- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1-972-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46712-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2018-03-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį 34 parų areštu; ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2018-09-11, nenustatytu tiksliu laiku, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, melagingai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. A., kad padės įsigyti iš Vokietijoje esančių parduotuvių 43 vnt. nešiojamų kompiuterių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodė pervesti 1500 eurų į V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat melagingai nurodė, kad parduos 12 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos V. A. į rankas padavė 300 eurų grynais, po ko 2018-09-11 V. A. pervedus 1 500 eurų į minėtą V. B. banko sąskaitą, M. M. šią sumą įgijo, t. y. V. B. davus savo mokėjimo kortelę, M. M. 2018-09-11 12.50 val. išgrynino iš bankomato, adresu (duomenys neskelbtini), 800 eurų ir 14.39 val. išgrynino iš bankomato, adresu (duomenys neskelbtini), 400 eurų. Likusius 300 eurų palikdamas V. B. sąskaitoje, o iš jos nenustatytu laiku pasiimdamas 300 eurų grynais pinigais. Minėtų kompiuterių ir telefonų nepateikdamas nukentėjusiajam, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą - V. A. 1 800 eurų sumą.
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko 2018 m. rugsėjo mėn. V. A. pasiūlė pirkti kompiuterius ir telefonus, paprašė iš jo 1 800 Eur. Sakė „perkam, paskui pinigus pasidalinsime per pusę“. Pinigus iš V. A. gavo, jie buvo pervesti į jo sugyventinės V. B. sąskaitą, pinigus išsigrynino. V. B. apie situaciją nieko nesakė, nes nenorėjo, kad ji žinotų. Gavęs pinigus, jokių prekių neužsakinėjo. Tuo momentu buvo tragiška finansinė situacija. Gautais pinigais padengė antstoliui skolą. Prisipažįsta įvykdęs sukčiavimą. Laikosi tų parodymų, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš pradžių minėjo kitaip, nes bijojo atsakomybės ir bausmės. Dėl savo elgesio gailisi. Šiuo metu dirba, įsipareigoja kuo skubiau nukentėjusiajam atlyginti padarytą 1 800 Eur žalą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be M. M. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
- 2018-09-27 protokolas-pareiškimas, kuriame užfiksuota, jog V. A. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 5-6);
- 2018-09-11 mokėjimo nurodymas Nr. 115, kuriame užfiksuota, jog iš A. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į V. B. banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 500 Eur (1 t., b. l. 12);
- 2018-09-11 M. M. pasirašytas raštas, kuriame užfiksuota, jog M. M. patvirtina pasiskolinęs 1 500 Eur ir 300 Eur sumą (1 t., b. l. 13);
- paprastasis vekselis, kuriuo užfiksuota, jog M. M. įsipareigoja sumokėti V. A. 1 800 Eur sumą iki 2018-10-15 kaip skolą už 2018-09-11 prekes (1 t., b. l. 48);
- AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas V. B. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2018-09-11 A. A. jai pervedė 1 500 Eur, 800 Eur pačią dieną 12.50 val. nugryninti bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) bei 400 Eur - 14.39 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad pinigus nugrynina vyriškis (1 t., b. l. 57-68);
- 2018-11-26 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apžiūra (1 t., b. l. 69-71);
- nukentėjusiojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-09-11 pas jį į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo mažai pažįstamas asmuo vardu M. (tikslių jo anketinių duomenų nežino), gyv. (duomenys neskelbtini) (tikslaus buto nežino). Su M. anksčiau kelis kartus yra bendravęs. Minėtas asmuo jam pasiūlė geromis kainomis nusipirkti 43 vnt. nešiojamų kompiuterių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pasak jo, minėti daiktai parduotuvėse buvo ekspoziciniai, kuriuos klientai apžiūrėdami galėjo liesti, todėl ant jų galėjo būti įvairių įbrėžimų ir labai nežymių defektų. Iš pradžių M. jam pasakė, kad šis Vokietijoje sumokės už visas prekes, o kai jas parveš į Lietuvą, tuomet jis prekes nupirks. Taip jie ir sutarė. Tą pačią dieną, tik truputį vėliau, M. vėl atėjo į darbą ir pasakė, kad už nešiojamus kompiuterius nebegali surinkti visos sumos ir sumokėti, todėl reikia, kad jam duotų 1 500 eurų sumą. Pasak M., šis gali surinkti 2 800 eurų sumą, likusią dalį reikia sumokėti jam. Jis sutiko ir pasakė, kad minėtus pinigus perves į M. nurodytą banko sąskaitą. 