Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1652-945/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
e2A-1652-945/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19683-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“
Civilinė byla Nr. e2A-1652-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19683-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.18.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienė ir Izoldos Nėnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų apskaita ir auditas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksmokumas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Finansų apskaita ir auditas“ dėl prievolės pripažinimo neatsiradusia ir dokumentų bei elektroninių laikmenų išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–3) prašė priteisti iš atsakovės 2 467,86 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, vykdydama ieškovės bankroto procedūras, nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. gruodžio 1 d. sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė teikė apskaitos paslaugas. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė suteiktas paslaugas priėmė ir jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau nuo 2015 m. spalio mėn. nebevykdė mokėjimų, dėl ko už laikotarpį iki 2017 m. kovo 31 d. susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., e. b. l. 38–42) ir priešieškiniu (1 t., e. b. l. 57–62) atsakovė prašė ieškinį atmesti, atsakovės prievoles pagal ieškovės laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d. išrašytas sąskaitas pripažinti neatsiradusiomis, išreikalauti iš ieškovės bankroto administratorės atsakovės 2015 m. finansines ataskaitas, ginčo laikotarpio paslaugų perdavimo priėmimo aktus ir elektronines atsakovės buhalterinės apskaitos laikmenas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. kovo mėn. keitėsi atsakovės akcininkai ir vadovas. Sužinojęs apie šalis siejančią sutartį naujasis įmonės vadovas iniciavo sutarties nutraukimą ir pareikalavo perduoti visus vykdant sutartį ieškovei perduotus atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovė ne tik atsisakė grąžinti dokumentus, bet ir įvardijo menamą skolą, nepateikdama jokių įrodymų, kad paslaugos buvo teikiamos ir sutarties pagrindu atsakovei buvo tinkamai ir laiku išrašomos sąskaitos. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl visos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį, nesuteikė buhalterinės apskaitos paslaugų, nesudarė suvestinių apskaitos registrų, nedalyvavo inventorizacijose, neteikė ataskaitų apie suteiktas paslaugas, išrašytose sąskaitose nenurodė paslaugų apimties, turinio, nesudarė ir nepateikė atsakovei bei Juridinių asmenų registrui 2015–2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Šias aplinkybes atsakovė įvertino kaip pagrindą pripažinti, kad paslaugos, už kurias reikalaujama atsiskaityti, nebuvo suteiktos. Neperduodama atsakovės dokumentų ieškovė pažeidė atsakovės bei jos valdymo organų teises ir teisėtus interesus, dėl ieškovės veiksmų atsakovės buhalterinė, finansinė padėtis negali būti atkurta, atsakovės savininkai ir valdymo organų nariai negali žinoti tikrosios atsakovės turto, įsipareigojimų ir kapitalo būsenos. Prašydama išreikalauti dokumentus iš ieškovės atsakovė priešieškinyje nurodė šiais dokumentais grįsianti savo poziciją, kad paslaugos nebuvo teikiamos.

3. Atsiliepimu į priešieškinį (1 t., e. b. l. 82–88) ieškovė prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, kad paslaugų teikimo faktą patvirtina aplinkybė, jog atsakovė laikotarpiu iki 2015 m. spalio 31 d. vykdė mokėjimus pagal sutartį. Atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovės bankroto administratorei nebuvo perduoti, todėl ši neturi galimybės jų perduoti atsakovei. Bankroto administratorė disponuoja tik paslaugų teikimo faktą patvirtinančiais dokumentais. Buvusi ieškovės vadovė pranešė, kad paruošti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo reguliariai teikiami atsakovės vadovui, tiek ginčo laikotarpiu, tiek iki jo, reguliariai buvo teikiamos ataskaitos institucijoms, dokumentų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo sudaromi, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika. Atsakovė dėl paslaugų kokybės jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovei dėl finansinių sunkumų nustojus mokėti už paslaugas, paslaugos jai vis tiek buvo teikiamos, kadangi buvo žadama atsiskaityti vėliau. Ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančius duomenis turi mokesčių administratoriai, tačiau ieškovės bankroto administratorė jų pateikti negali dėl panaikintų įgaliojimų. Ieškovė įsipareigojo parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, bet neįsipareigojo juos pateikti Juridinių asmenų registrui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 11–19) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 467,86 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisė iš atsakovės valstybei 56 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinių paslaugų (buhalterinės apskaitos paslaugų) teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis).

6. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu iki sutarties nutraukimo, už kurį susidarė ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas, ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad paslaugos buvo teikiamos, tik akcentuoja jų kokybės ar apimties trūkumus. Atsakovei sutarties pagrindu buvo skaičiuojamas abonentinis mokestis, kurį ši privalo sumokėti.

7. Kaip nepagrįstą teismas atmetė atsakovės argumentą, kad paslaugų nesuteikimo faktą patvirtina ne visų finansinių ataskaitų pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nedalyvavimas inventorizacijose. Teismas nurodė, kad sutartyje pateiktame institucijų, kurioms teikiamos ataskaitos, sąraše Juridinių asmenų registro tvarkytojas nenurodytas. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo organizuojamos atsakovės turto inventorizacijos. Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ginčo laikotarpiu būtų teikusi pretenzijas ieškovei dėl paslaugų kokybės.

8. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės argumentą dėl ginčo sąskaitų negavimo. Sąskaitų iš buvusios ieškovės vadovės gavimo faktą patvirtino buvęs atsakovės vadovas Č. G.. Vien aplinkybė, kad sąskaitos buvo teikiamos elektroniniu būdu ir atsakovės vadovas jų nepasirašydavo, nepaneigia sąskaitų išrašymo ir tinkamo pateikimo apmokėjimui fakto.

9. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo išreikalauti dokumentus teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorė pripažino dokumentų neturinti, tiek dokumentus, tiek ir elektronines laikmenas pripažino turinti buvusi ieškovės vadovė V. Š.. Atsakovei patvirtinus, kad į V. Š. dėl dokumentų grąžinimo ji nesikreipė, teismas aptariamą atsakovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo to, ar atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti perduoti ieškovės atstovui, ar ne, buvusiai įmonės vadovei šių dokumentų neperdavus, nėra pagrindo ginti atsakovės teises jos pasirinktu būdu – išreikalauti dokumentus iš ieškovės bankroto administratorės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 27–36) atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Konstatavęs, kad ieškovė neturi jokių jos poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog paslaugos pagal sutartį atsakovei buvo suteiktos tinkamai, šią išvadą grįsdamas abejotinos vertės liudytojos parodymais.

1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad paslaugas pagal sutartį ji teikė tinkamai. Teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina ieškovės pozicijos pagrįstumą, apsiribodamas argumentais, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Teismas visiškai nemotyvavo, kaip pasirinktų deklaracijų teikimas mokesčių administratoriui įrodo tinkamą sutarties vykdymą. Ieškovė turėjo pareigą įrodinėti tinkamą sutarties vykdymą, o ne kvestionuoti atsakovės pateiktų dokumentų turinį ir įrodinėtinas aplinkybes. Be to, teismas nevertino liudytojų parodymų prieštaringumo, nepatikrino jų pateiktos informacijos kitais byloje surinktais įrodymais.

1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui, taikytinas aukštesnis pareigos standartas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių visišką sutarties įvykdymą, todėl sprendimo motyvas, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

