- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- I-8595-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01026-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. skunde (b. l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių aps. VPK), jo naudai 3 000 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014-02-19 iki 2014-02-27, nuo 2014-03-06 iki 2014-03-14, nuo 2014-05-21 iki 2014-05-22 Šiaulių aps. Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau - areštinė) buvo laikomas vienoje kameroje kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei jis, nebuvo tarnavę vidaus reikalų sistemoje. Prieš patalpinant į areštinę žodžiu informavo pareigūnus, kad tarnavo vidaus reikalų sistemoje, tačiau jo žodžiai buvo priimami su pašaipa. Apie šį faktą informavo ir tyrėją, kuris į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė. Areštinėje buvo laikomas su ne pirmą kartą teistais asmenimis, kurie turėjo savo nerašytas taisykles, todėl su jais dažnai kildavo konfliktai. Kadangi jų buvo daugiau jie smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Pareigūnai ir į šią situaciją nekreipė dėmesio. Įrašai, kad jis tarnavo vidaus reikalų sistemoje turėjo būti jo asmens byloje, o pareigūnai prieš patalpindami jį į kamerą į šį faktą privalėjo atsižvelgti. Tokiu būdu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir buvo sukeltas pavojus jo sveikatai bei gyvybei, dėl to jis patyrė neigiamas pasekmes: patyrė įtampą, nesaugumo jausmą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, užgauliojimus, fizinį bei psichologinį smurtą, negalėjo ramiai miegoti, vargino neužtikrintumas ir baimė dėl sveikatos ar gyvybės, kas lėmė neturtinės žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtine žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei taktinio pagrindų žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kilų suimtųjų ir nuteistųjų. Išnagrinėjus šios teisės normos turinį, darytina pagrįsta išvada, kad privalomąją karo tarnybą atliekantys asmenys, nepaisant privalomos karo tarnybos vietos (padalinio priklausomybės vienai ar kitai valstybinio valdymo sričiai), privalomosios karo tarnybos metu neįgyja valstybės tarnautojo statuso. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra įtvirtinta III šio įstatymo skyriuje „Suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos“, todėl ją taikyti, nagrinėjant pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, kai jis buvo laikomas policijos areštinėje, o ne tardymo izoliatoriuje, negalima. Remiasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 (toliau - Instrukcija), V skyriumi (iki 2015 m. vasario 10 d. reglamentavo Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677, V skyrius) ir teigia, kad privalomąją karo tarnybą atliekantys asmenys nepatenka į Instrukcijos V skyriaus normų taikymo sritį, nes jie neturi valstybės tarnautojo statuso ir praeityje atlikusiems privalomąją karo tarnybą asmenims nėra taikomi izoliavimo reikalavimai. Be to, kaip nurodyta Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie J. M. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-15782 pareiškėjas duomenų, kad jis tarnavo vidaus reikalų sistemoje, nepateikė nei žodžiu, nei pildydamas anketą, kurios duomenų teisingumą patvirtino pats savo parašu. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas vienoje skundo dalyje nurodo, kad jis dėl savo statuso (buvusios tarnybos vidaus reikalų sistemoje) patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, o kitoje skundo dalyje jau nurodo, kad su juo areštinėje buvę asmenys tik per atsitiktinumą nesužinojo, kad jis tarnavęs vidaus reikalų sistemoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuota praktika, kurioje ne kartą pažymėtą, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių aps. VPK, t. y. pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kadangi jis, kaip tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, buvo patalpintas į kameras su kitais asmenimis, kurie nepriklauso Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d. 5 p. išvardintų asmenų grupei.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.).
Iš byloje pateikto 2015-05-06 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-15782 ,,Dėl informacijos apie J. M. skundo pateikimo“ (b. l. 58-59) duomenų matyti, kad atvykę į Šiaulių aps. VPK suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir pareiškėjo nurodomo laikotarpio metu galiojusios Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677, V skyriaus nuostatomis, kuriose buvo numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, tame tarpe asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (22.6 p.). Pažymos duomenys patvirtina, kad J. M. buvimo areštinėje metu tokių dokumentų nepateikė budėtojui. Tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas paaiškino, kad areštinėje suimtam asmeniui yra pildoma ir į asmens bylą dedama areštuoto asmens anketa, kurios 9 punkte nurodoma darbo vieta ir užsiėmimo rūšis bei jo prašymu nurodoma ar jis yra ar buvo valstybės tarnautojas. Anketoje, užpildytoje J. M. vardu, nenurodyta duomenų apie jo darbą valstybės tarnyboje. Duomenis savo parašu patvirtina asmuo apie kurį pildoma anketa. Praktikoje budėtojas, skirstydamas areštuotus asmenis į kameras, apklausia juos ar jie sutinka būti talpinami į kameras, kuriose yra kitų asmenų. Gavus areštuoto asmens prašymą ar kitokią informaciją, kad talpinamas asmuo buvo ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, tokie asmenys talpinami į tokios kategorijos asmenų kamerą arba į vienvietę kamerą, kurių areštinėje yra dvi. Minėto tarnybinio pranešimo duomenys taip pat patvirtina, kad per visą J. M. buvimo areštinėje laikotarpį jis nepateikė prašymų, skundų dėl laikymo sąlygų areštinėje, dėl sveikatos priežiūros suteikimo, dėl laikymo kamerose su kitais asmenimis.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno tarnybinėje pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų paskirtas į kameras pažeidžiant nustatytą tvarką ir teisės aktų reikalavimus. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija nenustato, kad asmenims atlikusiems privalomąją karo tarnybą taikomi izoliavimo reikalavimai. Privalomąją karo tarnybą atlikę asmenys neįgyja valstybės tarnautojo statuso. Šiaulių aps. VPK pareigūnai neturėjo duomenų apie tai, kad J. M. būtų tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių aps. VPK pareigūnai, patalpinę pareiškėją į kamerą kartu su kitais asmenimis, pažeidė pareiškėjo teises.
Byloje nėra nustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – žalos pareiškėjui padarymo fakto, valstybei pagal CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jis patyrė neturtinę žalą.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundo tenkinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.