio proceso principų (CPK 7-8, 12-14 str. ir kt.). Dėl to teismas pripažįsta, kad pareiškėjas skundu tik siekia išsiaiškinti ar antstolis teisėtai atsisako kreiptis į teismą dėl likusios nesumokėtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus (ATPK 314 str. 4d.). Teismas, žemiau pasisako atskirai dėl antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumo, kuomet yra negalimas likusios nesumokėtos baudos išieškojimas pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Dėl išieškojimo iš skolininkų pajamų ir turto tvarkos.

Vykdant piniginio pobūdžio teismo sprendimus, išieškoma iš skolininko turto. Teismo sprendimu priteista pinigų suma iš skolininko turi būti išieškota realizuojant turtą ir gauta suma, atskaičius vykdymo ir kitas išlaidas, turi būti pervesta išieškotojui. Priverstinis tokio sprendimo vykdymas paprastai prasideda nuo turto paieškos, toliau eina tokio turto areštas ir priverstinis turto realizavimas. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

Antstolio A. Bložės kontoroje pagal išieškotojo Šiaulių raj. PK pateiktą vykdytiną vykdomąjį dokumentą yra pradėta vykdomoji byla Nr. 41-2561/2004 dėl 5 000 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) R. B. išieškotojui Šiaulių raj. PK. Pareiškėjas išieškojimo laikotarpiu dalį baudos sumokėjo, tačiau 2013-04-10 liko nesumokėta 2 920,55 Lt baudos suma (v/b, 61 b.l.).

Antstoliui atlikus pirminius veiksmus vykdymo procese buvo nustatyta, kad pareiškėjas R. B. neturi jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų (v/b Nr. 41-2561/2004, 30 b.l.). Kito skolininkui priklausančio turto antstolis irgi nerado. Dėl to skolininkas dar 2011-05-09 kreipėsi į antstolį prašydamas jam skirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus (v/b, 40 b.l.) Tačiau antstolis formaliai be jokių motyvų 2011-05-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Skolininkas pakartotinai 2013-02-27 kreipėsi į antstolį vėl prašydamas pakeisti jam skirtą baudą viešaisiais darbais, kadangi jai sumokėti nebeturi lėšų (v/b, 49 b.l.). Antstolis vėl 2013-02-28 patvarkymu formaliai netenkino skolininko prašymo, tačiau nurodė, kad jo prašymui antstoliui kreiptis į teismą nėra pagrindo (v/b 50 b.l.). Pareiškėjas nesutikdamas su antstolio 2013-02-28 priimtu patvarkymu 2013-05-28 pateikė pastarajam skundą prašydamas vėl pakeisti likusią nesumokėta išieškotojui piniginę baudą viešaisiais darbais (v.b, 62-63 b.l.). Pareiškėjas minėtą skundą antstoliui pateikė kartu su priedais (v/b, 64-72 b.l.). Pastarieji dokumentai patvirtina sudėtingą pareiškėjo socialinę ir finansinę padėtį. Tačiau antstolis 2013-05-30 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė nurodydamas, kad pastarasis yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skųsti ankstesnį antstolio 2013-02-28 priimtą patvarkymą (v/b, 73-74 b.l.).

Vykdant išieškojimą iš skolininko turto, teisė pasirinkti turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, priklauso išieškotojui. Jis turi teisę, laikydamasis LR CPK 654 ir 665 straipsniuose nustatyto eiliškumo, pasirinkti skolininko turtą, kuris turi būti areštuotas ir realizuotas įsiskolinimui padengti. Toks pasirinkimas yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodo, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, tai turtą parenka antstolis.

Išieškotojas turi aktyviai dalyvauti nustatant turtą, į kurį išieškojimas turi būti nukreiptas pirmiausiai, kadangi tai gali sukelti svarbias pasekmes išieškotojui. Pavyzdžiui, jeigu išieškotojo pasirinktas turtas nebus nupirktas varžytynėse, jis turi būti siūlomas išieškotojui (LR CPK 721 straipsnis). Be to jeigu po antrųjų varžytynių išieškotojas atsisakys paimti nerealizuotą skolininko turtą, tas turtas grąžinamas skolininkui ir išieškojimas į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti nukrei­piamas praėjus ne mažiaus kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (LR CPK 723 straipsnis).

Parenkant skolininko turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti laikomasi LR CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Tokiu atveju taikomos LR CPK LIII skyriaus nuostatos.

Išieškojimo eiliškumas nustatytas taip, kad pirmiausiai išieškojimas būtų nukreipiamas į skolininkui mažiau būtiną turtą. LR CPK 664 str. nustato tokį išieškojimo iš skolininko - fizinio asmens - turto eiliškumą:

1. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.

2. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

3. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.

4. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.

5. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Antstolis išieškojimo eiliškumą gali pakeisti skolininko rašytiniu prašymu, jeigu toks pakeitimas atitinka vykdymo tikslus arba jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus (LR CPK 662 straipsnio 4 dalis).

Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolis kurį laiką baudos išieškojimą galėjo vykdyti tik iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų gautų socialinės draudimo išmokos forma (v/b, 56-57 b.l.) (CPK 664 str. 2d.), kadangi kaip jau minėta jis neturi kito turto, tai yra jam priklausančių nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų (v/b, 71-72 b.l.). Dėl to remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, jog egzistuoja antstoliui faktinis ir teisinis pagrindas nesant galimybės išieškoti likusios baudos iš skolininko, kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo viešaisiais darbais, esant išieškotojo ir skolininko sutikimui (ATPK 314 str. 4d.). Kitokie antstolio veiksmai nevykdant skolininko prašymo gali būti pripažinti neteisėtais ir neatitinkančiais aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų. Atskirai pastebėtina, kad baudos išieškojimas iš skolininko tęsiasi jau devinti metai, o tai nėra laikytina veiksminga priemonę tiek skolininko, tiek išieškotojo atžvilgiu.

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti neteisėtu antstolio A. Bložės 2013-05-30 patvarkymą ir jį panaikinti.

LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.

LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios esminis bruožas - ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.

Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.

LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Tokiu atveju pažeidimas yra tęstinis ir LR CPK 512 str. numatytas skundo padavimo naikinamasis 3 mėnesių terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo pažeidimo pašalinimo dienos.

Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.

Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Todėl teismas nutartyje atskirai pasisako dėl ne tik pagrindinių pareiškėjo skundo motyvų, bet ir dėl įpareigojimo antstoliui.

Pareiškėjas 2013-05-28 kreipėsi į antstolį dėl pastarojo 2013-02-28 priimto patvarkymo panaikinimo (v/b, 62-63 b.l.). Pagal bylos duomenis seka, kad pareiškėjas padavė skundą antstoliui 85 dieną po antstolio priimto patvarkymo netenkinti pareiškėjo 2013-02-27 prašymo (v/b, 49-50, 62-63 b.l.). Antstolis 2013-05-30 patvarkyme irgi pripažįsta, kad skolininkui jo 2013-02-28 patvarkymas buvo įteiktas tik 2013-03-05 (v/b, 73-74 b.l.). Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą naikinamojo termino trukmę pripažintina, kad pareiškėjas nebuvo praleidęs šio termino. Visuma aukščiau nurodytų teisinių faktų ir aplinkybių patvirtina, kad antstolis formaliai atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl likusios baudos pakeitimo viešaisiais darbais pažeidė įstatymo nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti jo 2013-05-30 patvarkymą.

CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, nėra naikinamasis, todėl asmeniui, šį terminą praleidusiam dėl priežasčių, kurias antstolis pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas paties antstolio patvarkymu (CPK 510 str. 1d.). Tuo tarpu pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti teismui tokį veiksmą jau negalima, tačiau, jei yra praleistas trisdešimties dienų terminas, jis, esant svarbioms praleidimo priežastims, gali būti atnaujinamas.

Pirma, antstolis turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas skundą pateikė 85 dieną ir turėjo teisę pareikalauti iš pareiškėjo pateikti duomenis, dėl termino atnaujinimo, bei išspręsti klausimą dėl jo tenkinimo arba netenkinimo šio prašymo. Tačiau antstolis šį klausimą išanalizavo formaliai nepateikdamas jokių motyvų, kas užkerta pareiškėjui kelią į teisminę gynybą (CPK 5 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 9 d. antstoliui pateiktame prašyme nurodė, kad nebegali sumokėti dar 2004 m. gegužės 4 d. jam paskirtos baudos, kadangi neturi piniginių lėšų. Tokiu atveju antstolis jau tuomet turėjo išreikalauti iš pareiškėjo papildomus įrodymus arba pats išsireikalauti. CPK 644 ir 645 straipsnyje numatyti įpareigojimai skolininkui kuriuos jis privalo vykdyti. Įrodymų išreikalavimas yra viena iš antstolio bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti prašymą (CPK 8 str.).

Antra, pareiškėjas nurodė, kad antstolis atsisakė tenkinti jo prašymus priimdamas patvarkymus Dėl informacijos pateikimo, tačiau juose tėra nuorodą, kad pagal šiuos prašymus procesinį sprendimą priimą teismas. Antstolio priimtuose patvarkymuose nesant tinkamos informacijos dėl jo atsisakymo kreiptis į teismą, pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai kreiptis į antstolį, o po to pastarasis tik 2013-06-03 persiuntė skundą teismui.

Trečia, tai, kad pareiškėjas 2013-05-27 skunde neprašo antstolio atnaujinti praleisto įstatymo nustatyto termino kreiptis su skundu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant esminį skundo trūkumą, dėl kurio skundas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Šis skundo trūkumas galėjo ir turėjo būti pašalinamas jo nagrinėjimo metu. Tačiau antstolis neteikė tokio reikalavimo pareiškėjui dėl praleisto termino atnaujinimo, o taip pat nepasisakė patvarkyme dėl to iš esmės. Be to kaip jau teismas yra nurodęs pagal CPK 510 str. 1d. nuostatas pareiškėjas išsaugojo teisę kreiptis į antstolį ir į teismą dėl 2013-02-28 patvarkymo panaikinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad procesinių terminų atnaujinimo klausimą reglamentuoja proceso, o ne materialinės teisės normos. Tai yra nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtintoje “Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje”. Todėl ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, turėtų vadovautis CPK normomis.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nenurodomi kriterijai pripažinti procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra paties antstolio neveikimas, o tuo pačiu ir pakankamas pagrindas laikyti jas svarbiomis ir konstatuoti, jog praleistas dvidešimties dienų terminas paduoti skundą dėl antstolio veiksmų turėjo būti atnaujintas. Taip pat, kad antstolis be jokio teisėto pagrindo nusprendė atmesti pareiškėjo paduotą skundą, nors jo iš esmės nenagrinėjo. Tik suėjus 90 dienų terminui galėjo pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį galėjo atsirasti procesinio termino pabaigos pasekmė – asmens paduoto procesinio dokumento grąžinimas, bet ne šiame dokumente išdėstytų asmens prašymų atmetimas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas, jo pagrįstumas gali ir turi būti sprendžiami tik teismui išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir pritaikius konkrečias normas, reglamentuojančias atitinkamą teisinį santykį, nagrinėjamos bylos atveju – antstolio veiksmų vykdymo proceso metu teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad antstolis netinkamai aiškino ir taikė CPK 75 straipsnio 1 dalį, CPK 512 straipsnį, todėl antstolio patvarkymai turi būti panaikinti, o pareiškėjo skundas patenkintas. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti užtikrinamos ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko teisės, nes kitaip jam paskirta baudą nepasieks savo tikslų. Ši aplinkybė labai svarbi, kadangi išieškotojas sutinka su pareiškėjo prašymu.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. B. skundas tenkintinas, o taip pat antstolis Arturas Bložė įpareigotinas kreiptis į teismą dėl likusios skolininko nesumokėto baudos pakeitimo į viešuosius darbus.

Atskirai paminėtina, kad pareiškėjui išlieka teisė vėl kreiptis į teismą ir antstoliui atsisakant vykdyti šį teismo įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 513 straipsniais,

nutaria:

1. Tenkinti pareiškėjo R. B. skundą ir panaikinti antstolio Arturo Bložės 2013 m. vasario 28 dienos patvarkymą Nr. BLO182865 Dėl informacijos pateikimo ir 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. BLO200654 Dėl atsisakymo tenkinti skundą.

2. Įpareigoti antstolį A. Bložę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą dėl skolininko R. B. likusios nesumokėtos 2 920,55 Lt baudos pakeitimo į viešuosius darbus pagal ATPK 314 str. 4d.

3. Išsiųsti nutarties kopiją išieškotojui Šiaulių raj. PK, antstoliui A. B. ir pareiškėjui (skolininkui) R. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.