- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-158-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- G. M., A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 02 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1750-562/2006 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovams G. M. , A. G. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamojo namo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-05-30 ieškovas I. M. pateikė ieškinį, prašydamas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį ir iškeldinti abu atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis namas, kuriame ieškovas gyvena kartu su atsakovais. Ieškovui sugyventi kartu su atsakovais vienoje gyvenamojoje patalpoje yra neįmanoma, nes jie trukdo naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Atsakovai už naudojimąsi namu neatlygina ir nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus. Tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė panaudos santykiai, nes ieškovas 2000 metais leido atsakovams naudotis gyvenamosiomis patalpomis, nenustatydamas termino. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2006-02-28 ieškovas išsiuntė atsakovams pareiškimą, kuriuo informavo juos apie panaudos sutarties nutraukimą, tačiau atsakovai į įspėjimą nereagavo (LR CK 6.629 str. 1 d., 6.642 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovės sveikatos būklė ir materialinė padėtis neleidžia susirasti kito gyvenamojo būsto. Atsakovas šiuo metu mokosi ir neturi galimybės nuomotis kitą būstą. Ieškovas po pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą išsiuntimo leido atsakovams toliau neterminuotai gyventi jo namuose. Tai įrodo, kad ieškovas atsisakė ketinimo nutraukti panaudos sutartį, todėl atsakovai visiškai teisėtai gyvena ginčo name. Esant teisėtam valdymui, ieškovas neturi teisės jų iškeldinti (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.8 str. 1 d., 4.95 str., 6.154 str., 6.162 str., 6.218 str. 1 d., 6.579 str., 6.629 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-11-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu visu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, o kitoje dalyje ieškinį atmesti, bei priteisti iš atsakovės 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė yra buvusi ieškovo sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-05-03 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-00021-341/2005). Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovui 2006-02-28 išsiuntus atsakovams įspėjimą apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovai privalėjo išsikelti per tris mėnesius nuo pateikto jiems įspėjimo.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė G. M. vis dar gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, o atsakovas A. G. yra išsikėlęs iš šių patalpų, ieškinys dėl iškeldinimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad yra pagrindas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, konstatavo, kad atsakovė netinkamai elgiasi su ieškovu ir ieškovas pagrįstai prašė atsakovę iškeldinti iš jam priklausančių patalpų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gera valia išsikėlė iš ieškovui priklausančių patalpų, padarė išvadą, jog ieškinys šioje dalyje yra atmestinas, išnykus pagrindui atsakovą iškeldinti. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, kurie nebuvo įteisinti sutartimi, todėl atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti panaudos sutartį (LR CK 6.629 str., 6.642 str. 1 d., 6.478 str., CPK 79 str., 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė G. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-02 sprendimą, panaikinant šio sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčo namo panaudos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ginčo šalys nebuvo pasirašiusios rašytinio panaudos sutarties teksto. Namo panaudos sutarties sudarymo faktą patvirtino ieškovas, nurodydamas, kad, susituokęs su atsakove, sudarė šią sutartį, bei prašydamas teismo ją nutraukti. Prašydamas nutraukti šią sutartį, ieškovas pripažįsta, kad sutartis galioja, o 2006-02-28 įspėjimas neturi teisinės reikšmės. Teismas, atmesdamas reikalavimą nutraukti panaudos sutartį, neturėjo teisės iškeldinti atsakovės iš namo.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės G. M. teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad buvo sudaryta ginčo namo faktinė panaudos sutartis, nes ginčo šalys nebuvo pasirašiusios rašytinės panaudos sutarties. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovui 2006-02-28 išsiuntus atsakovams įspėjimą apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovai privalėjo išsikelti per tris mėnesius nuo pateikto jiems įspėjimo, nes faktinė panaudos sutartis pagal išreikštą ieškovo valią buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Tai, kad ieškovas pateiktu ieškiniu prašė nutraukti panaudos sutartį, nereiškia, kad ieškovas pripažino, kad panaudos sutartis galioja, nes 2006-02-28 įspėjimas turi teisinę reikšmę ir sukūrė teisines pasekmes: po panaudos sutarties nutraukimo atsakovė per 3 mėnesius turėjo geruoju išsikelti iš gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl reikalavimo nutraukti panaudos sutartį, nes 2006-02-28 įspėjimu panaudos sutartis buvo nutraukta. Tokiu būdu nutraukus panaudos sutartį, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė iškeldinti iš gyvenamojo namo apeliantę, nes ji neturi jokių teisių į ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas (b.l. 48), kad atsakovė yra registruota Vilniaus darbo biržoje, nesuteikia atsakovei teisės gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame name. Tai, kad atsakovė G. M. laiko save privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nereiškia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pati apeliantė kritiškai nevertina savo veiksmų, tuo parodydama, kad padėtis, kai nėra atlaisvinamas gyvenamasis namas, yra jos tikslas (CPK 95 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai, teisingai ir visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 7 str., 8 str., 79 str., 88 str., 93 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 02 d. sprendimą nepakeistą.