Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-09-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-745-446/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
2YT-745-446/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05502-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
J. V., D. K.
Išvadą teikia
viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Gvidas Armanavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-745-446/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05502-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2; 2.2.1.3; 3.2.6.1; 3.4.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui V. V.,suinteresuoto asmens J. V. atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos atstovei Z. N.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys J. V., D. K., institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) poliklinika.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė paskirti jo motinai J. V. teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertams nustačius, kad J. V. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti tam tikrų turtinių ir neturtinių santykių srityse, pripažinti ją neveiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo mamai psichikos ir atminties sutrikimai ėmė ryškėti apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji ėmė matyti įvairius daiktus ir žmones, kurių realybėje nebūdavo, pamiršdavo atlikti pradėtus darbus, išėjusi iš namų, nežinodavo, kaip į juos sugrįžti. Jos elgesys ir psichinė sveikata ėmė kelti pavojų jai pačiai, nes ji pamišdavo užsukti dujas, išjungti viryklę, iškrisdavo iš lovos, nepažindavo artimųjų. Buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, vėliau apgyvendinta globos namuose, nes dėl savo psichikos sutrikimų nebegalėjo savimi pasirūpinti. Jos sveikata nuolatos blogėja, šiuo metu ji nebevaikšto, guli lovoje, niekuo nebesidomi, televizoriaus nežiūri, joks produktyvus pokalbis su ja nebeįmanomas. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados jam abejonių nekelia, jis prašo pripažinti savo mamą neveiksnia ekspertų nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, kuriose ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės.

Suinteresuoto asmens J. V. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius pareiškimą prašo patenkinti, kadangi J. V. dėl savo psichinės sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) – negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir teisingai jų valdyti, jos teisės gali būti apgintos tik pripažinus ją neveiksnia tam tikrose srityse, kurias nustatė ekspertai, nustačius globą ir paskyrus globėją.

Suinteresuotas asmuo D. K. nuomonės teisme nepareiškė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad J. V. nustatyta psichikos liga – (duomenys neskelbtini), pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikių lygis. J. V. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, yra priklausoma nuo kitų asmenų. J. V. turėtų būti pripažinta neveiksnia visose srityse, kurios nurodytos psichiatrijos ekspertizės akte.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) III teritorinio skyriaus sprendimu (b. l. 12) J. V. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2022 m. sausio 11 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15) nurodyta, kad J. V. negali priimti sprendimų, susijusių su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, nesuvokia pinigų vertės, nežino kaip vadinasi pinigai, nesugeba įsigyti maisto produktų, nežino, ką reikia pirkti, nesusiskaičiuoja grąžos. Ji nesugeba pildyti sąskaitų, sumokėti už komunalines paslaugas, pasirūpinti savo turtu. Pacientė pasako savo vardą, tačiau daugiau jokių duomenų apie save nesuteikia. Ji yra neorientuota, laike, vietoje, aplinkoje, nepažįsta savo artimųjų. Pacientė savarankiškai negali atlikti jokių nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių. J. V. negali atlikti jokių bankinių operacijų, susijusių su banko kortelės išsiėmimu bei grynųjų pinigų operacijomis. Ji nebesugeba disponuoti žiniomis paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dėl ligos jai yra sunku priimti informaciją, ją apmąstyti ir priimti atitinkamus sprendimus. Ji negali pasirūpinti savimi savitvarkos srityje, savarankiškai nesugeba atlikti namų ruošos darbų (tvarkyti kambarių, pasikloti lovą, išplauti indus, pasigaminti maistą, skalbti, lyginti), negali pasirūpinti asmenine higiena, išsimaudyti. Pacientė yra visiškai nevaikštanti, naudoja sauskelnes, maitinama. Ji negali įvertinti jai reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, nesugeba savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, užsiregistruoti ir atvykti pas gydytoją, nesugeba savarankiškai vartoti paskirtų vaistų, nes nesiorientuoja laike. Be artimųjų pagalbos negali bendrauti su šeimos gydytoju bei kitais specialistais. J. V. nežino, kam yra reikalingi ir kaip tvarkomi asmens dokumentai. Savarankiškai nesugebėtų nuvykti į institucijas susitvarkyti savo dokumentų.

Iškėlus bylą teisme dėl J. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 63-65). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akte (b. l. 68-70) nurodyta, kad apibendrinus turimus duomenis iš civilinės bylos medžiagos, tiriamosios J. V. medicininių dokumentų ir jos psichikos būklės ištyrimo, galima konstatuoti, kad jai (duomenys neskelbtini) metais atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, nustatyti (duomenys neskelbtini) pakitimai, (duomenys neskelbtini) požymiai. Tiriamoji nuo 2020-04-22 iki 2020-06-10 gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos skyriuje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Klinikoje vyravo orientacijos, atminties, dėmesio sutrikimai, stebėta aktyvi psichopatologija, neadekvatus elgesys, nekritiškumas. 2020-04-27 stacionare atliktas trumpas protinės būklės tyrimas kognityvinių funkcijų įvertinimui, MMSE - 12 balų, nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Nuo 2020-11-19 J. V. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Eigoje psichinė būklė be esminės dinamikos, klinikiniame vaizde stebimos grubiai sutrikusios kognityvinės funkcijos ir visiškai sutrikęs savarankiškumas. Ekspertinio tyrimo metu vyravo sunkus kognityvinių funkcijų deficitas, nukentėję buitiniai, darbiniai ir higieniniai įgūdžiai ir poreikiai, sutrikęs kasdieninis funkcionavimas. Psichologinio įvertinimo duomenimis J. V. psichinės veiklos produktyvumas atitinka sunkų pažinimo sutrikimą. Apibendrinus visus turimus duomenis, J. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, įgyta silpnaprotystė: (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės J. V. nesugeba priimti jokių sprendimų, pasirūpinti savo turtu ir lėšomis, visiškai nedalyvauja socialiniame gyvenime, negali išsakyti savo nuomonės, pageidavimų, yra priklausoma nuo kitų asmenų. Įvertinus bylos medžiagą, socialinės darbuotojos parengtą išvadą, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad J. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos teisingai valdyti visose turtinių santykių ir neturinių santykių srityse, todėl pareiškimas tenkinamas, J. V. pripažįstama neveiksnia tose turtinių ir neturtinių santykių srityse, kuriose teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.,

– kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.),

– nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.),

– paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.).

Pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

– sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),

– savitvarkos įgūdžių (fiziologinių poreikių patenkinimas, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.),

– kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas (gebėjimas kreiptis į viešojo administravimo institucijas, įstaigas dėl asmens dokumentų, pažymų gavimo, tvarkymo, kitais klausimais).

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo siųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė