Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-14 · Byla Nr. N1-1438-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
N1-1438-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69910-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
D. L.
Nukentėjusysis
E. S.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Baudžiamoji byla Nr. N1-1438-1033/2017Proceso Nr. 1-01-1-69910-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,kaltinamajam D. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:

1) 2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio l dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą arba dirbti;

2) 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą arba dirbti;

3) 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą;

4) 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;

5) 2016 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 85 Eur žalą;

6) 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

7) 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas apėmimo būdu subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė – 1 metams 9 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžius įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmė;

8) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 12 d. (nuosprendis neįsiteisėjęs, nagrinėjamas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme), bausmės neatlikęs, šiuo metu atliekantis bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje –kalėjime, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2015 m. gruodžio 12 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešojoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, apgadino automobilius: „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam S. Z., tai yra nuspyrė šio automobilio kairės pusės veidrodėlį bei nubrozdino ir įlenkė automobilio bamperį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Z. 296 eurų turtinę žalą; „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai T. P., tai yra nuspyrė automobilio kairės pusės veidrodėlį bei apibraižė valstybinį numerį, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. P. 412,43 eurų turtinę žalą; „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam E. S., tai yra nulaužė abu šoninius veidrodėlius, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. S. 200 eurų turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, D. L. apgadino svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. gruodžio 13 d., apie 13.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ištraukė iš priešgaisrinio skydo žarną ir atsuko vandens paleidimo sklendę, dėl ko buvo įjungti vandens siurbliai ir priešgaisrinė sistema užpildyta vandeniu, tuo padarydamas SĮ (duomenys neskelbtini) 439 eurų turtinę žalą

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 12 d. buvo su draugų kompanija, buvo nemažai išgėręs ir visko neatsimena. Vėliau apie tai, kas įvyko jam papasakojo. Neatsimena keliese buvo 2015 m. gruodžio 13 d., priešgaisrinių durelių jis neatidarinėjo, žarna buvo ištraukta, jis žarną atsuko, vėliau bandė užsukti, neužsisuko, ir tada jie išėjo. Kažkas iškvietė priešgaisrinę. Savo poelgį vertina blogai, buvo daug išgėręs, nesivaldė. Labai gailisi dėl to kas įvyko. Dėl civilinių ieškinių, tai nepripažįsta dėl žalos R. M. ir E. S.. Tie kas matė, jam sakė, kad jis nebuvo apgadinęs tiek automobilių. Kiek jis kalbėjosi su žmonėmis, kurie tą dieną buvo, jis apgadino vieną ar du automobilius. Kad pateiktas civilinis ieškinys tai sumai supranta, bet nesutinka su ieškinių dydžiais, nes nepateikti pagrindžiantys įrodymai, todėl negali žinoti ar buvo apgadinti automobiliai ar ne. Pats tiksliai neatsimena, nes buvo daug išgėręs. Atsiprašo visų dėl savo įžūlaus elgesio, buvo neblaivus, nepilnametis ir negalvojo. Dabar bando taisytis, baigti mokslus ir eis dirbti. Prašo netenkinti dviejų civilinių ieškinių (S. ir M.). Labai gailisi, kaltę prisipažįsta visiškai, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. L. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, todėl tiksliai neatsimena kokius automobilius ir automobilių dalis apgadino, tačiau gali būti, kaip nurodyta įtarime. Dėl antro epizodo, tai buvo išgėręs, atsuko vandenį, išėmė priešgaisrinę žarną ir tokiu būdu nulaužė skydelį. Dėl padaryto labai gailisi (2 t., b. l. 82-84).

Nukentėjusysis E. S. teisme parodė, kad 200 Eur sumą nurodė, kai pirmą kartą rašė pareiškimą policijai. Tuo metu neturėjo tikslios sumos, ši suma suapvalinta. Tyrimo metu jo neprašė parodyti čekių, pateikti papildomų įrodymų. Turi savo automobilio nuotraukas iš aikštelės ir dar vieno automobilio. Čekių neturi, automobilio veidrodėlį pirko iš įmonės, kuri dalimis išrenka automobilius, tikslios sumos neatsimena. Jis samdė meistrus, kad įdėtų veidrodėlį, kiek tiksliai sumokėjo neatsimena. Automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu. Dabar suma mažesnė. Į tą sumą be pačių veidrodėlių kainos ir taisymo išlaidų dar įskaičiavo ir važiavimą iki servisų su taksi, nes neturėjo automobilio. Sąskaitos-faktūros dėl remonto ir taksi paslaugų kvitų neturi. Pareigūnai darė automobilių nuotraukas prie komisariato, o jis automobilio nuotraukas mobiliuoju telefonu padarė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir turi išsaugojęs telefone.

Byla išnagrinėta BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.15 val., jis pastatė savo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje stovėjimo aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie 21.50 val. sugrįžęs prie automobilio pastebėjo, kad yra nulaužti abu šoniniai stebėjimo veidrodėliai. Nežino kas galėjo tai padaryti, jam atvykus į minėtą aikštelę pastebėjo grupę jaunuolių, stovinčių tame pačiame aikštelės kampe, kur jis paliko savo automobilį. Jam padaryta apie 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 15).

Nukentėjusysis S. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 17.50 val., pastatė savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje stovėjimo aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Grįžęs apie 22 val. rado automobilį apgadintą. Buvo apgadintas vairuotojo pusės veidrodėlis, taip pat dešinės pusės galinis sparnas. Kas galėjo apgadinti automobilį nežino, žala tikslinama (1 t., b. l. 30).

Nukentėjusioji T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 19 val., kartu su vyru R. M. automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į požeminę stovėjimo aikštelę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Aikštelėje buvo 4-5 vaikinai ir 3-4 merginos, kurie šoko, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Palikę automobilį išėjo ir grįžo apie 22.40 val. Grįžę pamatė, kad automobiliui nudaužtas kairės pusės veidrodėlis ir įbrėžimai ties šiuo veidrodėliu ant atramos (stogo), apibraižytas valstybinis numeris. Vieta buvo stebima vaizdo kameromis, ji kartu su vyru peržiūrėjo vaizdo įrašą. Ties jų automobiliu buvo apgadinti dar du automobiliai. Jos automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nustatė, kad padarytas nuostolis sudaro 412,43 Eur. Iš apskaičiuotos ir atlygintinos sumos draudėjas išskaičiavo besąlyginę išskaitą 115,85 Eur, todėl reiškia civilinį ieškinį šiai sumai dėl turtinės žalos. Taip pat prašo priteisti 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes su vyru stovėdami požeminėje aikštelėje patyrė didelį šoką, moralinį pažeminimą ir nesaugumą viešoje vietoje. Nusikaltimas buvo įvykdytas šventinį savaitgalį, jai ir vyrui buvo sugadinta šventinė nuotaika, iš požeminės aikštelės išvažiavo sušalę ir išvargę, vėlyvą naktį. Sekančią dieną dėl apgadinto automobilio neišvyko į kitame mieste vykstančius renginius ir negalėjo aplankyti savo giminaičių. Dėl to patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Ji reiškia civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos, o dėl turtinės žalos ieškinį pareiškė jos vyras R. M. (1 t., b. l. 40-42; 2 t., b. l. 38-39).

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. buvo apgadintas jo automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris draustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimas nustatė, kad padarytas nuostolis yra 412,43 Eur, tačiau iš atlygintinos sumos draudikas išskaičiavo besąlyginę išskaitą - 115,85 Eur, dėl ko buvo patirta turtinė žala. Jis reiškia 115,85 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi kartu su žmona stovėdami požeminėje aikštelėje patyrė didelį šoką, moralinį pažeminimą ir nesaugumą viešoje vietoje. Nusikaltimas įvykdytas šventinį savaitgalį, jam ir žmonai buvo sugadinta šventinė nuotaika, iš požeminės aikštelės išvažiavo sušalę ir išvargę, vėlyvą naktį. Sekančią dieną dėl apgadinto automobilio neišvyko į kitame mieste vykstančius renginius ir negalėjo aplankyti savo giminaičių (2 t., b. l. 34).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 13 dienos metu, jis susitiko su draugu R. D.. Kartu vaikščiojo po centrą, nuėjo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, PC (duomenys neskelbtini) požeminę stovėjimo aikštelę. Ten buvo su R. ir dar trimis nepažįstamaisiais. Tuomet vienas iš tų vaikinų, kurį žino tik iš matymo, priėjo prie priešgaisrinės skydo ir atsuko vandenį. Šio vaikino jis nepažįsta, žino, kad jį vadina „L.“. Vaikinas tą dieną vilkėjo žalsvos spalvos striukę ir buvo užsidėjęs kapišoną. Kitus tris vaikinus turėtų žinoti jo draugas R. D. (1 t., b. l. 85-86).

