Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovo V. J. prašymu perduoti Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-399-555/2021 kitam tos pačios pakopos teismui ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2S-399-555/2021 pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Atsakovas V. J. atskirajame skunde nurodė, kad teisėja A. R. gali daryti poveikį Kauno apygardos teismo teisėjams, organizuoti nusikalstamas veikas prieš atsakovą ir Lietuvos teisinę sistemą, todėl atsakovas prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui ir tokiu būdu sustabdyti Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų R. J.-J., A. S. ir A. R. antikonstitucinius veiksmus.

Prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo nutartimi byla perduodama nagrinėti kitam teismui kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

5. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas nepasitiki visu Kauno apygardos teismui, todėl jis prašo, kad jo atskirojo skundo pagrindu inicijuota civilinė byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui. Grįsdamas savo poziciją, atsakovas nurodo, kad šiame teisme dirbanti teisėja gali daryti poveikį kitiems bylą nagrinėsiantiems teisėjams ir veikti prieš atsakovo interesus. Tačiau tokių aplinkybių atsakovas nepagrindė ir neįrodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad atsakovo nurodyta teisėja ar kiti Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai gali būti šališki atsakovo atžvilgiu ir siekti priimti jam nepalankų procesinį sprendimą, turi išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties ir pan. Atsakovo nuogąstavimai dėl galimo teismo šališkumo yra pagrįsti tik jo subjektyviu vertinimu ir prielaidomis. Tokie teiginiai nepaneigia, kad byla pagal jo atskirąjį skundą galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Kauno apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2S-399-555/2021 nagrinėjimo visų Kauno apygardos teismo teisėjų ir tenkinti atsakovo prašymą perduoti šią Kauno apygardos teismo civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo V. J. prašymo perduoti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-399-555/2021 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.