Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „D.“, neteistas, ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinami padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. ir E. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpas, o būtent: K. P., 2017-05-02, apie 13.15 val., veikdamas kartu su E. P., turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę, kad E. P. vogs, o K. P. padės išnešti pagrobtą turtą, K. P. likus laukti miškelyje, kuomet E. P., išlaužęs ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio A. Ž., durų spyną, 30 eurų vertės, ir nulaužus užkaltą lentą, neturinčią turtinės vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpas, iš vidaus pagrobė metalinį variklio mechanizmą, 50 eurų vertės, lovos rėmo dalį, 5 eurų vertės, pramoninę sulčiaspaudę, neturinčią turtinės vertės, metalinius daiktus, neturinčius turtinės vertės, ir išnešė minėtus daiktus prie pastato, po ko E. P. paėmė ir perdavė nešti K. P. metalinį variklio mechanizmą, o E. P. paėmė lovos rėmo dalį, po ko abu nešėsi šiuos daiktus su savimi Popieriaus g., Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi 2017-05-02 13.26 val. prie Popieriaus g. 25, Vilniuje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais K. P. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-02 ryte tėvas sakė, jog paims metalo, o jis (K. P.) padės nunešti. Žinojo, kad ten bus vogti daiktai. Ėjo per miškelį prie punkto, jų ten laukė daiktų šeimininkė. Pinigų reikėjo, nes tik 10 dieną gauna atlyginimą. Blogai vertina savo elgesį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apžiūrėjo daiktus sandėlyje. Paėmė daiktus ir išėjo. Sūnaus paprašė palaukti miške, kad padėtų nunešti į punktą. Pats išlaužė to sandėliuko duris. Yra registruotas darbo biržoje, niekas neduoda darbo, gauna socialinę pašalpą. Sūnus suprato, kad vogti daiktai. Daugiau nevogs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Įtariamasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neserga jokiomis psichikos sutrikimo ligomis, niekada nesigydė nuo tokių ligų. Narkotikų jis nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Į priklausomybių ligų įkaitą nėra įtrauktas. Jis dirba trinkelių klojėju. Šiuo metu gyvena kartu su tėvu E. P. tėvo name. Tėvas niekur nedirba, yra užregistruotas darbo biržoje. Iš anksčiau yra prisiskolinęs iš bendradarbių pragyvenimui, tėvas gauna mažai pinigų, todėl, kad kartu reikia grąžinti skolas ir padėti gyventi tėvui pinigų gaunamų iš atlyginimo trūksta. 2017-05-02 jam į darbą nereikėjo. Pinigų visai neturėjo su tėvu. Jo atlyginimas tik 2017-05-15. Tėvas sugalvojo pavogti iš kur nors metalą, kad vėliau priduoti į supirkimo punktą ir taip gauti pinigų. Pasiūlė pažiūrėti metalo pas kaimynus ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tėvas pasiūlė, kad jis eis vogs, o K. P. lauks miškelyje ir jam padės nunešti pavogtus daiktus iki supirkimo punkto. Pinigų reikėjo abiem, todėl jis sutiko. Jokios aplinkos jis stebėti neturėjo, jam iš vietos, kur buvo, tėvo net nesimatė. Taigi, apie 13.00 val. kartu su tėvu atėjo prie įvykio vietos. Jis liko miškelyje, o tėvas nuėjo prie ūkinio pastato. Jis nematė, kaip tėvas ten pateko, nežino, ar jis turėjo kokių laužymo įrankių. Kažkur po 10-15 min tėvas grįžo prie jo, jis nešėsi mašinos seną variklį ir lovos dalį. Jis padavė K. P. variklį, o pats nešėsi lovos dalį. Jis nieko nepasakojo, t. y. nesakė, kaip pateko į ūkinį pastatą, taip pat nesakė, kad liko dar metalo lauke. Jis pasakė eiti į metalo supirktuvę, apie ką K. P. ir taip žinojo. Abu jie ėjo keliuku per mišką Popieriaus g., kuomet pamatė policijos automobilį. Vienas policininkas paklausė, ką jie neša. Jie neprisipažino, kad neša vogtus daiktus, K. P. sakė, kad tai jų. Tačiau pamatė šeimininkę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri stovėjo už policijos mašinos. Iš karto viską suprato ir prisipažino. Gailisi dėl padaryto (b. l. 53).

Įtariamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neserga jokiomis psichikos sutrikimo ligomis, niekada nesigydė nuo tokių ligų. Narkotikų jis nevartoja, alkoholiu piktnaudžiauja. Į priklausomybių ligų įkaitą nėra įtrauktas. Jis oficialiai yra bedarbis. Šiuo metu gyvena kartu su juo sūnus K.. Jis dirba, tačiau pinigų vis vien trūksta. 2017-05-02 sūnui į darbą nereikėjo. Pinigų visai neturėjo. E. P. sugalvojo pavogti iš kur nors metalą, kad vėliau priduoti į supirkimo punktą ir taip gauti pinigų, už kurios nusipirktų maistą. Sugalvojo pažiūrėti metalo pas kaimynus apleistame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis pasiūlė sūnui, kad jis eis vogti, o sūnus lauks miškelyje ir jam padės nešti, jeigu bus sunku iki supirkimo punkto (jis yra Popieriaus g.). Pinigų reikėjo abiem, todėl sūnus sutiko. Neprašė sūnaus jo stebėti, manė, jei bus sulaikytas vagiant, tai bus sulaikytas vienas. Taigi, apie 13.00 val. jis kartu sus sūnumi atėjo prie įvykio vietos. Sūnus liko miškelyje, o jis nuėjo prie ūkinio pastato. Rankoms sulaužė medines lentas, kuriomis buvo užrakintos, t. y. užkaltos durys. Patraukė už durų. Spyna buvo visa užrūdijusi, tačiau atsidarė, t. y. ji ir taip buvo sugadinta iki jo. Jis tikrai spynos nelaužė. Jis iš ūkinio pastato išnešė variklį (seną mašinos), dalį lovos, sulčiaspaudę ir kažkokius kitus smulkius metalinius daiktus. Visus šiuos daiktus išnešė į lauką. Kadangi paimti visko negalėjo, paėmė tik variklį ir lovos dalį ir nuėjo link sūnaus. Kitus daiktus turėjo paimti kitu ėjimu. Atėjęs iki sūnaus, padavė jam nešti variklį, pats nešė lovos dalį. Nieko nepasakojo, t. y. nesakė, kaip pateko į ūkinį pastatą, taip pat nesakė, kad liko dar metalo lauke. Pasakė, kad padėtų nešti, kaip tarėsi. Abu ėjo keliuku per mišką Popieriaus g., kuomet pamatė policijos automobilį. Vienas policininkas paklausė, ką jie neša. Jie neprisipažino, kad neša vogtus daiktus, sakė kad tai jų. Tačiau pamatė šeimininkę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri stovėjo už policijos mašinos. Iš karto viską suprato ir prisipažino. Gailisi dėl padaryto. Pažymi, kad su jais trečio žmogaus nebuvo, jis jo iš viso nematė (b. l. 26).

Nukentėjusioji A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-02 apie 13.15 val. jai paskambino kaimynas (kuris prašė jo neįvardinti, nes bijo dėl savo ir savo namų saugumo), kuris pranešė, kad jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje yra trys asmenys, iš kurių du, tempia iš jos ūkinio pastato įvairius daiktus, kitas asmuo, stovi atokiau ir stebi teritoriją. Ji tuo metu buvo darbe ir paskambino į policiją, kur pranešė apie įvykį ir pati tuoj pat vyko prie savo namų. Atvykus, kartu su policijos pareigūnais, pakeliui sulaikė einančius du asmenis į netoliese esančią metalo supirktuvę, kurie rankose nešėsi metalinį variklio mechanizmą, kurio vertė apie 50 eurų, lovos rėmo dalį, kurio vertė 5 eurai. Policija tuos du asmenis sulaikė ir paklausius iš kur jie neša šiuos daiktus, jie atsakė, kad daiktus neša iš ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuos asmenis jie su policija sulaikė prie metalo supirktuvės, esančios Popieriaus gatvėje, tikslaus adreso nežino. Jos vyras J. Ž., tuo metu nuvyko prie jų namo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pastebėjo teritorijoje, už krūmų pasislėpusį asmenį, šį vyrą sulaikė ir jie paskambino policijai. Atvažiavusi policija sulaikė ir pristatė asmenį į komisariatą. Apžiūrėjusi namo teritoriją, pamatė, kad yra išlaužta ūkinio pastato durų spyna, nulaužta lenta, kuri buvo užkalta prie durų, taip pat, kieme, gulėjo pramoninė sulčiaspaudė, kiti metaliniai daiktai, kurie buvo sudėti į vieną vietą, ir buvo paruošti išnešimui, tačiau nespėjo išnešti, nes policija sulaikė asmenis. Sulaužytos spynos vertė apie 30 eurų. Bendra padaryta 85 eurai, kuri yra mažareikšmė, tačiau šie minėti asmenys, kurie buvo sulaikyti prie metalo supirktuvės, pastoviai gyvenvietėje kelia grėsmę aplinkiniams ir jų turtui. Prašo imtis veiksmų, užtikrinant, jog šie asmenys nekeltų pavojaus jų gyvenvietei. Papildomai apklausta A. Ž. patikslino, kad prieš įvykį paskutinį kartą buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-05-01. Tą dieną visi ūkiniai pastatai, sandėliukai buvo užrakinti. Ūkinis pastatas, į kurį buvo įsibrauta 2017-05-02 buvo užrakintas spyna (jos vertė 30 eurų) ir užkaltas lenta. Be variklio mechanizmo, lovos rėmo ir sulčiaspaudės, buvo pasikėsinta pavogti kitus daiktus, turinčius metalo. Sulčiaspaudė ir kiti daiktai (šienapjūvės dalys, skardos, vamzdžiai, laidai, metaliniai įrankiai ir pan.) liko gulėti paruošti išnešimui iš ūkinio pastato. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš, nes daiktai yra menkaverčiai, tačiau norėtų, kad vagys būtų nubausti pagal įstatymus (b. l. 4-5, 17).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Paties kaltinamųjų, nukentėjusiosios A. Ž. parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, kad K. P. ir E. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, priklausantį A. Ž.. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia teigti, jog K. P. ir E. P. nespėjo įgyti ga­li­my­bės laisvai ne­tei­sė­tai val­dy­ti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti paimtu tur­tu pagal sa­vo valią. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog K. P. ir E. P. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, t. y. kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Čia būtina pabrėžti, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas įvertina ir turto, kurį buvo pasikėsinta pagrobti vertę, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad K. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 39-45), nedirba (b. l. 46), registruotas darbo biržoje (b. l. 47).

Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog K. P. yra skirtina viena BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnio 2 dalyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka K. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas K. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-02 13.30 val. iki 2017-05-04 13.30 val.

E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas E. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Čia būtina pabrėžti, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas įvertina ir turto, kurį buvo pasikėsinta pagrobti vertę, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad E. P. anksčiau neteistas (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 66-69), nedirba (b. l. 70), jo teigimu, dirba UAB „D.“ trinkelių klojėju.

Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog E. P. yra skirtina viena BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnio 2 dalyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka E. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-02 13.30 val. iki 2017-05-04 13.30 val.

Kaltinamiesiems kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Šiuo atveju kaltinamajam gynėja buvo paskirtas, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems gynėjas užtikrintas privalomai, t. y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. P. paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-02 13.30 val. iki 2017-05-04 13.30 val.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-02 13.30 val. iki 2017-05-04 13.30 val.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.