1.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas atsakovės priešieškinyje pateiktas reikalavimas išreikalauti dokumentus iš ieškovės, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai atsakovės teisę susiejo su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Teismo sprendimas reiškia tai, kad, kadangi ieškovė pažeidė pareigą saugoti jai perduotus sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus, tai atsakovė neturi teisės šiuos dokumentus susigrąžinti iš asmens, kuriam juos perdavė.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 41–44) ieškovė prašo skundą atmesti ir pažymi, kad skundo argumentai prieštarauja tiek liudytojų parodymams, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams, skundas paremtas atsakovės samprotavimais. Pačios atsakovės pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad deklaracijas VMI ir Sodrai ginčo laikotarpiu ieškovė teikė, jokių duomenų iš šių institucijų apie netinkamą deklaracijų teikimą nėra. Paslaugų teikimo faktą patvirtino ginčo laikotarpiu atsakovės vadovo pareigas ėjęs Č. G.. Šias aplinkybes patvirtino ir buvusi ieškovės vadovė V. Š.. Č. G. taip pat patvirtino nemokėjęs ieškovei už suteiktas paslaugas, kadangi įmonėje trūko apyvartinių lėšų, tačiau planavo atsiskaityti ateityje. Skirtingai, nei nurodo atsakovė, Č. G. vienareikšmiškai paliudijo, kad, nors ir pasitaikydavo ginčų ar nesusipratimų, iš esmės buhalterinės apskaitos paslaugos buvo teikiamos tinkamai bei pretenzijų ieškovei nebuvo. Liudytojų apklausos metu nustatyta, kad prašomi išreikalauti dokumentai, laikmenos yra pas buvusią ieškovės vadovę V. Š., tačiau atsakovė dėl šių dokumentų nei į V. Š., nei į ieškovės administratorę nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13. Į bylą pateikta 2012 m. gruodžio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis (1 t., e. b. l. 5–7) patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip atlygintinių paslaugų teikimą (CK 6.716 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teikė sutartyje nurodytas paslaugas atsakovei iki 2015 m. spalio mėn., o atsakovė mokėjo ieškovei mėnesinį paslaugų teikimo mokestį – 400 Lt arba 140,18 Eur. Atsakovė neginčija ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad apmokėjusi dalį sąskaitos už 2015 m. spalio mėn., vėliau sutartinių mokėjimų už paslaugas atsakovė nevykdė, nekelia ir klausimo dėl ieškovės pateikto įsiskolinimo apskaičiavimo (1 t., e. b. l. 45, 65) teisingumo. Į bylą pateikta susirašinėjimo medžiaga (1 t., e. b. l. 43–44, 46–56, 63–64, 66–76) patvirtina, kad 2017 m. kovo mėn. pasikeitus atsakovės akcininkui ir vadovui, 2017 m. balandžio 10 d. buvo inicijuotas sutarties nutraukimas, o, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą (1 t., e. b. l. 4), ieškovės bankroto administratorė pareikalavo apmokėti už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. kovo 31 d. išrašytas sąskaitas (1 t., e. b. l. 8–25).

14. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė privalo apmokėti už ginčo laikotarpiu teiktas paslaugas. Reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė akcentuoja, kad paslaugos buvo teikiamos tinkamai, todėl atsakovė privalo už jas atsiskaityti. Nesutikdama su ieškiniu ir reikšdama savarankišką reikalavimą dėl paslaugų pripažinimo nesuteiktomis, atsakovė pažymi, kad ginčo laikotarpiu paslaugos nebuvo teikiamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįsta pripažino ieškovės poziciją. Įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija pažymi keletą ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių:

3.1. Nutarties 13 punkte nurodyta aplinkybė, kad sutarties nutraukimas buvo inicijuotas 2017 m. balandžio 10 d. (1 t., e. b. l. 43), leidžia spręsti, jog viso laikotarpio, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, metu šalis siejo sutartiniai santykiai. Be to, kaip matyti iš sutarties 2 straipsnio turinio, mokestis už paslaugas buvo nustatytas jo dydžio nesiejant su ieškovės konkrečiu laikotarpiu suteiktų paslaugų apimtimi. Atsakovė sutartimi įsipareigojo mokėti pastovų, abonentinio pobūdžio mokestį. Manydama, kad paslaugų teikimas nebereikalingas, atsakovė sutarties 9 straipsnyje nustatyta tvarka privalėjo inicijuoti sutarties nutraukimą. To nepadariusi atsakovė privalo vykdyti pareigą mokėti sutartyje nustatytą mokestį.

