- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- 1-120-106/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Zigmas Pocius, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- R. P., D. K., A. K., L.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Jovyta Piekienė, Daiva Rocevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. tyčia itin žiauriai nužudė savo žmoną.
Kaltinamasis A. K. 2009 m. lapkričio 29 d., apie 5–6 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas dėl santuokinės neištikimybės ir norėdamas sukelti skausmą, priėjęs prie lovoje gulėjusios savo žmonos K. K. sudavė keturis smūgius kumščiu K. K. į galvą, padarydamas jai odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, rankos pirštais spausdamas bei laikydamas nukentėjusiosios rankas, kojas ir pilvą, kad nesipriešintų, ne mažiau kaip dėl 17 trauminių faktorių poveikio padarė poodines kraujosruvas rankose, kojose ir pilve, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu nusmaukė jai kelnes ir kelnaites ir įkišęs savo rankos kumštį nukentėjusiajai į išangę bei 4 kartus stumdamas ranką pirmyn ir atgal A. K. padarė K. K. muštines-plėštines-draskytas žaizdas lytinių lūpų kairėje, pažeidė pilvaplėvę, nutraukė tiesiosios žarnos apatinį trečdalį, suardė tarpvietę ir raukus, pažeidė tiesiosios žarnos viršutinį trečdalį, padarė kraujosruvas taukinėse bei kairiame diafragmos kupole, pažeidė dešinį sėdmenį. K. K. dėl ūmaus išorinio nukraujavimo, besikomplikavusio šoku po nukraujavimo, šiais A. K. veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio ji įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis A. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad gyveno santuokoje su K. K., augino tris sūnus. Su žmona sutarė neblogai, tačiau kartais kildavo konfliktų, nes K. K. girtaudavo, ne visada paruošdavo pietus, nedirbdavo. Santykiai su žmona labai pablogėjo, kai jis 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje sužinojo, kad žmona yra jam neištikima su A. K. bendradarbiu A. V.. Jis lapkričio 1 d. užtiko A. V. ir savo žmoną užsirakinusius girtaujančius pas kaimyną S. Š., po to telefonu gavo žinučių apie tai, kad žmona neištikima, apie tai jam papasakojo E. D.. Dėl to jis labai nervinosi, nes yra labai pavydus, vyko pas A. V. aiškintis. Žmona ir A. V. viską neigė, bet jis jais netikėjo. Galiausiai maždaug prieš savaitę iki įvykio žmona jam prisipažino, kad buvo neištikima. 2009-11-28 šventė sūnaus D., kuriam sukako 12 metų, gimimo dieną. Ta proga pas juos į svečius buvo atėjusi A. K. mama J. K.. Tą dieną jis su žmona nesipyko ir jie trise su mama išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Kai mama išėjo ir grįžo iš miesto kaimynas S. Š., jie su K. nuėję pas S. Š. į namus trise gėrė alų, kurio iš viso tą vakarą išgėrė apie 4 litrus. K. išėjo namo, nes pasijuto blogai. Jie su S. Š. taip pat parėjo į K. namus ir toliau svetainėje gėrė alų, o K. K. apsirengusi miegojo galiniame kambaryje. Apie 22 val. S. Š. išėjo namo, o jis žiūrėjo televizorių, gal buvo užsnūdęs. Po to prabudo žmona ir jie ėmė bartis, kaltindami vienas kitą neištikimybe. Jis supykęs sudavė K. K. 4–5 kartus kumščiu į veidą ir K. K., nuėjusi į kitą kambarį, vėl atsigulė nenusirengusi miegoti. Jis toliau žiūrėjo televizorių, buvo užsnūdęs. Prabudęs nuėjo į kambarį, kuriame miegojo K. K., numovė kelnes ir kelnaites ir panaudodamas jėgą įkišo savo kumštį gulinčiai K. K. į išangę, nors taikė į makštį, ir 4 kartus pastūmė pirmyn ir atgal. Pajuto, kad per jo ranką ėmė bėgti kraujas. K. K. tuo laiku priešinosi, jis ją laikė prispaudęs. K. K. nešaukė, mano, kad ji prarado sąmonę. Jis K. K. nurengė, nunešė kambarį, kuriame jie visada miegodavo, ir paguldė į lovą. Norėdamas sustabdyti kraujavimą, dėjo K. K. tarp kojų šlapią rankšluostį. K. K. į jo klausimą, ar nereikia iškviesti gydytoją, atsakė neigiamai ir po to užmigo. Jis žiūrėdamas televizorių taip pat užmigo, o kai prabudo ryte apie 5 val., K. jau buvo mirusi. Jis apie tai pranešė kaimynei. Savo žmonos nužudyti nenorėjo, tik norėjo jai sukelti skausmą, nes visą laiką buvo susijaudinęs dėl jos neištikimybės. Savo žmoną jis labai mylėjo ir jeigu nebūtų buvęs girtas taip niekada nebūtų pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. iš esmės analogiškus parodymus patvirtino įvykio vietoje, savo bute (Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 110–115).
Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad K. K. mirė nuo muštinės-plėštinės-draskytos žaizdos lytinių lūpų kairėje, pažeidus pilvaplėvę, nutraukus tiesiosios žarnos apatinį trečdalį, suardžius tarpvietę ir raukus, pažeidus tiesiosios žarnos viršutinį trečdalį, padarius kraujosruvų taukinėse bei kairiame diafragmos kupole, dėl dešinio sėdmens pažeidimo ir ūmaus išorinio nukraujavimo, besikomplikavusio šoku po nukraujavimo. Mirtis įvyko 2009-11-28 15.20 val.–11-29 15.20 val. K. K. lavone rasti, be to, šie sužalojimai: kraujosruvos makšties gleivinėje, odos nubrozdinimas veide, poodinės kraujosruvos veide, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose bei kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padaryta kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiais smūgiais kietais daiktais ar atsitrenkus į kietus daiktus artimu mirčiai laiku ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad po galvos sumušimo, lydimo galvos smegenų sukrėtimo (galimo), nukentėjusioji galėjo trumpam prarasti sąmonę. Poodinės kraujosruvos rankose, kojose ir pilve, padarytos kietais bukais daiktais, gali būti, kad pirštais, ne mažiau kaip dėl septyniolikos trauminių faktorių poveikio ir tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje padarytas kietu bukabriauniu daiktu, juo galėjo būti piršto nagas, dėl vieno trauminio faktoriaus poveikio. Toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Muštinė-plėštinė-draskyta žaizda lytinių lūpų kairėje su paminėtais sužalojimais padaryta kietu buku daiktu ne mažiau kaip dėl vieno trauminio faktoriaus poveikio. Pažymėtina, kad įrankis ar daiktas buvo įvestas iš kairės į dešinę, iš apačios į viršų, po to sužalojimai padaryti grįžtant atgal (mažai tikėtina – ir ranka). Kiauriniai pilvaplėvės pažeidimai, tiesiosios žarnos plyšimai, pastarosios nutraukimas ir sunkaus laipsnio šokas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kraujosruvos makšties gleivinėje dešinėje padarytos kieto buko daikto ne mažiau kaip dėl vieno trauminio faktoriaus ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Prieš mirtį K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, nes jos lavono kraujyje rasta 2,51 promilių bei šlapime – 5,18 promilių etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 22–24).
Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name antrame aukšte esančiame bute, kuriame gyveno K., svetainėje rastas K. K. lavonas, prie lavono kojų rastas rankšluostis su panašiomis į kraują dėmėmis, ant žemės rastos numestos sportinės kelnės, kitame kambaryje šalia lovos rasti pledas, kilimėlis su panašiomis į kraują dėmėmis, analogiškos dėmės rastos ant įvairių daiktų, taip pat ir ant marškinių, metalinio žarsteklio (Įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 6–13).
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad K. K. buvo jos dukra, gyveno santuokoje su kaltinamuoju, augino tris vaikus. Pradžioje duktė su vyru sutarė gerai, bet apie 1 metus laiko iki įvykio jai dažnai skųsdavosi, kad A. ją muša, matydavo dukters veide mėlynes. Žino, kad jos dukra buvo pradėjusi išgėrinėti. 2009 metų žiemą duktė buvo nutarusi su vaikais parvykti gyventi pas ją, bet galiausiai su vyru susitaikė. 2009-11-28, apie 19 val., ji su savo sūnumi R. B. atvažiavo pas K. į namus pasveikinti anūko, tačiau niekas durų nedarė. Šviesos bute buvo išjungtos. Laiptinėje sutiko K. kaimyną S., kuris paaiškino, kad K. su šeima turi būti namuose. Kadangi durų nedarė, nuvažiavo pas A. mamą J. K., kuri pasakė, kad nežino, kur gali būti A. su K.. Tada išvažiavo namo. 2009-11-30, apie 7.30 val., jai paskambino jos sūnus R. ir pranešė, kad K. mirė.
