- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-73-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20060-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. U.-K.
- Atsakovas
- A. B., J. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės A. U.-K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. U.-K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti kapitalinę sieną visa apimtimi pirmame ir antrame aukšte, name, bendros nuosavybės teise priklausančiame ieškovei ir atsakovams, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovei priklauso 48/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams- 26/100. Maždaug 2003 metais atsakovai ėmė vykdyti savavališką statybą- garaže ir virš garažo namo antrame aukšte dalinai išardę kapitalinę sieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 patvirtino ieškovės ir atsakovų taikos sutartį byloje dėl dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, žemės sklypo atidalijimo, servituto nustatymo. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje atsakovai įsipareigojo garaže papildomai sumūryti 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Tačiau atsakovai lig šiol neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų- kapitalinė siena garaže ir namo antrame aukšte virš garažo vis dar nėra atstatyta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovės A. U.- K. atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtų tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-451-807/2017.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės A. U.-K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, iki kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-451-807/2017. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-451-807/2017, kurioje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių ir šalys viena kitai teikia priešpriešinius reikalavimus. Minėta byla yra nagrinėjama pagal ieškovų J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį dėl pripažinimo teisės be atsakovų A. U.- K. ir J.A. K. sutikimo nustatyti servitutą ir kitų reikalavimų atsakovams, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir pagal patikslintą atsakovų A. U.- K. ir J. A. K. priešieškinį dėl teisės parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be savininkų sutikimo. Teismo manymu, kad teismo sprendimas priimtas minėtoje civilinėje byloje turės reikšmę sprendžiant ieškovės reikalavimo šioje byloje pagrįstumo klausimą. Ieškinio patenkinimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje turės įtakos šiai bylai, kadangi šioje byloje yra nagrinėjami savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir šios statybos darbų įteisinimas turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-451-808/2017 nagrinėjamas atsakovų ieškinys dėl jų teisės be A. U.- K. ir J. A. K. sutikimų prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų valdomos dalies iš valstybės nupirkti 22 kv.m. žemės sklypą pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir dėl teisės parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai bei bendrasavininkų sutikimo. O tai niekaip nėra susiję reikalavimai su šia nagrinėjama byla. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimas
7. Ieškovės A. U.-K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad A. U.-K. civilinėje byloje Nr. 2-451-808/2017 yra pateikusi priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti jai teisę be A. B. ir J. B. sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą- statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, statiniui-gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šalių ruošiama gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinė dokumentacija gali nulemti padarytų savavališkos statybos padarinių-kapitalinės sienos išgriovimo-suploninimo- pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl akivaizdu, kad priklausomai nuo to, kam bus leista be kitos šalies sutikimo paruošti projektinę rekonstrukcijos dokumentaciją ir pagal kokį projektą kaip tame projekte yra sprendžiamas savavališkos statybos pašalinimas, priklauso būsimas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1091-808/2017.
8. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-451-807/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320,338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. LR CPK 162³ str. apibrėžia bylos sustabdymo instituto sąvoką ir nustato principines sąlygas, kurioms esant byla gali būti sustabdyta: bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas pažymi, jog bylos sustabdymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) turi būti konstatuotos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės; 2) tos aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą; 3) jų buvimas nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. U.-K. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti kapitalinę sieną visa apimtimi pirmame ir antrame aukšte name, bendros nuosavybės teise priklausančiame ieškovei ir atsakovui ir esančiame, (duomenys neskelbtini), pagal buvusį namo projektą. 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išdėstė poziciją dėl galimo bylos sustabdymo, nurodant, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-451-807/2017, kurioje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių ir šalys viena kitai teikia priešpriešinius reikalavimus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta byla buvo nagrinėjama pagal ieškovų J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirkti žemės sklypą ir dėl teisės parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendrasavininkų sutikimo ir pripažinimo atsakovams A. U.-K. ir J. A. K., tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir pagal atsakovų A. U.-K. ir J. A. K. priešieškinį dėl teisės parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendrasavininkų sutikimo pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies, t.y. pripažino ieškovams J. B. ir A. B. teisę be atsakovų A. U.-K. ir J. A. K. sutikimo, pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą-statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, statiniui-gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovų A. U.-K. ir J. A. K. priešieškinys atmestas. Šiai dienai minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą, nurodė, jog teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-451-807/2017 turės reikšmę sprendžiant ieškovės reikalavimo šioje byloje pagrįstumo klausimą. Ieškinio patenkinimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas nagrinėjamoje byloje turės įtakos šiai civilinei, kadangi šioje byloje yra nagrinėjami savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir šios statybos darbų įteisinimas turės teisinę reikšmę priimant sprendimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog LR CPK 163 straipsnio nuostatose įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių – atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą: 1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys; t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla; t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir perkelti savo kompetencijos kitam teismui ar kitai institucijai, jeigu turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog LR CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę, o tai procesiniu požiūriu reiškia, kad, darydamas išvadą, jog bylą būtina stabdyti, teismas turi konstatuoti, jog negali išnagrinėti civilinės bylos dėl to, kad pats negali nustatyti faktų, kurie bus nustatyti kitoje byloje, ir jie sustabdomoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.
13. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškusi patikslintą ieškinį prašo įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti kapitalinę sieną visa apimtimi, bendros nuosavybės teise priklausančiame ieškovei ir atsakovams esančiame (duomenys neskelbtini), name. Tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, rašytiniais šalių paaiškinimais, tiek prijungta civiline byla Nr. 2-426-465/2011 nustatyta, jog ginčas tarp šalių dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo bei kapitalinės sienos, kuri skiria ieškovei ir atsakovams priklausančias namo dalis, atstatymo vyksta jau ne pirmą kartą. Pažymėtina, jog ieškovė A. U.-K. analogiškus reikalavimus atsakovams buvo pateikusi 2009 m., kurie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimu buvo atmesti, nenustačius, jog minėta kapitalinė siena buvo susiaurinta iš atsakovų pusės. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino tarp šalių (ieškovų J. B., A. B. ir atsakovų A. U.-K., J.A. K.) sudarytą taikos sutartį, kurios 4 punktu buvo išspręstas ginčas dėl kapitalinės sienos atstatymo ir tos bylos ieškovai J. B., A. B. įsipareigojo sutvirtinti tą sieną pagal atskirą architektūrinį sprendimą. 2016 m. ieškovė A. U.-K. vėl kreipėsi į teismą ir pakartotinai kelia reikalavimus atsakovams dėl minėtos kapitalinės sienos atstatymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl kapitalinės sienos atstatymo yra išnagrinėtas tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-426-465/2011, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013.
14. Pažymėtina, jog sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. LR CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 str., 7 str., 72 str. ). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti ar Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-807/2017, kurioje ieškovų J. B., A. B. ieškininiai reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir jiems buvo leista parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą, į šį rengtiną namo rekonstrukcijos projektą bus įtraukta ir kapitalinės sienos renovacija. Byloje taipogi nėra duomenų ar pirmosios instancijos teismas vertino šią aplinkybę. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamos bylos privalomojo sustabdymo būtinumo ir tikslingumo netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl minėtose bylose pareikštų reikalavimų reikšmės nagrinėjamai bylai. Šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 17 str., 163 str. 3 p., 166 str. 1 d. 2 p., 313 str., 320 str., 328str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinę bylą pagal ieškovės A. U.-K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.