3.2. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija vertina atsakovės argumentą, kad ginčo laikotarpiu paslaugos nebuvo teikiamos. Į bylą pateikti ieškovės gautų atsakovės buhalterinių dokumentų ir sąskaitų sąrašai (1 t., e. b. l. 189–200) patvirtina, kad atsakovė perdavinėjo ieškovei paslaugoms teikti reikalingus dokumentus. Kitaip tariant, atsakovė turėjo suinteresuotumą, kad paslaugos būtų teikiamos. Pačios atsakovės į bylą pateikti Sodros archyviniai duomenys (1 t., e. b. l. 159–164) patvirtina, kad mokesčių deklaracijas atsakovės vardu teikė ir buvusi ieškovės vadovė V. Š.. Į bylą pateiktos ginčo laikotarpiu parengtos ir mokesčių administratoriui teiktos mokesčių deklaracijos (1 t., e. b. l. 114–145) taip pat patvirtina, kad atsakovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad šioms deklaracijoms parengti buvo pasitelktas kitas subjektas, jog deklaracijas rengė atsakovės darbuotojai. Vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos ne visos ataskaitos, jog ginčo laikotarpiu nebuvo juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m., gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl teiktų paslaugų kokybės, tačiau nepatvirtina atsakovės argumento, jog paslaugos nebuvo teikiamos.

3.3. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paslaugų teikimo faktą patvirtino abu byloje apklausti liudytojai – buvusi ieškovės vadovė V. Š. ir buvęs atsakovės vadovas Č. G.. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo V. Š. parodymais nesivadovauti dėl jos netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kartu atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino Č. G. parodymus, kuris teismo posėdžio metu tvirtino, kad dėl paslaugų teikimo tarp šalių kilo nesutarimų. Atmesdama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad V. Š. parodymai buvo vertinami kaip sudedamoji įrodymų visumos dalis, kartu su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (įskaitant įrodymus, aptartus nutarties 14.2 punkte). Įvertinusi Č. G. duotus parodymus teisėjų kolegija pažymi, kad į teisėjos klausimą, ar, jo žiniomis, paslaugos buvo teikiamos tinkamai, liudytojas atsakė: „visko buvo, ginčų buvo, bet kažkaip susitardavom, tvarkydavomės.“ Į klausimą, ar gali įvardinti, kokios paslaugos buvo netinkamai teikiamos ar neteikiamos visai, liudytojas atsakė: „Ne, tai ginčai buvo kaip ir kasdienybė. Kadangi buvo skirtinguose rajonuose, tai būdavo, kad jie priduoda pirminius dokumentus į buhalteriją ir būdavo kartais arba pamiršta, ar ne viskas įtraukta į apskaitą iš pirminių dokumentų, bet daugmaž viską išsiaiškindavo.“ Į klausimą, ar buvo teikiamos finansinės ataskaitos už visus metus, kai liudytojas dirbo vadovu, Č. G. atsakė: „Nesu garantuotas už paskutinius, bet iki to laiko buvo teiktos. Jis atleistas 2017 m., tai už 2016 m. nėra garantuotas, o už 2014 m., 2015 m. buvo.“ Liudytojas negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo teikiamos pretenzijos raštu (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 38 min. 51 sek. iki 1 val. 40 min. 56 sek.). Tokius parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pripažinimą, kad sutartinius įsipareigojimus ieškovė vykdė, kilusias ginčytinas situacijas šalys išspręsdavo.

3.4. Nutarties 14.3 punkte aptarti liudytojų parodymai buvo reikšmingi ir teismui sprendžiant klausimą dėl suteiktų paslaugų apimties ir jų kokybės. Kaip minėta, buvęs atsakovės vadovas ne tik negalėjo patvirtinti pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepateikimo fakto, bet ir nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovė neatsiskaitymo su ieškove pagal sutartį nesiejo su paslaugų nesuteikimu ar netinkama paslaugų kokybe.