Liudytojos J. B. parodė, kad įvykio dieną anksti ryte pas ją į namus atėjo A. K., kuris pasakė, kad jo žmona K. šalta. Ji nuėjusi į K. butą pamatė, kad K. K. yra mirusi. Kitame kambaryje prie lovos matė kraujo dėmes. Iki tol K. tarpusavyje sutarė gerai.
Liudytojas S. Š. parodė, kad K. K. ir kaltinamasis A. K. gyveno kaimynystėje, dažnai pas jį užeidavo. 2009 m. rudenį A. K. ne kartą priekaištavo žmonai, kad ji yra jam neištikima su A. V.. A. V. ir K. K. yra buvę pas S. Š. namuose, gėrę alkoholinius gėrimus, bet ar tuo metu buvo užrakintos durys, jis nežino. Kartą tuo metu, kai pas jį buvo A. V. ir K. K., atėjo žmonos ieškoti A. K. , A. V. nuo jo pasislėpė. Ar K. K. palaikė artimus santykius su A. V., jis nežino, bet A. K. dėl to savo žmoną įtarinėjo, pyko, jai grasino. 2009-11-22 K. vaikai jam padėjo apkalti plėvele langus, po to jie su A. K. ir jo žmona jų bute gėrė sidrą. A. K. skaitė ir rašinėjo SMS žinutes, labai buvo piktas ant žmonos ir A. V., keikėsi, grasino susidoroti. Jie visi važiavo aiškintis į A. V. namus, bet jo nerado. Bijodamas, kad A. K. ko nors nepadarytų blogo, jis skambino policijai, bet policija į šį pranešimą nereagavo.
2009-11-28, apie 16.00 val., kai jis grįžo iš Klaipėdos, pas jį atėjo A. ir K.. Jie visi gėrė alų. Po to K. pasakė, kad jai yra bloga ir išėjo namo. Kai išgėrė alų, jis kviečiamas A. K. nuėjo pas juos į namus. A. sakė, kad K. skauda dantį, todėl nenori palikti jos vienos, galėjo būti apie 17–18 val. Jis su A. išgėrė dar apie 1 litrą alaus. K. alaus negėrė, nuėjo miegoti į kitą kambarį. Tą vakarą K. sumušta nebuvo, skundėsi, kad jai skauda dantį. Vakare, kai jis jau buvo savo namuose, atvyko K. mama su savo sugyventiniu bei savo sūnumi R., klausė, kur K. su A., nes neatidaro buto durų. Rytą sužinojo, kad K. K. mirė. Jokių šauksmų ar kito triukšmo tą vakarą ir naktį negirdėjo.
Liudytojas A. V. parodė, kad A. K. buvo jo bendradarbis, kartu su juo ir jo žmona K. kartais jie vykdavo į Plungę paimti atlyginimo ir taip su jais susipažino. Su K. K. asmeniškai nebendraudavo, bet turėjo K. K. telefono numerį, yra kartu su K. gėręs jų namuose. Su K. K. be A. K. nėra bendravęs, tik kartą, kai pas S. Š. gėrė sidrą, buvo užėjusi K. K.. Telefonu trumpąsias žinutes siuntė kitai moteriai, bet per klaidą nusiuntė K. K.. K. K. jam taip pat parašė kelias žinutes, vienoje jų rašė, kad A. yra išėjęs pas kaimyną. Jie paskui su A. K. tai išsiaiškino ir A. K. nepyko. Su K. K. artimai nebendravo ir dėl jos mirties nėra kaltas.
Liudytojas R. B. parodė, kad K. K. yra jo sesuo. 2009 m. lapkričio mėnesį ji jam paskambino telefonu ir prašė vežti ją pas mamą, nes nenori gyventi su A. K., kadangi su juo nesutaria. Jis atvažiavo, su abiem pasikalbėjo ir K. K. persigalvojo. A. K. minėjo, kad K. K. turi draugą, bet K. K. nieko nepasakojo. 2009 m. lapkričio 28 d. vakare su mama ir jos vyru buvo nuvažiavę pas K. į namus, bet jų niekas neįleido, kaimynas sakė, kad jie turi būti namuose. Kitą rytą paskambino A. K. ir pranešė, kad K. K. yra negyva. Ar sutarė K. K. su savo vyru, jis nežino, nes su seserimi dažniausiai bendraudavo tik telefonu, o ji jam nesiguosdavo. Žino, kad K. K. mėgdavo išgerti alkoholinių gėrimų.
