Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo manymu, laikmena sunaikinta sąmoningai, siekiant atkeršyti už tai, kad jis dažnai kreipiasi į teismą ir kitas institucijas. Darbuotojas, 2017 m. balandžio 14 d. surašęs tarnybinį pranešimą Nr. 51-1806, yra šališkas, siekia įvairiais būdais pakenkti, nes dėl jo galimai neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06168-15 dėl piktnaudžiavimo. Pareiškėjas kritiškai vertina skundžiamų raštų argumentą dėl laikmenos nurašymo, nes pastaroji buvo paimta kratos metu (2017 m. kovo 28 d.), o nurašyta 2016 m. spalio 25 d. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris pateikė formalų raštą, nepagrįstai atsisakydamas nagrinėti jo skundą.

Nurodo, kad sunaikintoje laikmenoje saugojo svarbius dokumentus ir įrodymus, kurių atsakovas nepasiūlė prieš sunaikinimą išsaugoti kitoje laikmenoje, todėl informacijos praradimas sukėlė daug rūpesčių ir nerimo. Patirtą neturtinę žalą įvertina 100 Eur pinigine suma. Be to, jis skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-616.

Taip pat pareiškėjas pateikė ir papildomus paaiškinimus (b. l. 62–63), kuriuose iš esmės akcentavo pareigūno A. L. šališkumą ir nusistatymą prieš jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 7 d. prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2017 m. liepos 17 d. pateikė atsakymą Nr. 96-3281 (b. l. 11), informavo, jog 2015 m. lapkričio 17 d. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pareiškėjas pirko USB informacijos laikmeną Sandisk, kuri 2016 m. gruodžio 28 d. buvo nurašyta. 2016 m. gruodžio 28 d. smulkiajame pakete jam buvo atsiųsta USB informacijos laikmena „Kingston“ 32 GB.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 37–38) pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 2S-5356 (b. l. 51) nustatė, kad dėl laikmenos sunaikinimo fakto jis jau kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 96-3028 jam pateikė atsakymą. Taip pat nurodė, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas su skundu gali kreiptis į administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu bylos dalį dėl ginčijamų raštų panaikinimo, konstatavęs, kad jie yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jais nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokios poveikio priemonės, nutraukė, o likusią dalį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog laikmena sunaikintai teisėtai, t. y. nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų raštų turinio akivaizdu, jog juose pateikta informacija dėl pareiškėjo turėtų informacijos laikmenų, pareiškėjo skundo vertinimas kaip kartotinio ir išaiškinama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jais nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokio poveikio priemonės. Taip pat teismas nustatė, kad iš Lukiškių TI-K gautų dokumentų nuorodų (į 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 7 d. prašymus) matyti, kad tai atsakymai į pareiškėjo pateiktus prašymus. Teismas darė išvadą, kad bylos dalis dėl raštų panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes net ir panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pastarasis pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo atžvilgiu šališko pareigūno nesiaiškino ir nenustatinėjo. Šioje nutartyje LVAT nepripažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ginčijamų raštų panaikinimo neteisėta, todėl šioje byloje iš naujo šių aktų teisėtumas nevertintinas, Be to, ir pats pareiškėjas teismo posėdyje šiuo aspektu neišreiškė naujų argumentų.

Teismas, siekdamas įvykdyti LVAT nutartyje pateiktus išaiškinimus, kaip liudytoją apklausė Lukiškių TI-K pareigūną A. L.. Jis teismo posėdyje paaiškino, kad priešiškumo pareiškėjui nebuvo. Buvo sunaikinta atminties laikmena Sandisc, nenustačius daikto savininko. Pažymėjo, kad buvo patikrinti visi dokumentai bei pareiškėjo asmens byla, siekiant nustatyti, kam priklausė atminties laikmena. Nurodė, kad netikrino, kas atminties laikmenoje buvo įrašyta. Patvirtino, kad baudžiamojoje byloje apklaustas kaip liudytojas.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, sunaikinat jam priklausiusią laikmeną.

Jis savo teiginiams pagrįsti pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. kvitą, kuriame užfiksuota, kad, be kita ko, pareiškėjas įsigijo ir „Raktas USD 4 GB Sandisk (b. l. 24).

Tačiau byloje pateikti duomenys, kad minėta laikmena 2016 m. spalio 25 d. buvo nurašyta (b. l. 30). Šioje byloje teismas aplinkybių dėl nurodytos laikmenos nurašymo fakto netiria ir nevertina. Pareiškėjo vertinimai, kad laikmena negalėjo būti nurašyta, kadangi ją 2017 m. balandžio 19 d. kratos metu rastų daiktų sunaikinimo aktu sunaikino, yra jo pozicija. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateikta informacija ir jos patikimumu. Savaime ta aplinkybė, kad pareiškėjas įsigijo atminties laikmeną 2015 m., negali būti vertinama, kad kratos metu būtent ta pati laikmena ir buvo rasta.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. smulkiajame pakete pareiškėjui atsiųsta kito gamintojo USB atminties laikmena ,,Kingston“ 32 GB (b. l. 30).

Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad 2015 m. įsigyta USB laikmena yra ta pati USB Sandisc laikmena, kuri ir buvo sunaikinta. Kitų aplinkybių ar duomenų dėl minėtos laikmenos priklausymo jam pareiškėjas nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Kalėjimų departamentui, nei teismui nepateikė.

Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas A. L. yra priešiškas jo atžvilgiu. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Akcentuotina, kad minėtas pareigūnas neatliko kratos, daiktų nepaėmė (b. l. 27, 28, 29) ir jų nesunaikino (b. l. 26). Jam tik buvo pavesta aiškintis, ar rasti kameroje daiktai priklauso pareiškėjui (b. l. 27). Teismo posėdyje pareigūnas patvirtino, kad tikrino dokumentus ir pareiškėjo asmens bylą, tačiau nenustatė, jog ginčo laikmena priklauso būtent jam. Minėtas pareigūnas tyrimo aplinkybes užfiksavo 2017 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 46–47), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad buvo apklaustas ir pareiškėjas, kuris dėl atminties laikmenos nurodė, jog ją įsigijo Lukiškių TI-K. Tokio paaiškinimo byloje nėra, tačiau jis ir skunde Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentui ir teismui nurodė tas pačias aplinkybes. Šios aplinkybės vertintinos visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas išklausė pareigūną, kurio šališkumu abejojo pareiškėjas, ir nenustatė, kad pastarasis buvo šališkas jo atžvilgiu. Pareigūnas vykdė įpareigojimą patikrinti daiktų priklausomybę. Remiantis bylos medžiaga, matyti, kad atliko tyrimo veiksmus, t. y. patikrino turimą informaciją ir ją vertino. Net, jei ir pareiškėjas individualiai nebuvo apklaustas (tokių duomenų byloje nėra, tik informacija pareigūno tarnybiniame pranešime), tai negali savaime paneigti byloje esančių duomenų visumos. Pareiškėjo esminis argumentas, kad jis atminties laikmeną įsigijo teisėtai ir tai patvirtina, jog ji priklausė jam. Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo atveju Lukiškių TI-K tyrimas iš esmės yra tinkamas ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo minėtos laikmenos savininkas, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius.

Akcentuotina, kad pareiškėjas neginčijo pareigūno A. L. nustatytų aplinkybių, jog atminties laikmena Sandisc yra su nutrintu užrašu apie talpą. Tai tik dar labiau patvirtina, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jis buvo būtent kratos metu rastos laikmenos savininkas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiais kitais ženklais galimai pažymėjo laikmeną. Šiuo atveju, jei pareiškėjas būtų tinkamai identifikavęs laikmeną, Lukiškių TI-K nebūtų jos sunaikinusi.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad A. L., remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada, negalėjo turėti tiesioginio kontakto su juo.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus pažyma priimta 2017 m. spalio 30 d. (b. l. 65–69), t. y. po tyrimo praėjus beveik pusei metų. Taigi, tyrimas atliktas 2017 m. balandžio mėnesį, kai Seimo kontrolierius patikrinimo nebuvo atlikęs ir tai negalėjo turėti įtakos, vertinant pareigūno veiksmus. Kaip Lukiškių TI-K įgyvendino Seimo Kontrolieriaus išvadas, šioje byloje nevertinama.

Be to, ir ta aplinkybė, kad nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje pareigūnas apklausiamas kaip liudytojas dėl 2015 m. sausio 28 d. įvykio, negali pagrįsti pastarojo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu.

Teismo vertinimu, pareigūnas A. L. atliko pagal pavedimus priskirtus veiksmus ir nebuvo šališkas ar priešiškas pareiškėjo atžvilgiu. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, atsakovo išvada, kad nenustačius daikto (ginčui aktuali tik atminties laikmena) savininko, laikmena turėjo būti sunaikinta, yra pagrįsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) reglamentuoja nuteistųjų turimų ir leidžiamų turėti daiktų tvarką.

BVK 96 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašas nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir apskaitomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad rasti daiktai, neturintys patikrinimo žymėjimo lapelių, kurių savininkai nenustatyti, taip pat daiktai su pažeistais ar sugadintais patikrinimo žymėjimo lapeliais paimami patikrinimui ir saugomi administracijos padalinyje, atsakingame už įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą, arba įstaigos sandėlyje. Nenustačius daikto savininko, toks daiktas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti sunaikinamas.

Taigi, šiuo atveju Lukiškių TI-K veiksmai sunaikinant USB atminties laikmeną Sandisk nenustačius daikto savininko, laikytini teisėtais. Pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo argumentų, jog Lukiškių TI-K pareigūnas, kuris teismo posėdyje buvo apklaustas tiesiogiai kaip liudytojas, pareiškėjo atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai ir tyčia siekė pakenkti jam ar teikti klaidinančią ar melagingą informaciją, nepagrindė.

Konstatuotina, kad kratos metu rasta atminties laikmena Sandisk, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, sunaikinta teisėtai, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.