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 13 d., apie 12 val., susitiko su draugu L. K., su kuriuo nuvažiavo į PC (duomenys neskelbtini). Ten apie 13 val. susitiko su pažįstamais, kurių žino tik pravardes – „L.“ apie 15-16 metų, 175-180 cm ūgio, kuris buvo apsirengęs juoda striuke, tamsiai pilkais treningais. Su „L.“ kartu buvo kitas vaikinas „R.“ apie 16-17 metų, kuris buvo apsirengęs juodai baltos spalvos striukę, juodos spalvos treningines kelnes ir sportinius batelius. Kartu su jais nuėjo į požeminę stovėjimo aikštelę, ten šnekučiavosi. Vėliau jam su L. einant namo, prie išvažiavimo, kiek jis atsimena „L.“ atsuko vandenį, kuris užpildė gaisrinės žarnos sistemą ir žarna išsivyniojo ant žemės. Jis su L. išėjo namo (1 t., b. l. 91).

Iš 2016 m. vasario 25 d. D. L. prisipažinimo nustatyta, kad jam būnant su draugais parduotuvėje (duomenys neskelbtini), jis, nuėjęs į požeminę aikštelę, atsuko gaisrinį čiaupą. Jis neatsimena, kokia buvo diena ir su kuo jis buvo. Dėl padaryto prisipažįsta ir gailisi (1 t., b. l. 101).

Iš 2016 m. vasario 25 d. D. L. prisipažinimo nustatyta, kad jam būnant su draugais parduotuvėje (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių aikštelėje, jis sugadino tris automobilius, kaip tai ir kada buvo neatsimena, kas matė įvykį nežino. Prisipažįsta ir gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 118).

2015 m. gruodžio 21 d. protokole-pareiškime ir E. S. pareiškime nurodytos jam žinomos aplinkybės dėl jo automobilio veidrodėlių sugadinimo. Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, t. y. sulaužytas dešinės pusės veidrodėlio korpuso vidus, sulaužyta kairės pusės veidrodėlio korpuso išorė ir šio veidrodėlio korpuso vidus (1 t., b. l. 12, 17-21).

Šalies argumentai

2015 m. gruodžio 21 d. protokole-pareiškime ir S. Z. pareiškime nurodytos jam žinomos įvykio aplinkybės. Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodė, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas Kasko draudimu, draudimas automobilį sutvarkė, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo pretenzijų neturi, moralinės ir turtinės žalos dėl to nepatyrė (1 t., b. l. 24-30; 2 t., b. l. 78).

2015 m. gruodžio 21 d. protokole-pareiškime nurodytos T. P. žinomos įvykio aplinkybės. Apžiūros protokolu apžiūrėtas T. P. priklausantis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti apgadinimai (1 t., b. l. 37, 39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2006-04-25, savininkas-valdytojas yra T. P., naudotojas – R. M. (1 t. , b. l. 47).

Iš A. L. pareiškimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 13 d., apie 13.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje jaunimas ištraukė priešgaisrinę žarną, atsuko čiaupą ir užpildė priešgaisrinę sistemą vandeniu. Dėl to reikėjo atstatyti priešgaisrinę sistemą. Įmonei (duomenys neskelbtini) padaryta apie 350 eurų + PVM žala (1 t., b. l. 71).

Iš SĮ (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos nustatyta, kad SĮ (duomenys neskelbtini) prižiūri ir administruoja Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią požeminę stovėjimo aikštelę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 13 d., apie 13.20 val., grupė jaunuolių įeidami į (duomenys neskelbtini) požeminę aikštelę iš PC (duomenys neskelbtini), ištraukė iš priešgaisrinio skydo žarną ir atsuko vandens paleidimo sklendę, dėl ko buvo įjungti požeminės aikštelės vandens siurbliai ir priešgaisrinė sistema užpildyta vandeniu (budėjimo režime sistema užpildoma oru). SĮ (duomenys neskelbtini) reikėjo užsakinėti priešgaisrinės sistemos atstatymo darbus, t. y. išleisti vandenį ir atstatyti gaisro gesinimo stoties veikimą. Pridėta gaisro gesinimo stoties atstatymo sąskaita-faktūra patvirtina, kad gesinimo sistemos, sumontuotos požeminėje automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 439,23 eurus (bendra suma su PVM) (1 t., b. l. 81-82).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 12 d. buvo registruotas trijų automobilių – „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadinimų faktas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-11).

Apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo peržiūrėti 2015 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašai ir iš jų padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 56-61, 92-94).

Tarnybiniu pranešimu pateiktos fotolentelės su asmenų, galimai padariusių žalą SĮ (duomenys neskelbtini), nuotraukomis (1 t., b. l. 95-98).

Teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo D. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų S. Z., T. P., R. M., E. S., liudytojų A. L., L. K. ir R. D. parodymais, protokolais ir pareiškimais, policijos registruojamų įvykių registro išrašais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga, o taip pat paties kaltinamojo D. L. duotais parodymais bei prisipažinimais.

D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Taip pat jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis sugadino svetimą turtą.

D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors byloje yra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. L. galėjo būti neblaivus, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį faktą (girtumo laipsnį) neužfiksuota. Todėl aplinkybės dėl kaltinamojo neblaivumo teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), į padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, taip pat į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, nedirba, mokosi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisiamas devintą kartą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str., 54 str.). Teismas mano, kad skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima. Jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau vykdo nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą, kadangi bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

D. L. nėra atlikęs 2017-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017-03-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismo gali būti pakeistas ar panaikintas.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta, nauja neskirtina, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas ADB (duomenys neskelbtini) pareiškė 218 Eur civilinį ieškinį dėl SĮ (duomenys neskelbtini) padarytos žalos ir draudėjui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo (2 t., b. l. 43-46).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 188 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam S. Z. išmokėtos 188 Eur sumos už automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (2 t., b. l. 55-69, 72-73).

Į teismo posėdį civilinių ieškovų atstovai neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, savo ieškinius palaikė ir prašė juos tenkinti (2 t., b. l. 149-150).

Civilinių ieškovų ADB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, žala atsirado dėl neteisėtų D. L. veiksmų ir nebuvo atlyginta, kaltinamasis šių ieškinių neginčijo, todėl šie ieškiniai tenkintini visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. pareiškė 215,85 Eur civilinį ieškinį dėl 115,85 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 36-37).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 40-41). Nukentėjusieji R. M. ir T. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, savo civilinius ieškinius palaikė (2 t., b. l. 153-154).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 75-76).

Šalies argumentai

Kaltinamasis D. L. su E. S. ir R. M. civiliniais ieškiniais nesutiko, mano, kad jie nepagrįsti, nėra įrodymų pagrindžiančių ieškinių dydį ir prašo šiuos ieškinius atmesti.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2016-09-21 rašto matyti, kad už sugadintą 2015-12-12 automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. P., AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 296,58 Eur draudimo išmoką. Ši suma išmokėta remonto įmonei (UAB (duomenys neskelbtini)) už atliktą transporto priemonės remontą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0006881. Nuostolio dydis už sugadintą transporto priemonę įvertintas 412,43 Eur ir atskaičiavus 115,85 Eur franšizę, draudimo išmoka sudarė 296,58 Eur (1 t., b. l. 53-54). Iš to seka, kad automobilio naudotojas patyrė 115,85 Eur turtinę žalą. Dėl to R. M. reikalavimas dėl 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagristas ir tenkintinas. Ši žala priteistina iš nusikalstamais veiksmais ją padariusio D. L..

Nukentėjusieji R. M. ir T. P. taip pat prašė atlyginti po 100 Eur kiekvienam neturtinę žalą, kurią sudaro jų išgyvenimai, nesaugumo jausmas ir šokas dėl patirto įvykio.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip –į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad dėl automobilio sugadinimo nukentėjusieji R. M. ir T. P. patyrė nepatogumus, nemalonius išgyvenimus, sugadintu automobiliu negalėjo išvykti į suplanuotus renginius, aplankyti giminių, patyrė rūpesčių dėl automobilio remonto, todėl nukentėjusiems buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiems padarytą žalą ir pasekmes, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad R. M. ir T. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo D. L. priteisiama kiekvienam nukentėjusiajam po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Posėdžio metu nurodė, kad į šią sumą įskaičiuota detalės (veidrodėliai), remonto išlaidos ir važiavimas iki servisų su taksi, nes negalėjo naudotis savo automobiliu. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad ieškojo kaip galima pigiau pataisyti automobilį, jo automobilis nebuvo draustas savanorišku draudimu, padarytos žalos jam niekas neatlygino, čekių, kurie patvirtintų turėtas išlaidas, neišsaugojo. Nors kaltinamasis nesutiko su E. S. ieškiniu, teigė, kad ieškinys neįrodytas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad E. S. patyrė turtinę žalą, t. y. jo automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaužyti du šoniniai veidrodėliai, tai matyti iš fotolentelėje užfiksuotų apgadinimų (1 t., b.l. 18-21). Taip pat nustatyta, kad kitų nukentėjusiųjų automobiliui „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 412,43 Eur turtinė žala; automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 296 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į E. S. automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus, E. S. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad E. S. patyrė realią turtinę žalą, kuri atsirado dėl D. L. neteisėtų veiksmų ir kuri nebuvo atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiama E. S. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 14 d.

D. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo ADB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. L. 218 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. L. 188 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį patekinti visiškai ir priteisti iš D. L. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. L. 115,85 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 215,85 Eur.

Civilinės ieškovės T. P. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas