- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- A-492-1471-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00311-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 4–12) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-73 dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo; 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-72 dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos; 3) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. P-82 dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos; 4) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog 2011 m. kovo 16 d. pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, kadangi jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5, 5.2, 7.1, 9.1, 9.3, 9.8 punktų reikalavimus. Teigė, kad ši nuobauda skirta neteisėtai. Paaiškino, kad 2011 m. kovo 8 d. išvadoje D. V. tarnybiniam nusižengimui ištirti nenurodyta data, kada paaiškėjo tariamas nusižengimas bei kada jis padarytas. Išvadoje tik konstatuota, kad 2009 m. vasario 2 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2009 m. sausio 29 d. raštą Nr. (9.3)2-402, kuris 2009 m. spalio 29 d. buvo nukreiptas pareiškėjui. Akcentavo, kad šio rašto 9 mėnesius niekas nevykdė. Teigė, kad 2009 m. sausio 29 d. rašto įvykdymo terminas nebuvo nurodytas, kadangi administracijos dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ šis terminas įvykdymui jau buvo paskirtas 2009 m. vasario 27 d. Aiškino, kad šio rašto vykdymo niekas nekontroliavo iki jis buvo nukreiptas pareiškėjui. Mano, kad Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 8 d. išvada yra neišsami, iš esmės remtasi vienintelio asmens – administracijos direktoriaus pavaduotojo L. J. P. – paaiškinimais. Teigė, kad išvada neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkto reikalavimų, nes nei tyrimo išvadoje, nei įsakyme nėra konkretizuota pareiškėjo veika.
Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 3.3 punktų ir 2008 m. sausio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P-30 patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 13 punkto reikalavimus. Paaiškino, kad pavėlavo 30 minučių grįžti į darbą po pietų pertraukos, nes lankėsi ligoninėje. Nurodė, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus vidaus tvarką tarnautojai, norėdami išvykti iš darbo vietos, naudojasi elektroniniu kalendoriumi, kuriame tarnautojai kiekvieną dieną surašo planuojamus atlikti darbus. Aiškino, kad tyrimo metu nesivadovauta paaiškinimais, jog pareiškėjas pavėlavo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neįvertinti vėlavimo priežastis pateisinantys dokumentai, nesivadovauta Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių, per vieną valandą nuo darbo pradžios apie tai turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Akcentavo, kad šiame reikalavime nėra imperatyvios nuostatos, kad darbo pradžia yra nuo aštuntos valandos ryto.
Nurodė, kad 2011 m. kovo 29 d. pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi jis pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 5.2, 7.1 punktų ir Vidaus tvarkos taisyklių 39.2 punkto reikalavimus. Paaiškino, kad 2011 m. kovo 4 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausioji specialistė I. P. raštu Nr. VD-85(6.39) kreipėsi dėl tarnybinio tyrimo į administracijos direktorių, prašydama inicijuoti tarnybinį tyrimą vyriausiajam specialistui D. V. dėl šmeižto ir melagingų parodymų jos atžvilgiu, kadangi ji, būdama valstybės tarnautoja, galimai aktyviai dalyvavo ir nenusišalino rengiant lietaus nuotekų įrengimo projektą Liepų gatvėje, Alytuje, kurioje pati ir gyvena. I. P. pareiškime nurodė, kad dėl melagingos D. V. informacijos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2011 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-33-(2.5) buvo inicijuotas tyrimas dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto. Paaiškino, kad D. V., būdamas atsakingas už Liepų gatvės rangos darbų sutarties vykdymą, suabejojo, ar I. P. teisingai pasielgė nenusišalindama nuo vykdomo projekto įrengiant lietaus nuotekas Liepų gatvėje, Alytuje. Aiškino, kad nuobauda skirta neįvertinus tikrųjų pareiškėjo siekių, skiriant nuobaudą, vadovautasi prielaidomis.
Teigė, kad jis buvo neteisėtai apkaltintas, todėl buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo reputacijai bei sveikatai, ir dėl to jis patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą. Aiškino, kad nuolat jautė stresą, įtarinėjimus ir pažeminimą, nebegali normaliai ir kokybiškai atlikti pareigų. Pareiškėjas priverstas aiškintis, gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, nors tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje jis įvertintas gerai. Teigė, kad dėl nuolatinės įtampos pablogėjo sveikata, ne kartą teko kreiptis į medikus.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 57–61) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovai dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo pareiškėjui paaiškino, jog pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą procedūros neužbaigė, neinformavo vadovo, jog yra objektyvių priežasčių, dėl kurių procedūra nėra užbaigta. Teigė, kad pareiškėjas žinojo, koks yra raštų nagrinėjimo terminas. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 8 d. pareiškėjui buvo pateikti prisijungimo prie sistemos „Kontora“ duomenys. Prie jos jis buvo prisijungęs 2009 m. spalio 29 d., 2009 m. spalio 30 d., 2009 m. lapkričio 3 d. Nurodė, kad šie faktai paneigia pareiškėjo argumentą, kad 2009 m. spalio 29 d. su „Kontoros“ sistema dar nebuvo susipažinęs. Akcentavo, kad Komisija nustatė faktą, jog pareiškėjas buvo parengęs atsakymo projektą, tačiau administracijos vadovas projektą grąžino papildyti. Po to pareiškėjas skyriaus vedėjo neinformavo apie tolimesnę eigą.
Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-72 savivaldybės administracijos direktorius pareiškėjui skyrė pastabą už tai, kad jis 2011 m. vasario 21 d. po pietų pertraukos į darbą grįžo ne nustatytu laiku. Teigė, kad pareiškėjas iš anksto žinojo, jog 2010 m. vasario 21 d. 13.00–13.30 val. kartu su skyriaus vedėju turės susitikti su administracijos vadovu. Taip pat iš anksto žinojo, jog gydymo įstaigoje turės procedūras, kurios gali užtrukti, tačiau apie tai nepranešė.
Paaiškino, kad 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-82 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nes Statybos skyriaus vyriausioji specialistė I. P. raštu kreipėsi dėl tarnybinio tyrimo į administracijos direktorių, prašydama inicijuoti tarnybinį tyrimą vyriausiajam specialistui D. V. dėl šmeižto ir melagingų parodymų jos atžvilgiu, kadangi ji, būdama valstybės tarnautoja, galimai aktyviai dalyvavo ir nenusišalino rengiant lietaus nuotekų įrengimo projektą Liepų gatvėje, Alytuje, kurioje pati ir gyvena. Pažymėjo, kad D. V. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl tarnybinė nuobauda – pastaba jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Aiškino, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atsiradimo nepateikė jokių įrodymų, todėl toks faktas negali būti vertinamas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu (I t., b. l. 199–206) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-73 D. V. skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į švelnesnę nuobaudą – pastabą; panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. P-82, kuriuo D. V. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-73, nurodė, kad byloje ginčo nekyla dėl to, jog pareiškėjas raštą parengė per 12 dienų, ir 2010 m. lapkričio 13 d. nunešė administracijos direktoriui. Raštas buvo grąžintas pataisyti su papildomais nurodymais, tačiau pareiškėjas dėl jo daugiau jokių veiksmų neatliko. Teismas pažymėjo, jog Direkcijos raštas pareiškėjui vykdyti buvo įteiktas net devyniais mėnesiais praleidus Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą sprendimui priimti. Tačiau ir pats pareiškėjas ginčijamoje situacijoje elgėsi aplaidžiai, nesekė, ar procedūra jau yra realiai pabaigta ir ar atsakymas adresatą pasieks. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog nebuvo nurodytas terminas iki kada reikia paruošti atsakymą ir nepakankamos žinios naudojimosi programa „Kontora“ negali būti pateisinamomis valstybės tarnautojo pareigų neatlikimo objektyviomis priežastimis, trukdančiomis vykdyti pareigas. Teismas nustatė, kad su „Kontotros“ sistema D. V. buvo supažindintas 2009 m. spalio 8 d., reikalavimas išmanyti Viešojo administravimo įstatymą yra numatytas pareiškėjo pareigybės aprašyme, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2009 m. rugsėjo 28 d. pasirašytinai. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir pavedamų užduočių, tuo pažeisdamas Valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Teismas nusprendė vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, ir pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija grubiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, net 9 mėnesius pati nesiėmė jokių veiksmų šiam trūkumui pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog į Direkcijos 2009 m. sausio 29 d. raštą buvo atsakyta tik 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-2657(6.18). Todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta, dalis atsakomybės dėl neveikimo tenka ir pačiai administracijai, todėl nutarė nuobaudą pakeisti ir pareiškėjui dėl tarnybinės funkcijos tinkamo neatlikimo – rašto nustatytu terminu neparengimo – paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-72. Nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 13 punkte yra įtvirtinta speciali norma reglamentuojanti ginčo santykį, pareiškėjas ja privalėjo vadovautis palikdamas įstaigą ne tarnybos tikslais, juolab, jog su Vidaus taisyklėmis pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas, kartu įspėtas dėl atsakomybės už jų pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad ginčo santykiams Vidaus taisyklių 14 punktas netaikytinas, nes jis reglamentuoja kitus santykius – valstybės tarnautojo ir darbuotojo negalėjimą atvykti į darbą nuo darbo pradžios, t. y. nuo 8 val.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nusprendė panaikinti 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. P-82. Nurodė, kad šiuo įsakymu D. V. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi jis pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 5.2, 7.1 punktų ir Vidaus tvarkos taisyklių 39.2 punkto, nustatančio, kad vadovai privalo netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo, nuostatas. Teismas vadovavosi šmeižimo apibrėžimu, pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, kad iš šmeižimo sąvokos matyti, kad yra būtinas subjektyvusis požymis, t. y. veiką atliekančio asmens negatyvus santykis su asmeniu, į kurį nukreipta veika, ir siekis jam pakenkti. Teismas padarė išvadą, kad ginčo situacijoje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas turėjo tikslą sumenkinti I. P.. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. V. iškilo pagrįsta abejonė, ar I. P., rengdama Liepų gatvės rekonstrukcijos projektavimo užduotį, savo veiksmais negalėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir tuo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio reikalavimų. Tokius D. V. veiksmus teismas vertino kaip nuomonės išsakymą, kuris negali būti traktuojamas kaip šmeižtas ar melagingi parodymai. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atlikus tyrimą dėl I. P. veiksmų, jos veiksmuose viešųjų ir privačių interesų konflikto nenustatyta, negali būti pagrindu tarnybinei nuobaudai skirti.
Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-73 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. P-72 pagrįstai pareiškėją patraukė tarnybinėn atsakomybėn, ir tik Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. P-82 pripažino neteisėtu ir jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog po 2011 m. kovo 29 d. tarnybinės nuobaudos skyrimo sutriko sveikata, dėl ko atsirado pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Padarė išvadą, kad VĮ Alytaus poliklinikos 2011 m. birželio 2 d. pažyma Nr. 460 nepatvirtina aplinkybės, jog būtent dėl 2011 m. kovo 29 d. tarnybinės nuobaudos skyrimo sutriko sveikata, nes į Psichikos sveikatos centrą pareiškėjas kreipėsi 2011 m. kovo 24 d., t. y. tada, kai dar nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, kurią teismas pripažino nepagrįsta. Teismas vertino, kad valstybės tarnautojo reputacijos sugriovimo negali nulemti aplinkybė, jog teismas pripažino, kad viena tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai, juolab, jog pareiškėjas turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas.
III.
Pareiškėjas D. V. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–10) bei patikslintą apeliacinį skundą (II t., b. l. 55–63) ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Mano, kad neįrodyta jo kaltė padarius pažeidimą, už kurį jam 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-73 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Paaiškina, kad jis atsakymą į Direkcijos raštą parengė per 12 dienų – t. y. nepažeisdamas terminų, ir 2009 m. lapkričio 13 d. nunešė administracijos direktoriui pasirašyti. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis šioje situacijoje elgėsi aplaidžiai, nesekė, ar procedūra jau yra realiai pabaigta ir ar atsakymas adresatą pasieks. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo S. S. kaltės kontroliuojant ginčo rašto parengimą bei išsiuntimą. Akcentuoja, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra reglamentavusi dokumentų kontrolės procedūrų, kuria tarnautojai galėtų vadovautis rengdami dokumentus.
2. Taip pat nesutinka su tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-72 pagrįstai bei teisėtai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Paaiškina, kad Vidaus taisyklių 13 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuria pareiškėjas turėjo vadovautis palikdamas įstaigą ne darbo tikslais – tačiau jis pietų metu palikdamas įstaigą nežinojo, kad vėluos sugrįžti, nes medicinines procedūras planavo atlikti pietų metu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vidaus taisyklių 14 punktu. Akcentuoja, kad nebuvo tiesioginės tyčios neatvykti į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po 2011 m. kovo 29 d. tarnybinės nuobaudos skyrimo sutriko sveikata, kas sudaro pagrindą atlyginti žalą. Paaiškina, kad tarnybiniai patikrinimai buvo pradėti ankščiau, vienu metu buvo atliekami kelių tarnybinių nusižengimų tyrimai. Teigia, kad stresą sukėlė ne vienas įsakymas, o ilgalaikiai daugybiniai tarnybinių nusižengimų tyrimai, Akcentuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas veikė neteisėtai, kadangi nepagrįstai pareiškėjui skyrė dvi tarnybines nuobaudas, dėl to pareiškėjas patyrė nuolatinį stresą, bejėgiškumą, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį susijaudinimą. Nurodo, kad neišlaikęs nuolatinio streso ir įtampos išėjo iš darbo. Pažymi, kad tris kartus kreipėsi į gydytojus dėl ūminės organizmo reakcijos į stresą, lankėsi pas psichiatrą, buvo diagnozuotas susirgimas, vartojo stiprius vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 67–70) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Mano, kad pareiškėjas iškeldamas klausimą, jog atsakovas nėra reglamentavęs dokumentų kontrolės procedūrų, siekia pateisinti aplaidžiai vykdytą pavedimą. Teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo, kad teks pavėluoti, laikytinas kaip nenoras laikytis Vidaus tvarkos taisyklių. Mano, kad nebuvo pagrindo vadovautis Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktu. Taip pat mano, kad pareiškėjas subjektyviai suvokia darbo pradžios momentą. Teigia, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojui skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas bei teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kai tarnybinė nuobauda paskiriama neteisėtai.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal bylos duomenis pareiškėjas – Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas (I t., b. l. 122–123) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą bei nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos”.
Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-73 D. V. skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – už tai, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio, Valstybės tarnautojų veikos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5, 5.2, 7.1, 9.1, 9.3, 9.8 punktų reikalavimus (I t., b. l. 14). 2009 m. vasario 2 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2009 m. sausio 29 d. raštas Nr. (9.3)2-402 „Dėl darbų kokybės kontrolinių patikrinimų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamuose objektuose“ (I t., b. l. 24). Iš kompiuterinės dokumentų tvarkymo „Kontora“ duomenų bazės matyti, jog minėtas raštas buvo 2009 m. vasario 2 d. perduotas vykdyti Č. D., 2009 m. vasario 3 d. F. D., 2009 m. vasario 3 d. S. S. ir A. J., 2009 m. vasario 10 d. I. M. ir tik 2009 m. spalio 29 d. pareiškėjui D. V. (I t., b. l. 23). Dėl minėto rašto sprendimas turėjo būti priimtas ir atsakymas pateiktas per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą – 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjas raštą parengė per 12 dienų, ir 2009 m. lapkričio 13 d. nunešė administracijos direktoriui. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad raštas buvo grąžintas pataisymui su papildomais nurodymais, tačiau byloje objektyvių duomenų apie konkrečius pavedimus pareiškėjui, išskyrus šiuos pavedimus davusio asmens J. L. P., apklausto liudytoju (I t., b. l. 124, 193), nėra, raštas neišsiųstas, pareiškėjas dėl jo daugiau jokių veiksmų neatliko. Į Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2009 m. sausio 29 d. raštą Nr. (9.3)2-402 atsakymas buvo pateiktas tik 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. SD-2657(6.18) (I t., b. l. 147–148). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pats atsakovas – Alytaus miesto savivaldybės administracija – grubiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą ir net 9 mėnesius pats nesiėmė jokių veiksmų atsakymui parengti, todėl dalis atsakomybės dėl neveikimo tenka ir pačiai administracijai, todėl pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobauda – griežtą papeikimą – sušvelnino, pakeitė į pastabą.
Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės galėtų būti vertinamai kaip pagrįsti, tačiau su padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes nei tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų, nevertino nusižengimo padarymo bei jo paaiškėjimo momento. Teisėjų kolegijos nesaisto apeliacinio skundo argumentai, įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis – įpareigoja bylą patikrinti visa apimtimi.
Byloje pateikiama komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2011 m. kovo 8 d. išvada (b. l. 16–18) patvirtina, kad nuo rašto pateikimo vykdyti pareiškėjui dienos iki tarnybinio tyrimo išvados praėjo daugiau negu metai.
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos nuostatomis – nuobaudų skyrimo procedūra ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes, tame tarpe nustatyti nusižengimo padarymo momentą, ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju liko neįvertinta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas sietinas su pavedimo parengti atsakymą į Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2009 m. sausio 29 d. raštą įvykdymo terminu. Neginčytinai nustatyta, kad raštas pareiškėjui vykdyti buvo perduotas 2009 m. spalio 29 d. ir atsakymas į jį, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, turėjo būti parengtas vėliausiai per 30 dienų. Taigi šio termino pasibaigimas turi būti vertinamas kaip tarnybinio nusižengimo padarymo momentas, nuo kurio skaičiuotinas šešių mėnesių terminas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tarnybinei nuobaudai skirti. Atsakovas turėjo visas administracines galimybes nustatyti pažeidimą nuo jo padarymo momento. Nagrinėjamo ginčo atveju, kai yra teisės aktais nustatytas pavedimo įvykdymo terminas, nesvarstytinos su pažeidimo galimu tęstinumu susijusios aplinkybės, nes tokio pobūdžio pažeidimų tyrimo, kuris gali tęstis mėnesiais ir metais, neribojamas terminu, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijaus. Įstatymo leidėjo numatytas šešių mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos yra pakankamas atsakovui įgyvendinti valstybės tarnautojams pavestų darbų kontrolę, beje, Komisijos 2011 m. kovo 8 d. išvadoje yra konstatuota, kad Statybos skyriaus vedėjas S. S. netinkamai atliko savo pareigas, nes nekontroliavo skyriaus tarnautojų veiklos. Taigi paties atsakovo pasyvus elgesys neturėtų tapti prielaida taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę neribotu terminu.
Kita aplinkybė, kuri reikšminga sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, yra įrodymų, patvirtinančių jo netinkamą pavedimo vykdymą, pakankamumas ir patikimumas. Kad pareiškėjui po 2009 m. lapkričio 13 d. jo rengtas raštas buvo grąžintas pataisymui su papildomais nurodymais, patvirtina tik vieno liudytoju apklausto L. J. P. parodymai. Kai nėra kitų šį faktą patvirtinančių duomenų, jie negali būti laikomi objektyviais, šis asmuo laikytinas suinteresuotu ginčijamų aplinkybių nustatymu, nes teigia pats ginčo raštą grąžinęs bei davęs nurodymus. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas parengė netinkamą atsakymą į Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2009 m. sausio 29 d. raštą Nr. (9.3)2-402, o tuo pačiu ir pažeidė savo Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (I t., b. l. 122–123), patvirtinto administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-386, 8 punktą (gebėti taikyti įstatymais bei kitais teisės aktais reglamentuojamas nuostatas valstybės tarnautojui) bei 11 punktą (nagrinėti asmenų prašymus, pranešimus, skundus, rengti atsakymus), byloje nėra įrodyta. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas įrodytomis laikė aplinkybes, kurias patvirtinančių duomenų byloje nėra, bei nustačiusi, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidus įstatyme nustatytus terminus jai skirti, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį keičia ir pareiškėjo skundą dėl Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-73, kuriuo buvo jam paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, tenkina pilnai.
Kitu ginčijamu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-72 pareiškėjui D. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktų ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-30 patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 13 punkto reikalavimus (I t., b. l. 31). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-30, 13 punktas nustato, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, o jam nesant – Vidaus administravimo skyriaus vyresnįjį referentą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Esant būtinumui, norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginį vadovo sutikimą. Nuobauda skirta pareiškėjui už tai, jog 2011 m. vasario 21 d. pareiškėjas po pietų vėlavo į darbą 30 minučių. Pareiškėjas teigia, kad pietų pertraukos metu užtruko gydymo įstaigoje atlikdamas procedūras, kurios buvo paskirtos po nedarbingumo, ir iš anksto šios aplinkybės negalėjo numatyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojamos formaliosios tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, t. y. vėlavimas nagrinėjamu atveju, tačiau turi būti vertinama ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Byloje nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos vėlavimo po pietų pertraukos priežastys, pareiškėjas pateikė gydytojo procedūrų paskyrimą patvirtinantį dokumentą (I t., b. l. 39), todėl laikytina, kad pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs kaip galimo vėlavimo nenumatymas. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos tarnautojo atsakomybei. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo 2011 m. kovo 14 d. išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjo vėlavimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės atsakovui, apskritai nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo. Vertinti faktus – t. y. numatytą po pietų susitikimą – kurių atsakovas išvadoje nenurodė, nėra teisinio pagrindo, nes tarnybinės nuobaudos skyrimas griežtai ribojamas tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumos. Darytina išvada, kad pareiškėjo nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, nedidelę vėlavimo trukmę – 30 min., vėlavimo priežastis, todėl vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-72 panaikinimo, nes sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir netinkamai pritaikius Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir šią pareiškėjo skundo dalį tenkina.
Patenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, svarstytinas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos neteisėtai jam pritaikius tarnybinę atsakomybę, atlyginimo. Pareiškėjas D. V. teigia, kad nepagrįstu tarnybinių nuobaudų skyrimu buvo sugriauta jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacija ir sugadinta sveikata.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka asmeniui, pareiškusiam tokius reikalavimus.
Pareiškėjas, nors ir teigė, kad buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo reputacijai, tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Teisėjų kolegija vertina, kad tarnybinių nuobaudų panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.
Pareiškėjas pateikė VĮ Alytaus poliklinikos 2011 m. birželio 2 d. pažymą Nr. 460, patvirtinančią, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą, jam nustatytas centrinės nervų sistemos sutrikimas F 43.2. (I t., b. l. 175). Sveikatos sutrikimas nustatytas tuo metu, kai buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, teikiami paaiškinimai, skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios šioje byloje pripažintos neteisėtomis ir panaikintos. Darytina išvada, kad sveikatos sutrikimas buvo sąlygotas atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta dėl to kilusi neturtinė žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad sveikatos sutrikimas nebuvo ilgalaikis, pareiškėjas yra jauno amžiaus ir turi visas galimybes atkurti netekimus, patirtus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą mažina iki 1 000 litų.
Kadangi tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas, jam iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių – 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą bei 300 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, viso 1 100 Lt (ABTĮ 44 str. 6 d., 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjo D. V. skundo reikalavimai dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-72 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, bei kuria reikalavimas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-73 panaikinimo patenkintas iš dalies.
Šiuos pareiškėjo D. V. skundo reikalavimus patenkinti iš dalies – panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-72, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, bei panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-73, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas.
Priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.