3.5. Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties 8 straipsniu, ieškovei buvo numatyta sutartinė atsakomybė už finansinės atskaitomybės dokumentų savalaikį neparengimą, buhalterinių dokumentų praradimą, ieškovė įsipareigojo padengti su dokumentų praradimu susijusius nuostolius, kompensuoti sumokėtas baudas už pavėluotai pateiktas ataskaitas. Toks šalių susitarimas vertintinas kaip reiškiantis, kad savo teises atsakovė gali ginti keldama civilinės atsakomybės taikymo klausimą ir reikalaudama atlyginti su galimai netinkamu sutarties vykdymu susijusius nuostolius, tačiau nereiškusi pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės ir tuo pagrindu nenutraukusi sutarties, atsakovė neįgijo teisės nevykdyti savo sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

3.6. Vertindama atskirus atsakovės argumentus dėl paslaugų kokybės teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m. po sutarties nutraukimo pateikė naujasis ieškovės vadovas (1 t., e. b. l. 146–150), nepatvirtina sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo fakto. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. buvo pateikti (1 t., e. b. l. 111–114). Vertindama duomenis, kad 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui nebuvo pateikti, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip patvirtinanti atsakovės argumentą, jog dokumentai nebuvo parengti, kita vertus, buvusiam atsakovės vadovui pripažinus, kad su šia prievole susiję įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai, ji negali būti vertinama kaip sukurianti teisę nemokėti abonementinio pobūdžio sutartinių įmokų už tą mėnesį, kai dokumentai turėjo būti rengiami, ir, juo labiau, už kitus laikotarpius.

3.7. Atsakovės pozicijos formalumą patvirtina ir argumentas dėl ieškovės sutartinio įsipareigojimo dalyvauti inventorizacijose pažeidimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad inventorizacijos realiai vykdavo, o ieškovė nepagrįstai atsisakydavo jose dalyvauti. Šis argumentas aiškiai atskleidžia, kad atsakovė savo poziciją teikia ieškovės paslaugų apimties ir kokybės nesiedama su dėl to realiai kilusiomis pasekmėmis, bet formaliai vertindama sutarties sąlygų turinį ir jį aiškina nepagrįstai išplėsdama ieškovės prievolių apimtį.

3.8. Ieškovės teisę reikalauti atsiskaitymo pagal sutartį atsakovė taip pat ginčija tuo aspektu, kad tarp šalių nebuvo sudaryti paslaugų perdavimo – priėmimo aktai, atsakovė nėra pasirašiusi į bylą teiktų ieškovės išrašytų sąskaitų (1 t., e. b. l. 8–25). Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės daromą prielaidą, jog sąskaitos galėjo būti išrašomos vėliau, galimai rengiantis bylos nagrinėjimui, paneigia aplinkybė, kad sąskaitas yra pasirašiusi buvusi ieškovės vadovė, kuri rengiant ieškinį jau nėjo įmonės direktorės pareigų. Kartu pažymėtina, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje liudytojais apklausti buvę ieškovės ir atsakovės vadovai, kurie tiesiogiai dalyvavo ginčo santykiuose, patvirtino tarp šalių besiklosčiusią praktiką, pagal kurią paslaugų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo sudaromi, o ieškovės vienašališkai pasirašytos sąskaitos buvo siunčiamos atsakovei elektroniniu būdu. Dar kartą akcentuotina, kad paslaugos buvo teikiamos, mokesčio dydis nepriklausė nuo suteikiamų paslaugų apimties, šalys buvo susitarę dėl tikslaus mėnesinio atlygio, todėl spręsti, jog vien aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nereiškė atsakovei pretenzijų dėl savalaikio atsiskaitymo, paneigia ieškovės teisę reikalauti įsiskolinimo sumos, nėra pagrindo.

15. Apibendrindama nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė paslaugų teikimo faktą ir teisę reikalauti vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinio reikalavimą dėl prievolių pagal ieškovės išrašytas sąskaitas pripažinimo neatsiradusiomis.

16. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas išreikalauti iš ieškovės bankroto administratorės atsakovės 2015 m. finansines ataskaitas, ginčo laikotarpio paslaugų perdavimo priėmimo aktus ir elektronines atsakovės buhalterinės apskaitos laikmenas. Teismas konstatavo, kad ieškovė šių dokumentų neturi, juos apklausiama liudytoja pripažino turinti buvusi ieškovės vadovė V. Š.. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė nurodo, kad dokumentai buvo perduoti ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, todėl būtent ieškovė, o ne konkretus asmuo, disponuojantis dokumentais, privalo juos grąžinti atsakovei.

17. Kaip matyti iš priešieškinio formuluotės, reikalavimą dėl dokumentų išreikalavimo atsakovė nurodė reiškianti siekdama įrodyti kito priešieškinio reikalavimo dėl paslaugų pagal šalis siejusią sutartį nesuteikimo pagrįstumą. Tiek atsakovės nurodytas dokumentų išreikalavimo pagrindas, tiek ir aplinkybė, kad prašoma išreikalauti ne atsakovės ieškovei perduotus pirminius atsakovės buhalterinius dokumentus, bet ieškovės teiktų paslaugų rezultatą (2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, elektronines buhalterinės apskaitos laikmenas) bei jo perdavimo atsakovei įforminimo dokumentus (perdavimo – priėmimo aktus), o taip pat ir pati prašymo formuluotė (prašoma išreikalauti dokumentus, o ne įpareigoti ieškovę perduoti dokumentus atsakovei) bei daroma nuoroda į CPK 199 straipsnį leidžia spręsti, kad teismui buvo teiktas procesinio pobūdžio reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo.

18. Kita vertus, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovės atstovė atsakydama į bylą nagrinėjusios teisėjos klausimą dėl aptariamo reikalavimo pobūdžio nurodė, kad reikalavimas turi būti vertinamas kaip materialinio pobūdžio priešieškinio reikalavimas (2019 m. vasario 8 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 20 sek. iki 33 min. 42 sek.). Kaip matyti iš tolimesnės proceso eigos, teismas bylos nagrinėjimo metu nesprendė klausimo dėl įrodymų išreikalavimo, o atsakovės pateiktą prašymą vertino kaip materialinį teisinį reikalavimą, jį įvertino ir atmetė priimdamas sprendimą. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek ir iš atsiliepimo į jį turinio taip pat akivaizdu, kad šalys neginčija teismo nurodyto reikalavimo pobūdžio. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat neįrodinėja, kad klausimo neišsprendimas bylos nagrinėjimo metu ir nurodytų dokumentų neišreikalavimas į bylą galėtų turėti įtakos skundžiamo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinio reikalavimas dėl prievolių pripažinimo neatsiradusiomis, teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Įvertinusi aptariamo reikalavimo pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

8.1. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, vertindamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė tarp šalių kilusio ginčo esmės. Tokią išvadą leidžia daryti nutarties 17 punkte nurodyta aplinkybė dėl pareikšto reikalavimo formuluotės trūkumų. Teismas kaip materialinį teisinį reikalavimą išnagrinėjo atsakovės prašymą išreikalauti dokumentus. Iš reikalavimo turinio nėra aišku, kaip jo patenkinimo atveju turėtų skambėti teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir kieno naudai bei kokia tvarka reikalavimas turėtų būti vykdomas, t. y. kas įgytų teisę reikalauti dokumentų, kam vykdydama sprendimą ieškovė dokumentus turėtų perduoti, kokia tvarka ir per kiek laiko.

8.2. Be to, kaip matyti iš atsakovės procesinės pozicijos, jai iš esmės reikalingi pirminiai buhalteriniai dokumentai, kurie leistų įvertinti įmonės veiklos apimtis, egzistuojančias sutartines prievoles bei reikalavimo teises. Tačiau teismui suformuluotu prašymu tokių dokumentų išreikalauti neprašoma. Viena vertus, tokia reikalavimo formuluotė neleistų išspręsti ginčo iš esmės, kadangi dalies dokumentų perdavimas, esant neperduotiems kitiems dokumentams, neleistų spręsti, kad visos šalių tarpusavio prievolės yra pasibaigę. Kita vertus, nesant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui, o kartu ir esant prieštaringam aptariamo reikalavimo pagrindui, teismas neanalizavo, kokiu tikslu, tuo pačiu sprendimu išsprendus reikalavimą dėl skolos už buhalterinės apskaitos paslaugas priteisimo, atsakovei yra reikalingi su paslaugų teikimo fakto patvirtinimu sietini dokumentai (paslaugų perdavimo – priėmimo aktai, finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos turėjo parengti ieškovė). Reikalavimas išreikalauti elektronines buhalterinės apskaitos laikmenas taip pat nėra visiškai aiškus. Iš pateiktos medžiagos nėra aišku, ar atsakovei nėra perduoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi grąžinti, ar buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo rezultatas – susisteminta informacija apie įmonėje vykusias finansines operacijas.

8.3. Skundžiamame sprendime apsiribojama išvada, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nes reiškiamas netinkamam subjektui. Tokia išvada yra grindžiama ne teisės aktų ar sutartinių santykių nuostatomis dėl tarpusavio teisių ir pareigų, bet teismo konstatuota faktine aplinkybe, kad atsakovės prašomais išreikalauti dokumentais disponuoja ne ieškovės bankroto administratorė, bet buvusi ieškovės vadovė V. Š.. Tokia teismo išvada vertintina kaip turinti įtakos į bylą neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms. Teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovę nuo pareigos grąžinti dokumentus atsakovei atleidžia faktas, jog šiais dokumentais disponuoja kitas subjektas, iš kurio dokumentų turi teisę reikalauti atsakovė. Kitaip tariant, atsakovės reikalavimo teisė buvo paneigta konstatuojant kito subjekto atsakomybę, t. y. V. Š. pareigą perduoti dokumentus atsakovei. Viena vertus, neįtraukus V. Š. į bylą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka nepasiūlius atsakovei reikšti reikalavimą jos atžvilgiu ir teismui savo iniciatyva neįtraukus jos į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis)), buvo pažeistos proceso taisyklės ir ignoruotos V. Š. teisės procese dalyvauti ne liudytojo, bet dalyvaujančio byloje asmens statusu. Kita vertus, tokia situacija sukuria grėsmę, kad skirtingose bylose gali būti priimti tarpusavyje nesuderinami teismo sprendimai, kadangi atsakovei pareiškus reikalavimą V. Š. dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, o šiai savo pareigą nuginčijus, ieškovei gali būti užkirsta teisė į teisėtų interesų apsaugą.

20. Nutarties 19 punkte nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad reikalavimą dėl dokumentų išreikalavimo pirmosios instancijos teismas išsprendė pažeisdamas civilinio proceso teisės reikalavimus, neatskleisdamas ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis proceso trūkumas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 329 straipsnio 1 dalis), kadangi vertindamas ieškovės pareigų apimtį pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų (tą patį vertindamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo išreikalauti dokumentus pagrįstumo turėtų daryti ir apeliacinės instancijos teismas, kuriam nesuteikta procesinė galimybė papildyti bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis), kas pripažintina absoliučiu aptariamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytos priežasties sprendimo dalis dėl reikalavimo išreikalauti dokumentus naikinama ir šis reikalavimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Dalį sprendimo panaikinus ir vieną priešieškinio reikalavimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikinama ir sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovės reikalavimo priteisti už priešieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį pagrįstumo klausimas turi būti išspręstas bylos dalį išnagrinėjus iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl dokumentų išreikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei šiuos reikalavimus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė