Utenos apylinkės teismo nutarimas

2015-05-06 · Byla Nr. A2.6.-318-373/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
A2.6.-318-373/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Pažeidėjas
T. G.
Advokatai
Janina Umbrasienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6-318-373/2015
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00256-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 6 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. R., išnagrinėjusi T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

T. G. 2015-03-15, 6.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, atsitrenkė į degalinės informacinį stendą ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9 p., 232 p. reikalavimus.

Šiais veiksmais T. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

T. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vairuodamas automobilį, prie kurio buvo prikabinta priekaba ir ant jos pritvirtintas kitas automobilis, nuvažiavo į degalinę pilti kuro į vežamą automobilį. Pripylus degalų, važiavo atbuline eiga ir išgirdo, kad kažkas sužvangėjo. A. G. ir M. L. išlipo iš automobilio pažiūrėti ir pasakė, kad atsileido priekaboje vežamo automobilio diržai, kuriuos jie pataisė, kad nuvertė stendą nesakė. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo ir nematė, kad nuvertė stendą. Grįžtant iš Kauno A. G. jam pasakė, kad reikia pažiūrėti ar informacinis stendas stovi. Jis užsuko į degalinę ir pamatė nugriuvusį stendą bei suprato, kad manevruodamas į jį atsitrenkė priekaba.

T. G. parodymus patvirtino kartu su juo važiavę liudytojai M. L. ir A. G.. Jie parodė, kad T. G. vairuojant automobilį degalinės teritorijoje apsisukant, kažkas gale subildėjo. M. L. ir A. G. išlipo iš mašinos ir pamatė nuverstą stendą, kurį pastatė. Jie A. G. apie nuvirtusį stendą pasakė tik grįždami iš Kačerginės ir šis užsuko į degalinę pasidomėti ar nepadarė nuostolių.

T. G. parodymai apie tai, kad jis nežinojo padaręs eismo įvykį ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos vertinami kaip jo pastangos išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai M. L. ir A. G. artimi T. G. - vienas jo pusbrolis, kitas draugas. Šių liudytojų parodymai apie tai, kad T. G. nebuvo išlipęs iš automobilio ir nematė, kad manevruodamas automobiliu nuvertė degalinės stendą, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Įvykio vietoje buvę pareigūnai V. S. ir D. L. parodė, kad jie kartu su degalinės operatore peržiūrėjo degalinės kameromis nufilmuotą vaizdo įrašą ir matė, jog T. G., vairuodamas automobilį, prie kurio buvo prikabinta priekaba, atsitrenkė į stendą ir išlipo iš automobilio. Taip pat išlipo priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs žmogus bei galinėje sėdynėje sėdėjęs vaikas. Pareigūnas D. L. šias aplinkybes nurodė ir tarnybiniame pranešime (b.l.15).

Liudytoja D. B., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, savo paaiškinime taip pat nurodė vaizdo įraše mačiusi kaip po eismo įvykio iš automobilio išlipo vairuotojas ir kartu važiavę du keleiviai, apžiūrėjo įvykio vietą ir pasišalino (b.l.13). Apklausiama teismo posėdyje ši liudytoja kategoriškai nebetvirtino, kad vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Ji nurodė, kad tikrai buvo išlipę keleivis sėdėjęs priekinėje sėdynėje ir ant galinės sėdynės sėdėjęs berniukas. Liudytojai M. L. ir A. G. patvirtino, kad kartu su jais važiavo A. G. mažametis brolis, kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tik negalėjo tiksliai pasakyti ar vaikas buvo išlipęs iš automobilio. Liudytojas R. R., dirbantis degalinės vadovu, parodė vaizdo įraše matęs, kad iš automobilio išlipo 2-3 asmenys, vaiko jis nepastebėjo. Jis negalėjo kategoriškai pasakyti ar buvo išlipęs vairuotojas. Matė, kad išlipę asmenys pastatė nugriautą stendą.

Pagal T. G., liudytojų M. L., A. G., D. B., V. S. ir D. L. parodymus iš automobilio buvo išlipę du vyrai ir berniukas. Visi minėti liudytojai teigia, kad vienas iš vyrų išlipo pro priekines keleivio pusės duris, o berniukas pro vienas iš galinių automobilio durų. Policijos pareigūnai V. S. ir D. L. tiek apklausiami teisme, tiek D. L. tarnybiniame pranešime tvirtina, kad vairuotojas, t.y. T. G. po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio. Šią aplinkybę savo paaiškinime patvirtino ir liudytoja D. B.. Liudytojai A. G. ir M. L. teigia, kad iš automobilio išlipo ne vairuotojas, o jie abu.

Nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, nes nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, liudytojas D. L. parodė, kad vaizdo įrašę iš automobilio išlipęs vairuotojas gerai matėsi. Jis tą pačią dieną į policijos komisariatą atvykusį T. G. atpažino kaip asmenį, eismo įvykio metu vairavusį automobilį. T. G. ir visi minėti liudytojai vienodai nurodo asmenis, išlipusius iš automobilio, išskyrus vairuotoją, ir vietas automobilyje, iš kurių jie išlipo. Dėl aukščiau aptarto galimo suinteresuotumo bylos baigtimi atmetus liudytojų M. L. ir A. G. parodymus, kitų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. G. suprato manevruodamas automobiliu atsitrenkęs į degalinės stendą ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis neneigė manevruodamas automobiliu išgirdęs kažkokį garsą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad jis buvo išlipęs iš automobilio ir turėjo matyti nuvirtusi stendą bei galimai su kitu asmeniu jį atstatė, po to įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nenustatyti T. G., kaip eismo įvykį sukėlusio asmens, tikslai ir motyvai, dėl kurių jis pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis. Dėl to aplinkybė, kad T. G., sužinojęs, jog degalinė apie eismo įvykį pranešė policijai, pats nuvyko į komisariatą, paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.

T. G. veiksmai kvalifikuojami pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Įvertinus teigiamus T. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tinkamą jo elgesį po pažeidimo padarymo (pats nuvyko į policiją, bendradarbiavo su pareigūnais), tai, kad kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant, kad administracinė nuobauda būtų proporcinga padarytam teisės pažeidimui, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos ir pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali bei neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

T. G. pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgiant į teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 30² str., 33 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria

T. G. paskirti administracines nuobaudas:

- pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - 28 EUR baudą;

- pagal LR ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., - 300 EUR baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir T. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 EUR baudą.

T. G. baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos privalo sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti T. G., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. jis ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė