Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams bei pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį įspėjimu. Galutinė subendrinta nuobauda jam paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 20 d., 23.20 val. Palangoje, Vanagupės g. 5 vairavo automobilį Lexus GS, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)

1) būdamas neblaivus (nustatytas 0,69 promilių girtumas, paklaida ± 0,02 promilės), t. y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje;

2) nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Apeliaciniu skundu J. G. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nutraukti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nepakankamo faktinių aplinkybių visumos įvertinimo ir J. G. nubaudimo administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ straipsnis).

J. G. pripažįsta, kad prieš vairuodamas automobilį buvo išgėręs 0,33 l alaus, tačiau neigia, kad policijos pareigūnams patikrinus blaivumą, galėjo būti nustatytos 0,69 promilės neblaivumo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp įrodymų, susijusių su neblaivumo laipsnio nustatymu, nes Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kad jis blaivus ir medicinos eksperto parodymai, paneigia J. G. neblaivumą pirminio tikrinimo metu.

Apylinkės teismas sprendimą dėl J. G. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, grindė administracinės teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), vyresniojo patrulio D. Š. ir patrulio A. A. tarnybiniais pranešimais (b. l. 2-3, 4-5) bei jų parodymais pirmosios instancijos teisme, alkotesterio rodmenimis (b. l. 8-9). Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas šiais skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Bylos duomenimis, J. G. buvo sustabdytas apie 23.10 val., alkoholio kiekio matuokliu patikrintas 23,20 val., jam nustatytas 0,69 promilių neblaivumo laipsnis, t. y. lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Po to, J. G. savo iniciatyva nuvyko į Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, esantį Palangoje, Klaipėdos pl. 76, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra: 0,38 val. buvo atliktas pirmas tikrinimas alkotesteriu, šio tikrinimo metu užfiksuotos 0,19 promilių. Antras tikrinimas atliktas po 30 minučių, šio tikrinimo metu užfiksuotos 0,12 promilių. J. G. medicininės apžiūros metu kraujo tyrimą atlikti atsisakė, tai patvirtino apklausiamas pirmosios apylinkės teisme. Pagal nurodytas aplinkybes apžiūrą atlikusi gydytoja išvadoje konstatavo, kad J. G. yra blaivus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija J. G. iškvėptame ore viršijo 0,4 ‰, pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas J. G. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1622480 (b. l. 9) matyti, kad jo patikra atlikta 2014 m. balandžio 28 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2014 m. spalio 27 d., taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką J. G. ir padarė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas ATPK, tačiau jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-154/2012 ir kt.). Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne kartą akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011 ir kt.). Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011 ir kt.).

Šiuo atveju byloje atlikti kraujo tyrimą atsisakė pats J. G., medicininės apžiūros akto išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai ja nesivadovavo ir ja remiantis nenustatinėjo, ar per tam tirą laiką, fiksuotą byloje nuo pirmo patikrinimo iki antrojo, kurių duomenys byloje skiriasi, alkoholio koncentracija J. G. organizme galėjo sumažėti iki tiek, kiek užfiksuota antrojo tikrinimo metu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į laiką, kada atlikta medicininė apžiūra, nes jis yra reikšmingas tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. J. G. apklausiamas teisme parodė, kad po neblaivumo nustatymo jis laukė draugo, kuris atvyko nuvairuoti automobilio, o po to su sutuoktine taksi automobiliu nuvyko į ligoninę. Pareigūnas A. A. apklausiamas liudytoju parodė, kad su kolega apie 15-20 min. laukė kol atvyko vairuotojo draugas paimti automobilio. J. G. sutuoktinė teismui paaiškino, kad draugui paėmus automobilį, ji su vyru pėsčiomis ėjo į ligoninę ir tik supratę, kad ne į tą ligoninę nuėjo, išsikvietė taksi ir nuvažiavo į kitą, kur buvo atlikti testai. Pažymėtina, kad nuo Vanagupės g. 5 iki Klaipėdos pl. 76 yra tik 1,16 km. Tuo tarpu tai, kad J. G. nevažiavo kartu su atvykusiu draugu kuo skubiau į gydymo įstaigą, o pasirinko kitą būdą – pėsčiomis eiti iki toliau esančios ligoninės, rodo, kad jis nebuvo užtikrintas dėl savo akivaizdaus blaivumo ir siekė iki medicininės apžiūros atlikimo sumažinti alkoholio kiekį organizmo terpėse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.