- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3387-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00709-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nurodė, kad pareiškėjo tėvas V. G. mirė ištuokoje; vienintelis velionio vaikas – pareiškėjas R. G.. Po V. G. mirties palikimo niekas nepriėmė, o palikimą sudaro du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties likusiais sklypais ėmėsi rūpintis pareiškėjas. Tai patvirtina į bylą teikiami velionio sesers H. B. bei žemės sklypą kaimynystėje turintis E. K. rašytiniai paaiškinimai. Pažymėjo, kad Velionio sesuo H. B. į palikimą nepretenduoja. (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje patvirtinama, jog po V. G. mirties likusi žemė (duomenys neskelbtini) yra prižiūrima ir kiekvienais metais šienaujama. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, būtinus faktiniam palikimo priėmimui, kad į tėvo turtą niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė, pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu galėtų būti užvesta paveldėjimo byla.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu, tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-657/2013).
4. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimo, gimimo liudijimo, Gyventojų registro tarnybos pažymos, (duomenys neskelbtini) būdamas ištuokoje mirė V. G., kuris buvo pareiškėjo R. G. tėvas. Palikėjas turėjo vieną sūnų – pareiškėją R. G.. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad palikėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo. Remiantis H. B. ir E. K. rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjas po tėvo mirties rūpinosi minėtais žemės sklypais, juos šienavo ir kitaip prižiūrėjo. Remiantis (duomenys neskelbtini) išduota pažyma, po V. G. mirties likusi žemė (duomenys neskelbtini) yra prižiūrima. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
5. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo V. G. mirties R. G. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
6. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo R. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po V. G. mirties.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo R. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.