- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-65-366-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-366/2009
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
NUTARTIS
2009 m. vasario 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL – 1950 Lt bauda, taip pat iš jo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, 2008 m. gegužės 9 d. apie 10.40 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t.y. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent UAB (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. S. į krūtinės sritį, nuo kurio nukentėjusysis nugara atsitrenkė į savo automobilį (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam D. S. nuėjus prie suskystintų dujų užpylimo kolonėlės, vėl pastūmė jį rankomis, nuo ko nukentėjusysis nugara atsitrenkė į šią kolonėlę, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. S. minkštųjų audinių sumušimą kairėje krūtinės ląstos pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis V. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-26 nuosprendį, nurodo, kad jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl yra naikintinas ir prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nėra įvykdęs tokio fizinio smurto, už kurį yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Nukentėjusysis, vairuodamas savo transporto priemonę elgėsi chuliganiškai, trukdė eismui, sudarydamas avarines situacijas. Tokiu D. S. elgesiu apeliantas pasipiktino, todėl pamatęs šį asmenį, nuvažiavusį prie degalinės (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iš paskos pasiaiškinti, dėl jo netinkamo elgesio gatvėje. Smūgio į nukentėjusiojo krūtinės sritį nesudavė, tik abejomis rankomis pastūmė į pečius, po ko jis atsitrenkė į degalų užpylimo kolonėlę. Tačiau dėl tokio stumtelėjimo negalėjo atsirasti sveikatos sutrikimai. Tai, kad nebuvo smūgio kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam, patvirtino ir šalia buvęs degalinės darbuotojas P. B.. Pastarasis, beje, tvirtino, jog iš pradžių supratęs, kad kalbasi du pažįstami asmenys, t.y. nebuvo jokio pikto pobūdžio pokalbio.
Nurodo, kad tiek nukentėjusiojo, tiek jo dukros parodymai apie įvykio aplinkybes prieštaringi. Nurodo, jog nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog jo atžvilgiu už neteisėtą - chuliganišką elgesį kelyje, galėjo būti priimti jam nepalankūs sprendimai tiek drausmine tvarka, tiek administracine. Jis suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kadangi reikalinga savo elgesį pateisinti prieš darbdavį. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir priimtas šališkas procesinis sprendimas jo vadovo administracinėje byloje D. S. atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad nebuvo nusikalstamo tikslo (tiesioginės tyčios) pažeisti viešąją tvarką. Stūmimas į pečius nukentėjusiajam buvo atsakas pykčio išdavoje į nukentėjusiojo netinkamą elgesį kelyje, juo labiau, kad jis pasisakė esąs policijos pareigūnas.
Nurodo, kad nukentėjusysis iš kart po įvykio nesikreipė nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus, kad būtų nustatyti kūno sužalojimai. Mano, taip jis nesielgė sąmoningai, laukdamas apelianto reakcijos dėl savo elgesio kelyje. Tačiau apeliantui raštu pranešus apie incidentą Nemuno gatvėje, akivaizdu, jog tada atsakomojo elgesio ėmėsi ir nukentėjusysis - pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nurodo, jog nukentėjusysis patvirtino, jog būdamas jo, apelianto, vietoje ir matydamas priešais analogiškus manevravimo veiksmus atliekantį asmenį - laikytų tai chuliganišku elgesiu kelyje, įžvelgtų tokio asmens administracinę atsakomybę. Tačiau pats nukentėjusysis savo elgesį įvertina kaip nesusipratimą.
Apeliantas nurodo, kad jo nepriekaištinga praeitis - neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiama charakteristika, duoda pakankamą pagrindą manymui, jog jis nėra asmuo, kuris neadekvačiai reaguoja į teisės pažeidimus. Teismas nepagrįstai neįžvelgė nukentėjusiojo elgesyje teisės pažeidimų sudėties, kurie gali šalinti ir jo, apelianto, atsakomybę. Nesutinka, jog nukentėjusiajam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes jis jam nepadarė žalos, dėl kuriuos jis būtų patyręs moralinį pažeminimą. Mano, jog nukentėjusysis pareikšdamas tokio didelio dydžio turtinį reikalavimą teisme, siekė piktnaudžiauti savo procesine padėtimi, praturtėti apelianto sąskaita.
Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo D. S. atsikirtimas į apeliacinį skundą, kuriame nukentėjusysis nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų bei motyvų, kurie patvirtintų, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurios nustatytos BPK 20 straipsnyje. Teismas skundžiamame nuosprendyje itin kruopščiai ir atidžiai įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus. Kiekvieną įrodymą įvertino gretindamas jį su kitais įrodymais, padarė logiškas išvadas dėl nuteistojo nusikalstamos veikos požymių ir pagrįstai jį pripažino kaltu.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas įvertino aplinkybes dėl jo, nukentėjusiojo, elgesio, tariamai išprovokavusio nuteistojo elgesį degalinėje. Teismas nuosprendyje pasisako, kad byloje nėra duomenų, jog jis neteisėtais veiksmais būtų sąmoningai skatinęs nuteistąjį neteisėtai veiklai.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas įvertino bei pasisakė dėl liudininkų P. B. ir B. S. parodymų. Teismas gretindamas ir įvertindamas šių liudininkų parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais (jo parodymais, specialistų išvadomis), konstatavo, kad nuteistasis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruojant aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą jo, nukentėjusiojo, atžvilgiu, padarydamas jam sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas įvertino subjektyviąją nuteistojo nusikalstamos veikos pusę. Teismas vertindamas ir tarpusavyje gretindamas byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nuteistojo veiksmai degalinėje, tai sąmoningos pastangos pažeisti visuomenės tvarką ar rimtį, sąmoningos pastangos tam, kad atsirastų tokie padariniai, t.y. įžūlus elgesys, pasireiškęs tiesiogine tyčia, parodantis nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir neigiamą požiūrį į visuomenės rimtį ir tvarką.
Nurodo, kad teismas nuosprendyje motyvuotai pasisako dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo motyvai atitinka įstatymo reikalavimus. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš viso nepasisako dėl teismo nuosprendyje nurodytų argumentų ir motyvų, kurie susiję su priteistina neturtine žala.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.), 2008 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1 d. 2 p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3 d.).
Kaip galima suprasti iš skundo, apeliantas neginčija pastūmęs nukentėjusįjį, po ko jis atsitrenkė į degalų užpylimo kolonėlę, tik nurodo, jog dėl jo veiksmų negalėjo atsirasti padariniai, kurie būtų laikomi sveikatos sutrikdymu, o smūgio į krūtinės sritį nesudavė. Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Nukentėjusysis D. S. paaiškino, jog V. B. atvykęs į degalinę šaukė: „ką tu čia darai“, jam traukiant policijos pareigūno pažymėjimą, V. B. smogė jam į kairę krūtinės pusę, nuo smūgio jis atsitrenkė į automobilio dureles, o kuomet ėjo pažiūrėti V. B. automobilio numerio, jis tuo momentu jam paėmė už pečių ir smarkiai stūmė į dujų kolonėlę (1 t., b.l. 98-111). Iš liudytojos B. S. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam tik išlipus iš automobilio kaltinamasis šaukė ant nukentėjusiojo, po ko šis atsitrenkė į automobilį. Iš P. B. parodymų matyti, kad V. B. abiem rankomis stipriai pastūmė nukentėjusį prie dujų kolonėlės, po ko nukentėjusysis atsitrenkė į kolonėlę (1 t., b.l. 98-111). Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvadų duomenys, iš kurių matyti, kad 2008-05-12 D. S. nustatytas prieš 2 – 3 paras padarytas minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, sužalojimas padarytas paveikiant kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį kumščiu, ką liudija minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės ląstos pusėje (1 t., b.l. 21, 23). Padarytas minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, specialistės nuomone, sukėlė pasekmes, kurios yra vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Netikėti specialisto išvadomis ir vertinti jas kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, jog D. S. ir B. S. parodymai yra prieštaringi - deklaratyvus. Apeliantas nenurodė, dėl kokių įvykio aplinkybių liudytojos ir nukentėjusiojo parodymai nesutampa, o iš bylos duomenų matyti, kad šių asmenų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa. Tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nesikreipė į teismo medicinos ekspertą ir nuvyko pas jį 2008-05-12, reikšmės byloje neturi, kadangi specialistas nustatė, jog D. S. padarytas minkštųjų audinių sumušimas kairėje krūtinės ląstos pusėje buvo padarytas prieš 2-3 paras (1 t., b.l. 21).
Sugretinus visumą byloje surinktų įrodymų, matyti, kad įvykio dieną V. B. atpažinęs automobilį degalinėje, kuris jo teigimu pavojingai manevravo gatvėje, sustojo degalinėje, priėjęs prie nukentėjusiojo ant jo šaukė, sudavė jam į krūtinę, po ko nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio dureles, pastūmė, po ko atsitrenkė į kolonėlę. V. B. viešoje vietoje – degalinės aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, matant liudytojams P. B. bei B. S., dėl menkavertės dingsties užsipuolė nukentėjusįjį D. S., prieš jį naudojo smurtą ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apelianto veiksmai suduodant nukentėjusiajam į krūtinę ir jį stumiant vertintini įžūliais. Šiais veiksmais apeliantas demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes prieš asmenį viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas bei sužalotas nekentėjusysis. B. S. ir P. B. nurodė, jog degalinėje buvo ir daugiau žmonių. Kilusi situacija rodo, jog B. S. pasijuto nejaukiai, nes prasidėjus smurtavimui, kaip nurodė liudytoja, ji išsigando. Įžūlus nuteistojo elgesys (nepažįstamo asmens užsipuolimas dėl menkavertės dingsties, smūgių sudavimas, plūdimasis) patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas pagrįstai pripažino, kad V. B. veiksmai atitiko BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius ir jis pagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai neįžvelgė nukentėjusiojo elgesyje teisės pažeidimų sudėties, kurie šalintų jo atsakomybę. Duomenų byloje, jog nukentėjusysis degalinėje išprovokavo apelianto veiksmus, už kuriuos jis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas, nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent nuteistasis pradėjo konfliktą – atsitiktinai pamatęs tą patį automobilį, kuris, anot jo, netinkamai manevravo Nemuno gatvėje, sustojo degalinėje, ėjo link nepažįstamo nukentėjusiojo, ant jo rėkė, jam sudavė, plūdosi, pastūmė nukentėjusįjį, ir tik po to pranešė policijai apie nukentėjusiojo pavojingą manevravimą Nemuno gatvėje. Kolegija mano, jog nukentėjusiojo D. S. vairuojamo automobilio manevravimas galėjo suerzinti V. B., bet ne tiek, kad toks nukentėjusiojo elgesys būtų laikomas konflikto išprovokavimu degalinėje. Kaip nurodo tiek nuteistasis, tiek nukentėjęs, tą dieną Nemuno gt. Buvo atliekamas remontas ir buvo susidariusi spūstis. Kaip matyti iš jų parodymų, abu vairuotojai daug manevravo ieškodami galimybės kaip galima greičiau pravažiuoti remontuojamą kelio atkarpą. Esant šiai situacijai D. S. atliktus manevrus galima vertinti kaip nepakankamai atsargius ir nedaugiau. Objektyvių duomenų, kad D. S. tyčia trukdė V. B. pravažiuoti nėra. Be to kaip pirmos instancijos teisme yra nurodęs nuteistasis (b.l. 100) nuo konfliktinės situacijos susidarymo Nemuno gatvėje iki konflikto kuro kolonėlėje praėjo apie 10 minučių laiko. Tai pakankamas laiko tarpas, kad nurimtų aistros ir situacija būtų galima įvertinti objektyviai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog konfliktą degalinėje išprovokavo pats nukentėjęs.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai tenkintas iš dalies, priteisiant 1000 Lt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, jis buvo pastumtas. Nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjęs dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą. Jis taip pat išgyveno pažeminimą dėl jo kaip žmogaus ir pareigūno atžvilgiu atliktų veiksmų bei išsakytų necenzūrinių žodžių kitų asmenų akivaizdoje. Tarp apelianto veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo kriterijus pagrįstai sumažino neturtinės žalos sumą ir priteisė iš V. B. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. S..
Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-26 nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas,
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.