- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- Ik-1255-428/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00686-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- AAS Gjensidige Baltic
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo AAS Gjensidige Baltic atstovei R. J. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J. , trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS Gjensidige Baltic skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl administracinio akto panaikinimo ir padarytos turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, išdėstytą 2012-06-13 rašte Nr. (A27V128)-R-2773, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei priteisti 1 460,36 Lt žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno savivaldybei 2012-02-29 buvo pateikta pretenzija, pagal kurią buvo prašoma atlyginti draudimo bendrovės išlaidas, t.y. sumokėti 1.460.36 Lt. 2012-01-16 Kaune, Varnių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu AAS „Gjensidige Balltic“ Lietuvos filialo draudėjas, vairuodamas automobilį VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje ir apgadino vairuojamą automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog duobė nepažymėta, greitį ribojančių ženklų nebuvo. Policijos pareigūnai nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėtas automobilis buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic" filiale transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (liudijimas AC 094270). Dėl šio įvykio pagal draudėjo pateiktas sąskaitas draudikas išmokėjo 1.460,36 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis centus). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.266 straipsnis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar kitokių jų trūkumų , privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimu turėjo rūpintis Kauno miesto savivaldybė. LR CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, jog nuspręsta pretenzijos netenkinti, nes nėra nepriklausomų ekspertų išvados, kad įvažiavus į tokio gylio duobę galėjo įvykti tokie apgadinimai, nepateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaitos), nėra automobilio registracijos liudijimo. Eismo įvykio faktą užfiksavo policijos pareigūnai, buvo apžiūrėtos duobės, nubraižytos eismo įvykių schemos. Žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta pagal Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 214. Nurodytų taisyklių II dalies 10.1 punkte numatyta, jog žalą nustato draudikas, vadovaudamasis transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimo apžiūros protokolu, draudimo sutarties sąlygomis, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais žalos dydžiui nustatyti. Apskaičiuojant nuostolio dydį, atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Draudiko ekspertai, vadovaudamiesi teisės aktais, Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 214 užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu bei nustatė žalos dydį. Iš žalos byloje surinktų dokumentų visumos, kad automobilio sugadinimai padaryti būtent šio eismo įvykio metu, todėl atsakovo argumentai dėl nepriklausomų ekspertų išvados atmestini. Be to, nėra aišku, kaip susijęs sprendimas netenkinti pretenzijos su techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilio registracijos liudijimo nepateikimu. Manytina, jog šie dokumentai nėra būtini atsakomybei nustatyti bei žalai pripažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2012-02-29 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją, prašydamas atlyginti draudimo bendrovės išlaidas, t.y. sumokėti 1460,36 Lt, kurios atsirado dėl 2012-01-06 eismo įvykio, kurio metu trečiojo suinteresuoto asmens A. G. vairuojamas automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Pareiškėjo prašymo atlyginti žalą metu buvo svarstomas Nuolatinėje darbo grupėje. Darbo grupėje buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra nepakankami, kad būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios žalos atsiradimo priežastis, nebuvo pateikta ekspertų išvados, kad įvažiavus į tokio gylio duobę galėjo būti tokie apgadinimai, nebuvo pateikta automobilio registracijos liudijimo, taip pat nebuvo pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelės. Kauno miesto savivaldybės administracija nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas 2012-06-13 raštu Nr. (A27V128)-R-2773. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma 1460,36 Lt turtinė žala. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau, kaip savo skunde nurodo pats pareiškėjas, žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Iš to galima daryti išvadą, kad, ištyrus tariamo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, neįžvelgus nei vienos šalies atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Nepaisant šios pareigos, pareiškėjo skundas klaidinantis ir nepagrįstas. Prie skundo pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-01-16 nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai: „priekinis kairės pusės ratas", tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktų dokumentų nėra matyti ar aukščiau minėtas automobilis buvo tvarkingas iki eismo įvykio ir ar jis buvo sutvarkytas po jo. Taip pat visiškai neaišku, kuo remiantis buvo atlikti minėti darbai ir įsigytos detalės ir apskaičiuota būtent tokio dydžio turtinė žala. Be to, nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, kuri patvirtinta 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau - Tvarka), 2 punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir pan. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita (numatyta minėtoje Tvarkoje). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (Kauno apygardos administracinio teismo 2011-06-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-844-422/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2011-06-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-839-402/2011; Kauno apygardos administracinio teismo 2011-07-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-809-402/2011). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų nepriekaištingą ginčo automobilio būklę iki tariamo eismo įvykio. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Kauno miesto gatvių taisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. G. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad įvykio vakarą vairuojant transporto priemonę kelio duobė buvo nepastebima, nepažymėta jokiais ženklais. Įvažiavus į kelio ženklais nepažymėta važiuojamojoje dalyje buvusią kelio duobę buvo sugadintas priekinės kairės pusės ratas ir ratlankis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte apibrėžtos savarankiškos savivaldybės funkcijos, t.y. pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, atlyginimo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas su draudiku sudarė transporto priemonių savanoriškojo automobilių draudimo sutartį Nr. AC 094270, pagal kurią apdraudė transporto priemonę VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18). 2012-01-16 Kaune, Varnių gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo suinteresuoto asmens vairuojamas automobilis VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje ir sugadino transporto priemonės kairės pusės priekinį ratą, t.y. padangą ir ratlankį (b.l. 23-16). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-01-16 nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 23).
CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Pareiškėjo pateikti dokumentai: draudimo polisas (b.l.18); pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 20); Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-01-16 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 23); eismo įvykio vietos schema (b.l.24); transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b.l. 26); automobilio bei kelio duobės fotonuotraukos (b.l. 29-31), patvirtina skunde nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Byloje nekilo abejonių dėl fakto, kad 2012-01-16 transporto priemonė VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas trečiojo suinteresuoto asmens, Kaune, Varnių g., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą duobę, ko pasėkoje buvo apgadintas apdrausto automobilio kairės pusės priekinis ratas, t.y. padanga ir ratlankis.
Atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo poziciją, kad kelių eismo įvykį sąlygojo transporto priemonės VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. G. kalti, neatsargus veiksmai, kuriais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atsakovas poziciją, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo kaltės ar dėl automobilio techninės būklės, grindė prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Pareiškėjo pateiki teismui rašytiniai įrodymai, t.y. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-01-16 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.62) patvirtina, jog transporto priemonės VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. G. veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargus ir neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes, ar automobilis buvo techniškai netvarkingas. Galiojantis Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-01-16 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 23) neabejotinai patvirtina nustatytą aplinkybę, kad vairuotojas A. G. Kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Nurodyti rašytiniai įrodymai įrodo, kad įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – duobė, važiuojamojoje kelio dalyje. Nepagrįsti atsakovo, argumentai, kad duobė Kauno mieste, Varnių gatvėje, galėjo atsirasti ne dėl atsakovo kaltės ir tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už padarytą žalą (CK 6.253 str.).
Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovo atsiliepimas bei atsakovės atstovės paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas iki ginčo kilimo teisme dienos nežinojo apie duobę Kaune, Varnių gatvėje. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę Varnių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovas ir tai, kad tarp atsiradusios žalos ir neteisėtos veikos yra akivaizdus priežastinis ryšis, todėl yra visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas, todėl pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo atlygintą automobilio savininko patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.).
Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas transporto priemonės kairės pusės ratas (padanga ir ratlankis. Atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo apgadintas ratlankis. L. V. Medinis, pareiškėjo įmonės kilnojamojo turto vyr. ekspertas (b.l. 58), po įvykio apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, patvirtino, kad dėl transporto priemonės įvažiavimo į kelio ženklais nepažymėtą duobę buvo sugadinta ne tik transporto priemonės priekinės kairės pusės rato padanga, bet ir deformuotas ratlankis, kurį buvo būtina keisti. Įrodymų paneigiančių liudytojo V. M. parodymus nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonės liudytojo parodymais. Atsakovas neigdamas šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės ratlankio sugadinimo faktą.
Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad turėjo būti paskaičiuotas keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimas.
Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kaip draudikas su draudėju, vadovaudamiesi Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr.214, sudarė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. AC 094270. Šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė VW Touran, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirenkant draudimo atsakomybės variantą N (rinkos vertė, be nusidėvėjimo), kuris reiškė, kad draudžiamo įvykio atveju žala atlyginama neišskaičiavus apdraustos transporto priemonės dalių nuvertėjimo dėl nusidėvėjimo (b. l.14-18).
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.
Pareiškėjo pateiki minėti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis - 1460,36 Lt suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro transporto priemonės dalių įsigijimo kaina be PVM, t.y. padangos kaina – 374,38 Lt ir lieto ratlankio kaina - 967,88 Lt, bei atliktų darbų kaina be PVM, t.y. ratų geometrijos matavimo darbų kaina - 97,44 Lt ir rato montavimas ir balansavimas darbų kaina - 20, Lt (b.l. 27-28). Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b. l.27-28, 32). Pareiškėjui iš atsakovo priteistina –1460,36 Lt (374,38 Lt + 967,88 Lt + 97,44+20,66 Lt = 1460,36 Lt) žalos atlyginimas.
Be to, pareiškėjas prašė panaikinti administracinį sprendimą, išdėstytą 2012-06-13 rašte Nr. (A27V128)-R-2773, kaip nepagrįstą ir neteisėtą,
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, kelių eismo įvykį pripažinęs draudiminiu ir įvertinęs pateiktas sąskaitas (b.l. 27-28), 2012-01-19 išmokėjo draudėjui 1460,36 Lt draudimo išmoką (b.l. 32). Draudimo išmoką sudarė apgadintos transporto priemonės remontui padengti reikalingos išlaidos, t.y. keičiamų dalių ir darbų kaina. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas neatlygino padarytos žalos (b.l.13). Atsakovas skundžiamu 2011-06-13 raštu Nr. (A27V128)-R-2773 pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti, nurodydamas, jog nėra pateikta žalos dydį įrodančių dokumentų (b.l. 13). Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas kartu su prašymu savivaldybei būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Atsakovas skundžiamame 2011-06-13 rašte Nr. (A27V128)-R-2773 nurodydamas atsisakymo atlyginti žalą pagrindą, išdėstydamas motyvus, kurie atitiko faktinius duomenis, nurodydamas rašto apskundimo tvarką, jokių teisės aktų nepažeidė. Skundžiamo akto turinys neprieštaravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atitiko Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Skundžiamo administracinio akto naikinti nėra teisinio pagrindo, skundas dėl šio reikalavimo netenkinamas. Pažymėtina, jog minėtas reikalavimas yra išvestinis, nenuginčijus šio rašto, teisė į žalos atlyginimą pareiškėjui išlieka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui AAS Gjensidige Baltic iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1460,36 Lt (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt Lt 36 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.