- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-705-383-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00846-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. K., L. K., Ž.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius, Valerijus Karpovas
Nr.1A -705- 383/2010 Proceso Nr.23-1-00846-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. gruodžio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems M. K. , L. K. , Ž. K., gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Linai Svirinavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendžio, kuriuo
M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš S. T. garažo 2009 m. lapkričio 9-10 d.) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš S. T. garažo 2009 m. gruodžio 2-3 d.) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2009-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš S. T. garažo 2009 m. gruodžio 2-3 d. ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. V. sandėliuko) ir paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. I. sandėliuko) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš O. B. sandėliuko) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., L. K. ir Ž. K. dėl kaltinimo, pareikšto pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (metalo vagystė iš V. M. teritorijos), išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat tenkinti ir iš Ž. K. priteisti D. V. , K. I. ir O. B. civiliniai ieškiniai.
Dėl M. K. ir Ž. K. apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. K. gynėjo advokato apeliacinius skundus, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis ir M. K. , veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. gruodžio 2-3 d. naktį Kaune, Technikos g. 29, metaliniu strypu nudaužę dvi pakabinamas garažų kooperatyvo Nr. 49 garažo Nr. 14, priklausančio S. T. , durų spynas, įsibrovė į patalpą ir pagrobė S. T. priklausančius daiktus: du neveikiančius akumuliatorius, bendros 120 litų vertės, veikiantį akumuliatorių, 280 litų vertės, sunkvežimio akumuliatorių, 500 litų vertės, 16 kg automobilinių autonominių šildymo sistemų aliuminio dalių, bendros 100 litų vertės, 30 vienetų nerūdijančio plieno išmetimo vamzdelių, bendros 200 litų vertės, įrankių dėžę su įrankiais „Condor“, 900 litų vertės, du 5 m ilgio užvedimo kabelius, bendros 400 litų vertės, automobilių dažymo purkštuvą, 350 litų vertės, elektrinį galąstuvą „Kraft“, 200 litų vertės, 4 vandens čiaupus, bendros 250 litų, 10 vnt. elektros jungiklių, bendros 130 litų vertės, 10 vnt. elektros rozečių, bendros 90 litų vertės, viso S. T. priklausančio turto 3520 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokurorė skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, panaikinant tą jo dalį, kurioje Ž. K. ir L. K. išteisinti dėl metalo vagystės bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti L. K. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir Ž. K. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. (vagystė iš V. M. teritorijos). Skunde nurodoma, jog L. K. ir Ž. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. nepagrįstai, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad yra neįrodyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo išvados neatitinka ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų ir teismo posėdyje juos ištyrus nustatytų aplinkybių. Teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvados, kad turtas yra bešeimininkis, kadangi net patys kaltinamieji parodė, kad metalą jie paėmė iš teritorijos. Kadangi teritorija buvo neaptverta, jos laikyti saugoma negalima, tačiau konstatavus, kad turtas vis dėlto buvo teritorijoje, net jeigu ir nesaugomoje, ir tai patys kaltinamieji suvokė, darytina išvada, kad turtas nebuvo išmestas, o yra svetimas daiktas. Nors kaltinamieji neigė įsibrovimą, tačiau tokie jų veiksmai turi būti vertinami kaip vagystė be kvalifikuojančio požymio pagal LR BK 178 str. 1 d. Objektyvieji bylos požymiai tik patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, jog veikia prieš savininko valią, kad tai yra svetimas turtas, eidami į nesaugomą teritoriją suprato ir numatė savo veiksmus ir jų pasekmes, todėl konstatuotina, kad jie veikė tiesiogine tyčia ir padarė veiką pagal BK 178 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu L. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendį pakeisti, sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, paskiriant jam baudą arba taikant jo atžvilgiu BK 75 str. reikalavimus ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje paskirta bausmė L. K. , yra nepagrįsta, nes šioje dalyje teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo normas, paskirdamas aiškiai per griežtą bausmę. Teismas neteisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą. L. K. padaryta nusikalstama veika sunkiems nusikaltimams nepriskiriama, todėl bausmė už tokio nusikaltimo padarymą turi būti skiriama švelnesnė. Be to, teismas skirdamas bausmę L. K. , visiškai neįvertino eilės svarbių bylos aplinkybių – nusikalstama veika sunkesnių žalingų pasekmių nesukėlė, yra L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, jis turi problemų su sveikata, todėl bausmė jam gali būti paskirta švelnesnė. Teismas nesvarstė galimybės L. K. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tokiu būdu atidedant jam paskirtosios bausmės vykdymą.
Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą L. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą, patenkinti gynėjo advokato skundą ir nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. sudėties, nes jų veiksmuose yra neįrodyta tyčia. Apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, tik ne dėl tokių priežasčių, kaip yra prašoma prokuroro skunde, o dėl bausmės, kadangi L. K. paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti, o gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti. Gynėjai advokatai ir nuteistieji L. K. ir Ž. K. prašė prokurorės skundą atmesti. Advokatė ir nuteistasis L. K. prašė gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai M. K. , L. K. ir Ž. K. pripažino kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jiems bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Prokurorės skunde nurodoma, jog L. K. ir Ž. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. nepagrįstai, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Toks skundo argumentas atmestinas. Teismas bylos aplinkybes įvertino visapusiškai, ir teisingai nustatė, kad teritorija, iš kurios jie paėmė metalą, yra nesaugoma, neaptverta, vartų nebuvo. Jie nežinojo, kieno tas metalas, jį susirinko ir susikrovė į savo automobilį. Iš nukentėjusiojo V. M. parodymų, kuriais netikėti pagrindo nėra, teismas padarė teisingą išvada, kad tuo metu, kai kaltinamieji paėmė metalą, teritorijos vartai jau buvo nukelti, ir kaltinamieji, kaip jie nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, tų vartų, skirtingai nei pateikta kaltinime, išties nenukėlė. Iš metalo buvimo vietos (teritorija neaptverta, vartai nukelti), iš jo kiekio (nukentėjusiojo parodymais 6 kampuočiai, kaltinamojo Ž. K. parodymais 7 ar 8 kampuočiai) teismas teisingai nusprendė, jog kaltinamieji Ž. K. ir L. K. objektyviai galėjo rastą metalą palaikyti bešeimininkiu turtu. Prokuroro teiginys, kad teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvados, jog turtas yra bešeimininkis, kadangi net patys kaltinamieji parodė, kad metalą jie paėmė iš teritorijos, atmestinas. Pamestas daiktas tik tuo atveju yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas (metalo laužo, atsižvelgiant į jo kiekį ir buvimo vietą, tokiu turtu šiuo atveju negalima laikyti). Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turtas, kurį paėmė kaltinamieji L. K. ir Ž. K. , atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme nustatytų aplinkybių visumą, galėjo būti kaltinamųjų palaikytas bešeimininkiu turtu, todėl pripažintina, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., sudėties – jų veiksmuose neįrodyta tyčia. Todėl teismas dėl šio kaltinimo kaltinamuosius išteisino pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Advokato skunde teigiama, jog apylinkės nuosprendžio dalis, kurioje paskirta bausmė L. K. , yra nepagrįsta, nes šioje dalyje teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo normas, paskirdamas aiškiai per griežtą bausmę, nes L. K. padaryta nusikalstama veika sunkiems nusikaltimams nepriskiriama, todėl bausmė už tokio nusikaltimo padarymą turi būti skiriama švelnesnė. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę L. K. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad L. K. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str.1 d. 2 p). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) Teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: L. K. teistas 8 kartus, be to, L. K. , būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Todėl, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus pagrobtų daiktų kiekį ir vertę), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydį teismas teisingai nustatė mažesnį, nei specialiosios dalies straipsnio sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Teismo paskirtoji bausmė yra teisinga, ji nėra aiškiai per griežta. Švelninti bausmės įstatyminio pagrindo nėra.
Atmestinas skundo argumentas, kad teismas nesvarstė galimybės L. K. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tokiu būdu atidedant jam paskirtosios bausmės vykdymą. Nors L. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kas yra įstatyme numatyta sąlyga, atidedant bausmės vykdymą, teismas netaikė BK 75 str. pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje pabrėžė, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be įstatyme paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Dėl to, kad L. K. yra recidyvistas, jis pakartotinai nusikalto, neišnykus teistumui, pirmosios instancijos teismas, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai, ir pagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. K. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos aplinkybes, kitus duomenis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia.
Darytina išvada, kad tiek prokurorės, tiek gynėjo advokato apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo L. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendžio atmesti.