Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta jam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-01-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir civilinei ieškovei O. B. (J.) priteista iš A. M. 800 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo netenkintas.

A. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. pradžios iki 2015-07-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neturėdamas reikalingų asmens dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną.

Be to, A. M. 2015-07-06, atrakinęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, pagrobė ten buvusius O. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 530“, kurio vertė - 130 Eur, fotoaparatą „Praktika“, kurio vertė - 289 Eur, planšetinį kompiuterį „ASUS“, kurio vertė - 433 Eur, tuo nukentėjusiajai O. J. padarydamas 852 Eur turtinę žalą.

Be to, A. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo K. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą iki 2017-01-19 apie 07.30 val. laikė su savimi, kai K. L. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK KPS tyrėjų atliktos A. M. paviršinės apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo pritaikyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir yra pasiruošęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra kitos valstybės pilietis ir nori kuo greičiau grįžti į savo tėvynę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra per griežtai nubaustas, nes teismas neatsižvelgė, kad nusikaltimai, pagal kuriuos jis nubaustas, yra lengvi, savo kaltę jis pripažino, padaryta žala yra nedidelė, kurią jis yra pasiruošęs atlyginti, ir tai lengvina jo atsakomybę. Teismas, skirdamas bausmę pagal BK 302 str. 1 d., neatsižvelgė į aplinkybę, kad pas jį rasto svetimo dokumento nuteistasis niekur nepanaudojo, o jį tik laikė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingą bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, ne visiškai tinkamai taikė pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas.

Nuteistasis A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir 291 str. 1 d. ir už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą. Skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką bei nustatydamas jų dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kad A. M. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, viena iš kurių nukreipta prieš turtą. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų nėra nustatyta, žala neatlyginta. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę – kad vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, teistas, baustas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, tik jam už nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo išvadai dėl bausmės rūšies teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti, nes baudžiamosios bylos duomenys, charakterizuojantys nuteistojo asmenybę, rodo, kad A. M. prieš tai teistas tris kartus (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d., 302 str. 1 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., 302 str. 1 d.), skundžiamu nuosprendžiu jis buvo teisiamas ketvirtą kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nėra linkęs keistis, jis nesivadovauja teisės normomis, jo nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę A. M. daryti analogiškas nusikalstamas veikas.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagal BK 302 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas šios bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nubaudė A. M. pagal BK 302 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl buvo parinktas būtent toks šios bausmės dydis. Įvertinusi bylos medžiagą, reikšmingą nustatant apeliantui paskirtos bausmės dydį pagal BK 302 str. 1 d., kolegija daro išvada, kad 2 metų laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą yra per didelė.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Taigi paskirta bausmė, be kita ko, turi būti adekvati padarytai veikai. A. M. nuteistas už tai, kad įgijo K. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą iki 2017-01-19 apie 07.30 val. laikė su savimi, kai K. L. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) pas nuteistąjį rasta paviršinės asmens apžiūros metu. A. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šią kortelę rado parduotuvėje, pasiliko ją sau ir pas save laikė apie tris mėnesius. Tai, kad asmens tapatybės kortelę nuteistasis rado, patvirtina liudytojos A. S. parodymai. Nors atsakomybė pagal BK 302 str. 1 d. kyla vien už asmens dokumento laikymą be teisėto pagrindo, tačiau individualizuojant bausmę svarbi aplinkybė yra ta, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas šią be pagrindo laikytą svetimą asmens tapatybės kortelę panaudojo ar savo veiksmais padarė turtinės žalos. Nors apeliantas ir teistas už analogišką veiką bei tokių veiksmų pasekmės jam turėjo būti žinomos, tačiau paskyrus pačią greičiausią už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nustatytas jos dydis - 2 metai, kolegijos vertinimu, neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Griežčiausios bausmės rūšies paskyrimas, nustatant artimą minimaliam dydžiui bausmės dydį, yra pakankama bausmė už apelianto padarytą nusikaltimą ir šiuo konkrečiu atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistajam paskirta bausmė už BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą ir bausmės subendrintos, keistina.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą, ir atitinkamas apelianto prašymas taikyti šią lengvinančią aplinkybę atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau tuo pačiu neigė kai kurias jam inkriminuojamas aplinkybes, taigi iš esmės savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nukentėjusiajai O. B. nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, o vien tai, jog apeliantas nurodo, kad jis yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą, nesudaro pagrindo pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir labai nori grįžti į savo tėvynę, įstatyme nenumatyta, kaip galinti švelninti nuteistojo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada, jog byloje nėra nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra teisinga ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p., nusprendžia:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:

A. M. pagal BK 302 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. ir 291 str. 1 d. skirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Likusioje dalyje apeliacinio skundo netenkinti ir nuosprendį palikti nepakeistą.