Liudytoja R. L. parodė, kad su K. gyvena tame pačiame kaime, su jais bendraudavo, vieni kitiems padėdavo ūkio darbuose. K. K. sumuštos nėra mačiusi, K. K. apie savo gyvenimą jai nieko nepasakodavo ir nesiguosdavo. A. K. labai savo žmoną mylėjo, buvo pavydus, visur savo žmoną lydėdavo. E. D. A. K. nusiuntė melagingą žinutę, pranešdamas, kad K. draugauja su A.. Jokio pokalbio su K. apie tai nebuvo. E. D. sakė, kad jis taip nori K. atkeršyti. E. D. dažnai prisigalvoja nebūtų dalykų.
Liudytojas E. D. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį su R. L. buvo užėjęs pas K. ir išėjus į kiemą parūkyti K. K. R. L. pasakojo, kad nuo to laiko, kai A. svečiavosi pas S. Š., ji pradėjo su juo draugauti. Jis apie tai pranešė A. K., nusiųsdamas SMS žinutę. A. K. jam netrukus paskambino ir jis A. K. papasakojo apie girdėtą pokalbį. A. K. yra jo draugas.
Iš telefono apžiūros protokolo matyti, kad telefono aparato, kuris paimtas iš kaltinamojo A. K., atmintyje yra likusios trumposios žinutės, iš kurių matyti, kad vyko susirašinėjimas su asmeniu, vardu A., kuris neigė turėjęs santykius (2009-11-22), yra žinutė, kad žmona neištikima (2009-11-11), ir iš to paties abonento žinutė, kad ji pati tai papasakojo draugėms (2009-11-11) (t. 1, b. l. 86–87).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu būtų buvęs kokios nors psichinės veiklos sutrikimo būsenos, dėl kurios būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. A. K. psichinė būsena atitinka priklausomybės nuo alkoholio sindromo požymius. Jam priverstinio medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia. A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo procese ir gali duoti teisingus paaiškinimus į jam užduodamus klausimus. Nenustatyta, kad A. K. dėl psichikos sutrikimo būtų pavojingas visuomenei (t. 1, b. l. 30).
Byloje nėra surinkta duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neginčijamus įrodymus, kad tikrai K. K. sulaužė santuokinę ištikimybę, tačiau akivaizdu, kad konfliktai tarp sutuoktinių, pasibaigę smurtu, sukėlusiu K. K. mirtį, vyko todėl, jog A. K. buvo įsitikinęs, kad žmona artimai bendrauja su kitu vyriškiu.
Veikos kvalifikavimas
Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. K. tyčia nužudė savo žmoną. A. K. teigia tokių sunkių pasekmių nenorėjęs, tačiau savo tyčiniais veiksmais, t. y. jėga kišdamas kumštį jai į išangę, kelis kartus kumščiu darydamas stumiamuosius judesius jos viduje, be abejonės suvokė, kad sunkiai žaloja nukentėjusiąją ir kad ji nuo tokio sužalojimo gali mirti. Kaltinamasis nužudė savo žmoną itin žiauriai, be abejonės, sukeldamas jai labai dideles kančias, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio K. K. mirė. Pats kaltinamasis K. K. pripažįsta, kad šiais veiksmais norėjo sukelti K. K. skausmą. Didelį žiaurumą rodo ir pasirinktas žalojimo būdas.
A. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (nužudė savo šeimos narį) ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (nužudė itin žiauriai).
Kaltinamasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą – itin žiauriai nužudė savo žmoną – jauną moterį. Trys vaikai liko našlaičiai.
Baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkina, kad A. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) Pats kaltinamasis pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, tokio nusikaltimo nebūtų padaręs.
A. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, darbovietės charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbininkas, turintis aukščiausią kategoriją, (pažyma, charakteristika, t. 1, b. l. 135, 141, 150). Iš Šateikių seniūnijos charakteristikos matyti, kad A. K. su žmona girtaudavo, todėl dėl tokio gyvenimo būdo buvo įspėti, šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę (t. 1, b. l. 150). Teismo psichiatrinės ekspertizės nustatytas A. K. priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau, kaip matosi iš pažymos, A. K. psichiatrijos ir priklausomybių kabinetų įskaitose nebuvo įrašytas (b. l. 143, 146).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra dvi nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės, A. K. skiriama bausmė griežtesnė negu BK 129 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia, kad ir nukentėjusioji nebuvo pavyzdingo elgesio, girtavo, tai iš dalies sąlygojo šeiminius vaidus.
Nukentėjusioji R. P., nužudytosios K. K. motina, pateikė A. K. 70 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 45–47).
Nukentėjusieji D. K., A. K. ir L. K. pateikė kaltinamajam A. K. ieškinį, prašydami priteisti kiekvienam po 30 000 Lt neturtinės žalos ir po 266,86 Lt kiekvienam kas mėnesį žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo nuo 2009 m. lapkričio 29 d. iki jų pilnametystės (t. 2, b. l. 10–17).
Kaltinamasis A. K. šiuos ieškinius pripažįsta, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Civiliniai ieškiniai tenkintini.
CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).
Kadangi nustatyta, jog R. P. dukterį ir nepilnamečių D., L. ir A. K. motiną K. K. nužudė kaltinamasis A. K., jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl dukters žiauraus nužudymo nukentėjusioji, jos motina, be abejonės, patyrė skaudžius išgyvenimus – sielvartą ir kitas dvasines kančias – ir patyrė didelę neturtinę žalą.
Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, našlė, 1-osios grupės invalidė, su dukterimi palaikė glaudžius santykius, pas ją buvo atvykusi įvykio išvakarėse, dėl dukters, su kuria siejo glaudūs ryšiai, nužudymo patyrė didelę dvasinę netektį.
Labai didelę neturtinę žalą dėl motinos nužudymo patyrė ir ateityje jaus didelę netektį ir moralinę skriaudą nužudytosios nepilnamečiai vaikai, kurie iki įvykio augo šeimoje, buvo prižiūrimi ir auklėjami abiejų tėvų, o dabar dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų neteko motinos ir šeimos, turi augti globojami valstybės.
Nukentėjusiųjų reikalaujama priteisti neturinė žala nėra per didelė, jos dydis atitinka nusistovėjusią teismų praktiką, kaltinamasis šią žalą atlyginti sutinka, todėl kolegija pateiktus ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai.
Taip pat yra prašoma kaltinamojo vaikams priteisti išlaikymą, netekus maitintojo. Kaltinamasis mokėti vaikams kas mėnesį po 266,88 Lt išlaikymą sutinka.
Ši civilinio ieškinio dalis taip pat tenkintina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 str. 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Byloje yra gimimo liudijimų kopijos, iš kurių matosi, kad kaltinamojo ir nužudytosios sūnus D. yra gimęs 1999-11-24, sūnus L. yra gimęs 2005-01-28, sūnus A. yra gimęs 2001-04-24 (t. 1, b. l. 83–85). Jie visi yra nepilnamečiai ir neteko savo motinos, savo maitintojos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir nuteisti laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę atliekant kalėjime.
Priteisti iš A. K. neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. P. 70 000 Lt, nukentėjusiesiems L. K., D. K. ir A. K. po 30 000 Lt kiekvienam.
Priteisti iš A. K. žalos netekus maitintojo atlyginimą sūnui D. K., gimusiam 1999-11-24, sūnui L. K., gimusiam 2005-01-28, sūnui A. K., gimusiam 2001-04-24, pradedant nuo 2009 m. lapkričio 19 d. ir tęsiant iki jų pilnametystės po 266,86 Lt kas mėnesį kiekvienam.
Iš A. K. paimtus mobiliojo ryšio telefono aparatus „Nokia 2610“ ir „Nokia 3310“, esančius Plungės rajono policijos komisariate (kvitas B serija BBB Nr. 002499 ), perduoti civilinių ieškinių padengimui, žarsteklį, kelnes, rankšluostį, pledą, kilimėlį, marškinius, esančius Plungės rajono policijos komisariate ( kvitas B serija BBB Nr. 002497), sunaikinti.
Kardomąją priemonę A. K. palikti suėmimą, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2009-12-01.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.