Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10.; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.5.; 3.1.7.10.; 3.2.3.1.;3.2.3.9.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

2016m. lapkričio 9d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. N. ieškinį atsakovui R. N., trečiajam asmeniui J. N. dėl savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. N. prašo patenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą R. N. panaikinti neteisėtai įrengtus pamatus ir ant jų pastatytą šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jam ir sutuoktinei J. N. priklauso po 1/6 dalį, o atsakovui R. N. 2/3 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria su atsakovu susitarė dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos. Jis sutikęs, kad atsakovas naudotųsi didesniu sklypo plotu nei jam priklauso, t.y. sutikęs, kad R. N. naudotų 26 kv. m. žemės sklypą, esantį šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo jame augindamas žemės ūkio produktus. Tačiau dabar atsakovas šiame žemės sklype išliejo betoninius pamatus ir pasistatė šiltnamį, tuo pažeisdamas jo kaip žemės savininko teises. Jeigu atsakovas jam sumokėtų už naudojimąsi žemės sklypu, jis neprieštarautų šiltnamio statybai.

Ieškovo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius prašo patenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą pašalinti statinius, kuriuos atsakovas pasistatė ant ieškovui priklausančio žemės sklypo.

Atsakovas R. N. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp jo, t.y. R. N. ir E. N. dėl gyvenamojo ir negyvenamojo ploto bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Prieš pasirašant taikos sutartį, sutarė, jog žemės sklypo naudojimosi plane padarys pataisymus, pagal kuriuos sutarė, jog žemės sklypu naudosis tokia tvarka: E. N. naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 1-98 kv.m, o R. N. naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 2-327 kv.m. Dėl tokių pataisymų žemės sklypo paskirstymo plane šalys sutarė ir apie tai buvo atžymėta minėtame žemės sklypo paskirstymo plane. Advokatė I.Petkienė savo ranka įrašė pastabą apie taisymus, po kuria R. N. ir E. N. pasirašė. Tokią taikos sutartį nutartimi patvirtino teismas, ir pagal ją 26 kv. m. žemės sklypas, plane pažymėtas ind. 1-26 kv. m. buvo sujungtas su 301 kv.m. sklypu, ir atiteko naudotis atsakovui. Už atsakovui tekusį naudotis didesnį žemės sklypą bei už perleistą nekilnojamojo turto dalį jis sumokėjęs ieškovui E. N. 4500 Lt. Įsiteisėjusią nutartį atsakovas įregistravęs Registrų centre ir iki šiol naudojęsis minėtu žemės sklypu. Nuo 2005m. iki to laiko, kai jis nutaręs pasistatyti sklype, kuriuo naudojasi, šiltnamį, ieškovas jokių pretenzijų dėl 26 kv. m. sklypo naudojimo, nereiškė. Kadangi teismo nutartimi yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypu tvarka, ji yra privaloma ne tik šalims, bet ir asmenims, kurie įsigytų vėliau atsakovui priklausančią namų valdą. Ieškovo reikalavimas yra susijęs su noru pasipelnyti, t.y. dar kartą gauti piniginių lėšų už naudojimąsi žemės sklypu.

Atsakovo atstovė advokatė Irina Petkienė prašo atmesti ieškinį, nes 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp tų pačių šalių, kuria buvo susitarta, jog žemės sklypu, kuris pagal pasidalijimą priklausė ieškovui, naudosis atsakovas, nes minėtas 26 kv. m. žemės sklypas yra šalia atsakovui priklausančio 301 kv. m. žemės sklypo ir atsakovas ieškovui sumokėjo už tą naudojimąsi 1000Lt. Ji pati dalyvavo nagrinėjant Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-1920-410/2005, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys sutarė dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis bei žemės sklypu tvarkos nustatymo. Prieš pasirašant taikos sutartį buvo pakoreguotas žemės sklypo padalijimo planas- įrašyta R. N. pavardė vietoje J. N. ir pataisyti naudojamos žemės sklypų dydžiai. Su visais pataisymais ieškovas sutiko, dalyvaujant abiejų šalių advokatams, pasirašė ant Žemės valdos paskirstymo plano. Pagal pateiktą planą ir pagal šalių pageidavimą buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino nutartimi, todėl atsakovas teisėtai naudojasi nekilnojamuoju turtu, o ieškovo reikalavimas panaikinti šiltnamio pamatus bei patį šiltnamį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Trečiasis asmuo J. N. prašo patenkinti ieškinį, nes atsakovas neteisėtai pasistatė šiltnamį ant jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo.

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-/2009, 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Teismas mano, jog šioje byloje yra nustatyta, kad 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civ. byloje Nr. 2-1920-41/2005 tarp ieškovo E. N. ir atsakovo R. N. dėl gyvenamojo namo ir negyvenamojo ploto naudojimosi tvarkos nustatymo. Taikos sutartimi šalys sutarė ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nutartyje patvirtintas šalių susitarimas dėl 00670 ha sklypo, esančio Traktorininkų g.12, Šiauliuose naudojimosi tvarkos: taikos sutarties 6.1.p. numatyta, jog E. N. naudosis sklypu, plane pažymėtu ind. 1-98 kv.m., o R. N. – sklypu, plane pažymėtu ind. 2-327 kv.m. ( b.l.10). Remiantis 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi Valstybės įmonėje Registrų centre buvo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatyta tvarka ir įrašas įsigaliojo nuo 2005-12-23. ( B.l. 9).Tiek šalys, tiek liudytoja O. N. patvirtino, jog nuo to laiko 26 kv.m. žemės sklypu naudojosi atsakovas R. N., ieškovas daugiau kaip dešimt metų jokių pretenzijų nereiškė ir į žemę nepretendavo. Tik atsakovui pasistačius minėtame žemės sklype šiltnamį, ieškovas kreipėsi į teismą dėl savininko teisių gynimo. Ieškovas nurodė, jog jis leido atsakovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, tačiau šiltnamio pastatymas pažeidžia jo kaip savininko teises, nes jis nebegali laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Iš 2005-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog 26 kv.m. žemės sklypas, plane pažymėtas ind. 1-26 kv.m. atitenka naudotis atsakovui R. N. ir pagal pataisytą ir šalių pasirašytą planą, šis sklypelis prijungtas prie atsakovui priklausančio 301 kv.m. sklypo. Tarp šalių sudarytoje sutartyje taip pat nurodyta, jog R. N. sumokėjo E. N. 4500Lt už perleistą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teismui pateikė Žemės valdos paskirstymo plano tarp E. N. ir J. N. nuorašą (b.l.2), o atsakovas teismui pateikė Žemės valdos paskirstymo plano originalą tarp E. N. ir A. N..(b.l.35). Nors matyti, kad minėtame plane buvo daromi pataisymai, su jais šalys sutiko pasirašydamos ir pagal tokį planą teismas patvirtino taikos sutartį. Ieškovas, leisdamas naudotis savo žemės sklypu atsakovui, nenurodė jokių išlygų ar draudimų, todėl teismo nuomone atsakovo R. N. pastatytas šiltnamis nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo kaip savininko teisių.

Ieškovui neįrodžius ieškinio, jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius atsakovo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistinos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo E. N. ieškinį atsakovui R. N., trečiajam asmeniui J. N. dėl savininko teisių gynimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.