Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. R., atsakovei R. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui K. J. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. gegužės 16 d. AB PAREX BANKAS ir K. J. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/599, pagal kurią K. J. buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas kredito refinansavimui ir namo statybai. Sutartyje buvo nustatyta, jog kredito panaudojimo terminas – 2007 m. lapkričio 1 d.

2006 m. gegužės 16 d. AB PAREX BANKAS su atsakove R. P. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS/14/599 ir nuo 2006 m. gegužės 16 d. šios prievolės įvykdymas, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė R. P. įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti bankui visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas K. J. tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal Kreditavimo sutartį.

K. J. prievolės pagal Kreditavimo sutartį buvo užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu. Trečiasis asmuo K. J. netinkamai vykdė savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį, todėl bankas nustatyta tvarka Kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi į Vilniaus miesto 45-ąjį notarų biurą su prašymais dėl vykdomųjų įrašų išdavimo.

Nutraukus Kreditavimo sutartį trečiasis asmuo K. J. liko skolingas bankui 377 819,07 Lt, iš jų: 107 030,39 EUR negrąžintas kreditas, 1 919,82 EUR nesumokėtos palūkanos, 338,18 EUR nesumokėti delspinigiai ir 468,12 Lt skola už banko lėšomis apdraustą bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. prievolių įvykdymas, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo užtikrintas Laidavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė R. P. įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti bankui visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas K. J. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal Kreditavimo sutartį.

Civilinio kodekso 6.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato Laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako bankui tiek pat, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.14 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė buvo informuota apie tai, jog kredito gavėjas K. J. laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį bei laidavimo vadovaujantis Laidavimo sutarties nuostatomis pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Atsakovė neįvykdė prisiimtų prievolių, todėl iš jos priteistina 377 819,07 Lt skola.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui iš kitų asmenų.

Tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Lietuvos Respublikos CK 6.260 str. 2 dalis, 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos geruoju ir jie dėl to buvo priversti kreiptis į teismą.

Kadangi pagrindinis skolininkas negrąžino bankui suteikto kredito ir dėl jo priteisimo bankas teismui pareiškė šį ieškinį už pagrindinį skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju neįvykdė savo prievolių, kylančių iš Laidavimo sutarties, todėl savo prievolių neįvykdęs laiduotojas yra skolininkas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš atsakovės R. P. banko naudai priteisti 377 819,07 Lt skolos, 7 778 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.