- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1051-785/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Suinteresuotas asmuo
- T. D., A. V.
rašytinio proceso tvarka, vykdymo procese, išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą suinteresuotiems asmenims T. D., A. V. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė 2013-03-18 kreipėsi į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0009/02/13720 pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių perėmėją A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad skolininkas E. V. mirė 2008-08-27, Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas ir nurodytas palikimą 2012-11-30 priėmęs asmuo A. V.. Nurodė, jog skolininkui priklausęs turtas, kurį paveldėjo A. V. nuo 2005-02-09 ir šiuo metu yra areštuotas, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas procesinių teisių ir pareigų perkėlimui, kadangi įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir priverstinius vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu buvo prieinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnis, reglamentuodamas procesinį teisių perėmimą, numato, jog, kai viena iš ginčijamo ar sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perkėlimas, kt. atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl galimas ir vykdymo procese, kuris yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas.
Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnis, numatantis, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta vykdomoji byla, antstolio ar suinteresuoto asmens prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei miršta fizinis asmuo, reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, perleidžiama ar perkeliama skola, kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė 2000-08-29 gavusi Mažeikių rajono apylinkės teismo 1999-12-17 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1390/99 užvedė vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo T. D. naudai. 2012-11-27 antstolė pateikusi užklausą LR Gyventojų registrui sužinojo, jog skolininkas 2008-08-27 mirė. Mirusio E. V. palikimą 2008-10-06 priėmė jo sutuoktinė A. V.. 2012-12-11 antstolė pareiškė reikalavimą skolininko E. V. įpėdinei A. V..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011).
CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo pakeičiant skolininką CPK 596 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo, įgyvendinamo prieš palikimą priėmusius įpėdinius nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis.
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Pareiškime dėl skolininko pakeitimo antstolė nurodė, jog palikėjo E. V. turtas nuo 2005-02-09 yra areštuotas, todėl jo įpėdinei buvo tinkamai pranešta apie palikimui taikytus ribojimus.
Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo butas, esantis Naftininkų g. 56-24, Mažeikių m., įgytas skolininkui būnant santuokoje, todėl dalis šio buto priklausė mirusiam skolininkui. Minėtam butui 2005-02-09 buvo įregistruotas turto areštas ir 2005-02-17 išregistruotas, 2010-11-30 vėl įregistruotas turto areštas bei 2011-06-07 išregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad 2005-02-09 įregistruotas turto areštas jau buvo išregistruotas, nei skolininko E. V. mirties metu 2008-08-27, nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjo turtas nebuvo areštuotas, negalima konstatuoti, jog skolininko įpėdinei buvo tinkamai pranešta apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas. Nustačius, jog kreditorius LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytais terminais nepareiškė reikalavimų skolininko E. V. įpėdinei, pagrindo pratęsti šį terminą nėra, nes nuo palikimo atsiradimo dienos 2008-08-27 jau yra praėję daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.), pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio Proceso Kodekso 290-292 str., 593 str. 1 d., 596 straipsniu,
nutaria:
prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.