Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo G. O. gynėjo advokato D. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 225 str. 2, 3 d., 227 str. 2, 3 d. ir kt.

2015-08-07 G. O. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., tą pačią dieną jis apklaustas kaip įtariamasis.

2016-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas įtariamojo G. O. skundas, kuriuo jis prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Apylinkės teismas skundžiama nutartimi G. O. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo prokurorę užbaigti ikiteisminį tyrimą per keturis mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjus įtariamojo gynėjo skundą, prokuroro atsiliepimą bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, daroma išvada, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas įtariamojo G. O. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos jo trukmės, yra tinkamai motyvuota ir skundo argumentai šių motyvų nepaneigia, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 176 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, BPK 215 str. pagrindu, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tai reiškia, kad įtariamasis ar jo gynėjas, praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmosios įtariamojo apklausos, turi teisę prašyti ikiteisminio tyrimo teisėją nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius po įtariamojo apklausos, negali būti absoliučiu pagrindu jį nutraukti. Būtina teismo sprendimo nutraukti tyrimą priėmimo sąlyga yra teismo išvada, jog bylos tyrimas yra vilkinamas ir vilkinimas pripažįstamas tada, kai bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl objektyvių priežasčių, o išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Vertinant, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai laikėsi BPK 176 str. 1 d. numatyto reikalavimo ir nepažeidė asmens teisių į kuo įmanomai trumpesnį procesą, būtina atsižvelgti į konkretaus ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, paties įtariamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą organizuojant ikiteisminį tyrimą procesą ir kitas svarbias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo sudėtingumą rodo faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, įtariamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų skaičius, faktinių duomenų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, proceso eigai turintis įtakos kelių bylų procesų tarpusavio ryšys ir kita. Taigi klausimas, ar ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, konkrečiu atveju sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus ikiteisminio tyrimo aplinkybes bei specifiką.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2015-08-07 G. O. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymu. Šią veiką G. O. įtariamas padaręs bendrininkų grupe. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ne vien G. O. atžvilgiu, be jo įtarimai yra pareikšti dar trims asmenims, keli asmenys apklausti kaip specialieji liudytojai, šiuo metu įtariamiesiems įtarimai yra pareikšti dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra korupcinio pobūdžio, tarpusavyje susijusios, trys iš šių veikų priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Tokių veikų tyrimas nėra paprastas ir negali būti atliekamas skubotai bei atmestinai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2014-09-05 turėjo surinkti ir įvertinti labai didelį kiekį dokumentų, paskirti atitinkamų įmonių finansinės veiklos tyrimus, kurie buvo didelės apimties ir truko ilgą laiką, apklausti ne mažai liudytojų, nagrinėjamoje byloje buvo kreiptasi pagalbos ir į užsienio valstybę. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad be paminėtų veikų buvo tiriama ir nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d., dėl kurios tyrimas šiuo metu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, taip pat šiuo metu baigiami rinkti duomenys ir dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų, po ko juos įvertinus, įtariamiesiems gali kisti (didėti) inkriminuojamų veikų apimtis. Ikiteisminio tyrimo byloje yra sudarytas ikiteisminio tyrimo veiksmų planas, proceso veiksmai šioje byloje buvo atliekami pagal galimybes intensyviai, pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasyvumą, neveikimą rodančių duomenų. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių G. O. bei kitiems asmenims pareikšti įtarimai, pobūdį, surinktos medžiagos kiekį (skundui nagrinėti pateikta 13 segtuvų ikiteisminio tyrimo medžiagos) ir joje esančių duomenų analizės sudėtingumą, byloje atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, pripažintina, jog atliekamas tyrimas yra itin sudėtingas ir didelės apimties, o jo trukmė yra visiškai pateisinama, t. y. ikiteisminio tyrimo laikas šioje byloje yra išnaudojamas racionaliai ir vilkinimo požymių nenustatyta. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas per kuo trumpesnį terminą, negalima nekreipti dėmesio ir į paties įtariamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu – G. O. savo kaltę neigia.

Kaip minėta, aptariamoje byloje ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl sunkių nusikaltimų padarymo. BPK 176 str. 1 d. 3 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų turi būti užbaigtas per devynis mėnesius, o BK 176 str. 2 d. nurodyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-05-31 ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokurorės prašymu ikiteisminio tyrimo terminas aukštesniojo prokuroro rezoliucija buvo pratęstas iki 2016-09-05, todėl ikiteisminis tyrimas vykdomas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo trukmę (tęsiamas beveik du metus), į tai, kad esminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai jau yra atlikti, taip pat įvertinęs prokurorės nurodytus dar būtinus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų apimtį bei laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, skundžiama nutartimi prokurorę įpareigojo ikiteisminį tyrimą užbaigti per keturis mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos.

Šiuo metu po įtariamojo G. O. apklausos 2015-08-07 praėjo vieni metai ir, kaip galima suprasti iš jo bei jo gynėjo skundų, tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo pirmos G. O., kaip įtariamojo, apklausos. Tačiau toks tyrimo trukmės vertinimas, atitinkantis įtariamojo gynybos taktiką, negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys, kurias skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, todėl jos nebekartojamos. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas atliekamas keturių asmenų atžvilgiu, įtarimai šiems asmenims pareikšti dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo, veikos yra korupcinio pobūdžio, tarpusavyje susijusios, tiriamos dar ir kitos galimos nusikalstamos veikos, G. O. įtariamas nusikalstamą veiką padaręs kartu su kitais bendrininkais, todėl atsižvelgus į tai darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai išskirti ikiteisminį tyrimą G. O. atžvilgiu į atskirą neturėjo galimybės, nes tokiu atveju būtų neįvykdyta pareiga surinkti ir kruopščiai ištirti visus galimus duomenis, išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, jog bet koks procesas, norint kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (EŽTT sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland). Akcentuotina ir tai, kad spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, nes tik jis sprendžia, kiek ir kokių ikiteisminio tyrimo veiksmų būtina atlikti tam, kad būtų galima priimti pagrįstą procesinį sprendimą.

Kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, turėjo įtariamajam ir jo gynėjui leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o atsisakęs tai daryti, pažeidė G. O. teises. Pažymėtina, kad susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebaigus tyrimo, reglamentuojamas BPK 181 str., kurio 1 dalyje numatyta, jog prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jeigu toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Taigi iš šios teisės normos matyti, kad proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi nėra absoliuti ir šiuo atveju prokurorė teismo posėdyje nesutiko, kad toks gynybos, kurį palaikė ir įtariamasis, prašymas būtų patenkintas, nes duomenų pateikimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei, kadangi ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, nėra galutinai įtvirtinti visi surinkti duomenys, yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. BPK 181 str. 2 d. apibrėžia, kada prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, ir pagal šį baigtinį sąrašą, nagrinėjant skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ikiteisminio tyrimo medžiaga įtariamajam ar jo gynėjui neprivalo būti pateikta. G. O. gynėjas skunde nurodo, kad nagrinėjant įtariamojo skundą pagal BPK 215 str. 1 d., turėjo būti taikoma analogija, kaip ir sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, ir jam bei įtariamajam leidžiama teisme susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokie skundo argumentai taip pat nepagrįsti, nes analogija tarp kardomųjų priemonių, kurias gali skirti ar pratęsti tik teismas, ir ikiteisminio tyrimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nutraukimo klausimų sprendimo negali būti taikoma, kadangi tai visiškai skirtingi baudžiamojo proceso reglamentuoti veiksmai, kurių atlikimą numato ne tik skirtingi BPK straipsniai, bet ir skirtingos BPK dalys. Atsižvelgus į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog teismui atsisakius tenkinti įtariamojo ir jo gynėjo prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pažeistos įtariamojo G. O. teisės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, kad G. O. šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, jam tik buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, netaikant jokių suvaržymų.

Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, kad teismui atsisakius leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pažeistas rungimosi principas. BPK 7 str. nustato, kad bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šiuo atveju byla yra ne teismo proceso, o ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurios metu įtariamasis ir jo gynėjas turi gana plačias baudžiamojo proceso įstatymo apibrėžtas teises, numatytas BPK 21 str. 4 d., 48 str., ir gali jomis nevaržomai naudotis bei jas įgyvendinti.

Taigi apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad esant aptartai procesinei situacijai, nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nėra jokio pagrindo, nes nėra duomenų, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinimas. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, kad aptariamo ikiteisminio tyrimo trukmė šiuo atveju visiškai pateisinama jo sudėtingumu ir didele apimtimi, t. y. ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl pareigūnų neveiklumo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo G. O. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.