2018-09-11 jis iš savo tėvo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į M. nurodytą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)1 500 eurų sumą. Gavėjo banko sąskaita atidaryta V. B. vardu. Pasiteiravo, kodėl pinigus reikia vesti ne į jo sąskaitą. M. atsakė, jog jis prekiauja automobiliais ir taip jam būtų patogiau. Savo tėvui jis grąžino 1 500 eurų sumą. Tą pačią dieną, t. y. 2018-09-11, M. vėl buvo atėjęs pas jį ir pasiūlė pirkti 12 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko pirkti iš M. minėtus telefonus, tačiau šis pasakė, kad gali padengti tik pusę telefonų sumos, o kitą sumos pusę turi sumokėti jis. Tą pačią dieną jis M. padavė 300 eurų grynaisiais į rankas. M. pasakė, kad visi perkami daiktai iš Vokietijos grįš iki 2018-09-18. Minėtą dieną telefonu susisiekė su M., kuris jam pasakė, kad prekės dar negrįžo ir jos grįš kitą dieną. Su minėtu asmeniu susisiekdavo beveik kiekvieną dieną, tačiau šis jam kiekvieną kartą nurodydavo skirtingas aplinkybes, dėl ko prekių dar negavo. Taip pat M. prašė, kad duotų jam vairuotojo kontaktus, kuris turėjo parvežti prekes į Lietuvą, tačiau šis telefono numerio nedavė, motyvuodamas tuo, kad vairuotojas yra ne lietuvis ir prastai kalba angliškai. Tuomet M. paprašė, kad jam grąžintų pinigus. M. sutiko jam juos netrukus grąžinti, tačiau iš jo pinigų neatgauna jau maždaug savaitę. Buvo susisiekęs su V. B., kuri nurodė, jog ji ir M. yra buvę sugyventiniai, tačiau jau nebebendrauja. Pasak moters, ji apie pinigų pavedimą žinojo ir jį gavo. V. nurodė, jog jai M. pasakė, jog tie pinigai yra už automobilio detales, todėl ji davė jam banko kortelę, iš kurios šis išsiėmė pinigus. Moteris nurodė, kad jie nebėra sugyventiniai ir kartu nebegyvena, todėl M. galėtų būti pas savo tėvus. Adreso nenurodė. V. pasakė, kad M. pavardė yra M.. Dėl šių priežasčių mano, kad buvo apgautas ir iš jo išvilioti pinigai. Kadangi jis 1 500 eurų sumą tėvui grąžino, jam iš viso padaryta 1 800 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 30-33);
2018-12-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu gautas atsakymas, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-10-01 (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų perlaidų paslaugos nebeteikia (1 t., b. l. 74);
2018-12-31 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog atlikus M. M. mobiliojo ryšio duomenų analizę, nenustatyta, kad M. M. būtų bendravęs ar taręsis su kokiu nors asmeniu, esančiu Vokietijoje, dėl nešiojamų kompiuterių bei mobiliojo ryšio telefonų pardavimo ir pristatymo (1 t., b. l. 83-84);
2019-01-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog atlikus M. M. mobiliojo ryšio duomenų analizę, nenustatyta, kad M. M. būtų bendravęs ar taręsis su kokiu nors asmeniu, esančiu Vokietijoje, dėl nešiojamų kompiuterių bei mobiliojo ryšio telefonų pardavimo ir pristatymo (1 t., b. l. 93-94);
- specialiosios liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jai tikrai nebuvo žinoma apie M. M. ryšius su Vokietija ar joje esančiais asmenis. M. M. niekada nėra užsiminęs, kad Vokietijoje turi pažįstamų ar draugų, taip pat per visą laikotarpį, kol gyvena kartu, M. M. nėra išvykęs į Vokietiją nei darbo reikalais, nei atostogų. M. M. išvis nėra vykęs į užsienį darbo reikalais. Taip pat jai nėra žinoma, kad M. M. kada nors parduotų kam nors kompiuterius ar telefonus. Apie tai sužinojo tik iš tyrėjos, M. M. jai visad sakė, kad prekiauja automobilių dalimis, galimai automobilių aikštelėje kartu su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jiems tik pradėjus bendrauti, jis jai buvo minėjęs, kad turi skolų antstoliams dėl vaiko išlaikymo. M. M. visad pinigus į šeimą parnešdavo grynais. Tačiau 2018-09-11, jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos sugyventinis M. M., ir paprašė jos banko sąskaitos numerio bei pasakė, kad tuoj jam turi pervesti pinigus už automobilių detales. Kadangi jis neturi bankuose atsidaręs sąskaitų, nes jos jam užblokuotos antstolių, tai ji jam SMS žinute nusiuntė savo banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jie kartu gyvena apie trejus metus, tai ji juo pasitikėjo ir ne pirmą kartą davė savo sąskaitos numerį ir bėdų jokių nėra buvę. Tą pačią dieną M. M. apie pietus grįžo į namus ir pasiėmė jos banko kortelę bei išvažiavo išgryninti pinigų. Kur jis nusiėmė pinigus, nežino. M. M., nusiėmęs pinigus, grįžo į namus. Tada ji internetu per elektroninę bankininkystę padidino limitą dėl pinigų išgryninimo iki 1500 eurų, nes M. M. jai pasakė, kad jam reikia visų pinigų, kuriuos į jos sąskaitą pervedė jam žmogus už detales, tačiau jis jų negali nusiimti. Kadangi ji turėjo 300 eurų grynais, tai abu sutarė, kad ji jam tuos 300 eurų duos grynais, o jis paliks 300 eurų jos minėtoje banko sąskaitoje, nes jai jų reikėjo apsipirkti internetu. Kai ji padidino limitą, M. M. vėl išvažiavo išgryninti pinigų ir nusiėmė 400 eurų. Ji daugiau jo nieko neklausinėjo, pati tų pinigų nematė, jų negavo, nesinaudojo ir nieko nežino, kur M. M. juos panaudojo, iš kur gavo. Tik matė savo banko sąskaitos išraše, kad jai 1 500 eurų pervedė jai nepažįstamas vyras A., pavardės neatsimena, bet ji M. M. ir neklausė, kas tas vyras, kadangi M. pasakė, jog pinigus jam turi pervesti už automobilių detales. M. M., kiek ji žino, jokių ryšių su Vokietija neturi, niekad iš ten nieko nepirkdavo, nėra girdėjusi, kad ką pasakotų apie Vokietiją. Taip pat jis jai niekad nėra sakęs ir ji nieko nežino apie jokius kompiuterius ir mobiliojo ryšio telefonus, M. niekad jų nei pirko, nei pardavinėjo, apie tai girdi pirmą kartą. Mano, kad M. M. turi skolų, bet nežino ir negali nurodyti, kam ir kiek, jie apie tai niekad nekalbėjo, jo niekad neklausinėjo, bet jis yra sakęs, kad pasiskolino pinigų, po to sakydavo, kad skolą grąžino. Nors jie gyveno kartu, tačiau ji nesidomi, ką jis daro, kuo verčiasi, iš kur pinigų uždirba, nes jis pats jai nepasakodavo. Todėl daugiau nieko papasakoti negali, pati nėra prie šito nusikaltimo prisidėjusi, nieko net neįtarė, kad tie 1 500 eurų gauti galimai nusikalstamu būdu. 2019-01-17 jai M. M. pasakė, kad pinigų dalį, t. y. 1 400 eurų yra grąžinęs A.. Tačiau žino, kad skolos jis nėra gražinęs. Šiuo metu su M. M. gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Laikotarpyje nuo 2018-07-12 iki 2018-08-16 jos pažįstamas R. V. į jos sąskaitą pervedė 2 820 eurų. Pinigai buvo skirti M. M. už automobilių dalis. R. V. pažįsta iš matymo, nieko blogo neįtarė, kai jis pervedė jai pinigus. Pati jo niekada neklausė, už ką jis jai vedė pinigus, kadangi M. M. jai tvirtino, kad pinigai yra skirti jam už detales. Apie tai, kad R. V. buvo apgautas M. M., sužinojo iš savo draugės, tačiau daug vėliau, po to, kai buvo pervesti pinigai į jos sąskaitą. Ji M. M. teiravosi, kokia situacija dėl R. V., jis tiesiog atsakė, kad pinigų atiduoti R. V. neturės. M. M. po to, kai R. V. pervedė pinigus, dalį jų išgrynino, dalį paliko jai, juos naudojo pagal būtinumą. Kiek jai žinoma, R. V. grįžęs iš užsienio rašys pareiškimą dėl M. M. elgesio (1 t., b. l. 106-109).
Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal LR BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.
Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. M. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti kaltinamojo M. M. duoti išsamūs, detalizuoti paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 160-163), tiek teisiamojo posėdžio metu, gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga: nukentėjusiojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai apie neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, specialiosios liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2018-09-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos išrašas bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. M. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). M. M. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 8 kartus (1 t., b. l. 126-135). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 136-141), dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. M., teisiamam jau 9-ąjį kartą, už padarytą naują nusikalstamą veiką būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Pastebėtina, kad M. M. kaltu prisipažino jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Šiuo metu yra dirbantis. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip ultima ratio – paskutinė priemonė), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p.) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. visą padarytą turtinę žalą (LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtą turtinę žalą patyrė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. M. veiksmų, pareikštas V. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš M. M. nukentėjusiojo V. A. naudai priteistina 1 800 Eur turtinei žalai atlyginti.
Prokuroro 2019-03-27 nutarimu (1 t., b. l. 164-165) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. M. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 1 800 Eur sumai, laikomas banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. A. klausimas (realiai jam atlyginta visa padaryta turtinė žala).
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę M. M. nustatyti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam įpareigojimą - dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. padarytą 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) turtinę žalą.
Nukentėjusiojo V. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš M. M. nukentėjusiajam V. A. priteisti 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. M. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 1 800 Eur sumai, laikomas banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus nukentėjusiajam V. A. padarytą 1 800 Eur dydžio turtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.