Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Europos Sąjungos Taryba 2022 m. vasario 21 d.–2022 m. vasario 25 d. laikotarpiu priėmė sprendimus, nustatančius skirtingas ribojamąsias priemones su Rusijos režimu susijusiems fiziniams asmenims ir ūkio subjektams. Ieškovė pažymi, kad Partnerio bankas Promsvyazbank (toliau ir – PSB) į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą įtrauktas tik 2022 m. vasario 23 d. Už 2021 m. gruodžio 26 d. įsigytas prekes (pagal 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija FR Nr. 358) iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Promsvyazbank banke, ieškovės Partneris 2022 m. vasario 17 d. atliko 40 579,58 Eur mokėjimo pavedimą į atsakovės administruojamą ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. 2022 m. vasario 17 d. ieškovės Partneriui atlikus pavedimą į ieškovės atsikaitomąją sąskaitą, atsakovė savo iniciatyva pradėjo šios operacijos patikrinimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – PPTFPĮ) 9 straipsniu, atsakovė 2022 m. vasario 18 d. nurodė ieškovei pateikti papildomą informaciją – su mokėjimu susijusius dokumentus apie gaunamą mokėjimą iš Partnerio atsiskaitomosios sąskaitos pagal 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija FR Nr. 358. Ieškovė nurodo, kad visus prašomus dokumentus pateikė iš karto, tačiau atsakymo sulaukė tik 2022 m. vasario 21 d. Taip pat nurodo, kad apie tai, kad Partnerio mokėjimas nebus įskaitytas, atsakovė ieškovę informavo tik 2022 m. kovo 2 d. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovei pradėjus ginčo mokėjimo operacijos patikrinimą, Partnerio bankui Promsvyazbank tarptautinių sankcijų režimas nebuvo taikomas. Tačiau atsakovei per protingą terminą neužbaigus mokėjimo operacijos patikrinimo, tarptautinių sankcijų režimas Promsvyazbank jau buvo įsigaliojęs, o jo lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti.

6. Ieškovės vertinimu, atsakovės 2022 m. vasario 25 d. sprendimas nevykdyti ginčo mokėjimo operacijos yra nepagrįstas. Ieškovės vertinimu, nėra aišku, kodėl atsakovė pradėjo ginčui aktualios mokėjimo operacijos patikrinimą ir ypač, kodėl atsakovės vidinis tyrimas užtruko. Atsakovė ir tolesnėje komunikacijoje su ieškove neatskleidė, kuo ieškovės pateikti su mokėjimu susiję dokumentai yra įtartini. Be to, atsakovė, atmetusi ieškovės Partnerio mokėjimą, neįvykdė kliento (ieškovės) informavimo pareigos, atsakovė nenurodė ieškovei, kur galima kreiptis dėl išimties ir (ar) leidimo tokiam atsiskaitymui vykdyti/lėšoms gauti.

7. 2025 m. kovo 18 d. teisme gautas atsakovės akciju sabiedriba „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančios per akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti.

8. Nurodoma, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atlikti papildomą mokėjimo tikrinimą bei vadovaudamasi teisės aktais vėliau nusprendė jo nepraleisti. Mokėjimo operacija buvo itin rizikinga PPTFP, įskaitant tarptautinių sankcijų (įvestų ES ar JAV), pažeidimo prevencijos prasme, todėl, atsakovės teigimu, ji turėjo įstatyminę pareigą ją papildomai tikrinti. Toliau nurodoma, kad bankas privalo taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Atsakovės teisė reikalauti, kad klientas pateiktų papildomus dokumentus, numatyta ir banko Paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 6.8. punkte. Atsakovė taip pat išskiria, kad sankcijos Rusijos subjektams buvo įvestos dar nuo 2014 m. neteisėtos Krymo aneksijos ir nuo tada buvo nuolat plečiamos ir griežtinamos. Atitinkamai, bankas turėjo pareigą tikrinti ir užtikrinti, kad per banką atliekamos piniginės operacijos nepažeistų sankcijų. Atsakovės teigimu, tikrinant mokėjimą ir aiškinantis operacijos pobūdį, dokumento gavimo banke metu (2022 m. vasario 23 d.) PSB įsigaliojo tarptautinės sankcijos.

11. Toliau atsakovė, pasisakydama dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo, nurodo, kad mokėjimas buvo susijęs su tarptautinių sankcijų pažeidimo rizika, nes tam tikros tarptautinės sankcijos Rusijos subjektams buvo taikomos dar nuo 2014 m., įskaitant dvigubos paskirties eksporto draudimus. Be to, PSB bankui korespondentui – VTB – dar nuo 2014 m. taikomos sektorinės sankcijos. Akivaizdu, kad šiai bylai aktuali situacija turėjo būti papildomai tikrinama, ką bankas ir darė. Ginčo mokėjimo patikrinimo metu, 2022 m. vasario 22 d., JAV, o 2022 m. vasario 23 d. – Europos Sąjunga PSB atžvilgiu pritaikė tarptautines sankcijas, kurias bankas privalėjo įgyvendinti, todėl mokėjimo praleidimas bet kuriuo atveju tapo neįmanomas. Taip pat atsakovė nurodo, kad nėra jokio pagrindo teiginiui, kad atsakovė neva pažeidė informavimo pareigą. Atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie mokėjimo nepraleidimą – nurodė aiškų pagrindą, kuriuo remiantis mokėjimas nebuvo praleistas, t. y. būtent dėl tarptautinių sankcijų.

19. Toliau ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nedėjo jokių pastangų sumažinti žalai ir informacijos dėl mokėjimo operacijos vykdymo iš atsakovės pareikalavo tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo mokėjimo atmetimo (2023 m. birželio 30 d.), o bylą teisme inicijavo praėjus beveik trejiems metams. Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. per interneto banką kreipėsi į atsakovę, reikalaudama informacijos apie ginčo mokėjimo operaciją. Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. pati kreipėsi pagalbos į Vokietijos bankų asociaciją. 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė atsakovės veiksmus apskundė Lietuvos bankui. Ieškovė 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydama duoti išvadą, ar mokėjimo operacija bei ieškovės ir jos Partnerio bendradarbiavimas pagal sutartį buvo susijęs su tarptautinių sankcijų rizika.

20. Toliau ieškovė, pasisakydama dėl informavimo pareigos pažeidimo, nurodo, kad atsakovė tik nurodė priežastį, kodėl atsisako įskaityti Partnerio mokėjimą (dėl taikomos tarptautinių sankcijų politikos / rizikos), tačiau nepaaiškino ieškovei, ką ji turėtų daryti, kad Partnerio mokėjimas galėtų būti įskaitytas, nors toks pranešimas buvo privalomas tiek pagal PPTFPĮ, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą. Nekyla abejonių, jog šie atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip atsakovės aplaidumas vykdant informavimo pareigą. O gal net ir sąmoningas siekimas pakenti ieškovei, nes tiek visame susirašinėjime, tiek ir procesiniuose dokumentuose galima įžvelgti tendencingą atsakovės nusistatymą prieš ieškovę dėl to, kad ji bendradarbiauja, kaip atsakovei atrodo, su neteisingais partneriais. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, atsakovė pažeidžia ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo reikalavimą.

26. Teisme 2025 m. gegužės 28 d. gauta išvadą teikiančios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada.

27. Šioje išvadoje pažymima, kad tarnyba teikia nuomonę dėl ginčo ta apimtimi, kiek tai yra susiję su jos kompetencija. Tarnyba nevertina į bylą pateiktų procesinių ir kitų dokumentų pagrįstumo, neatlieka ginčo faktinių aplinkybių vertinimo. Tarnybai nesuteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

28. Nurodo, kad 2022 m. vasario 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/260, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo sąrašą įtraukti asmenys ir subjektai, tarp kurių ir bankas Promsvyazbank (Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo dalies „Subjektai“ Nr. 54). Kaip įtraukimo į sąrašą motyvai, be kita ko, nurodytos aplinkybės, kad bankas Promsvyazbank yra Rusijos valstybei nuosavybės teisėmis priklausantis bankas, kuris teikia finansinę paramą Rusijos gynybos sektoriui ir Rusijos karinėms pajėgoms, kad jis atsakingas už masinį Rusijos karinių pajėgų dislokavimą prie sienos su Ukraina ir už Rusijos karinių pajėgų buvimą Krymo pusiasalyje, kad šis subjektas tiesiogiai teikia finansinę ir materialinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Rytų Ukrainos destabilizavimą ir neteisėtą Krymo aneksiją. Pagal Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/260 2 straipsnio nuostatas, šis įgyvendinimo reglamentas įsigaliojo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir tapo privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Minėtas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/260 Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2022 m. vasario 23 d.

29. Subjektui Promsvyazbank taikomi Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnyje numatyti ribojimai. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad įšaldomos visos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai, nesuteikiama galimybė tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.

30. Pagal atitinkamas vidaus politikas finansų ir kredito įstaigos gali pasirinkti įgyvendinti ir Lietuvos Respublikoje neprivalomas JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sprendimais nustatytas ir kitų šalių (Jungtinės Karalystės, Norvegijos) sprendimais nustatytas sankcijas.

31. 2025 m. birželio 16 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos Lietuvos banko išvada.

32. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjami individualūs tarp juridinių asmenų, t. y. ieškovės ir atsakovės, susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, bei vadovaudamasis Lietuvos banko įstatyme Lietuvos bankui nustatytos kompetencijos ribomis, mano, kad Lietuvos bankas nėra kompetentingas detaliai vertinti individualių ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, dėl kurių kilęs ginčas yra šiuo metu nagrinėjamas teisme. Todėl Lietuvos bankas teikia savo išvadą ne dėl santykio, susiklosčiusio tarp šios bylos šalių, bet tik dėl klausimų, susijusių su mokėjimo paslaugas bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų.

33. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys PPTF prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, nedetalizuoja ir nenustato konkretaus ir baigtinio veiksmų, kuriais finansų įstaigos turėtų įgyvendinti PPTFPĮ joms nustatytas pareigas, sąrašo, taip pat nenustato baigtinio dokumentų, informacijos ar konkrečių terminų, kurių finansų įstaiga privalo laikytis, prašydama klientų pateikti informaciją ir (ar) dokumentus.

34. Pasisakydamas dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, pažymi, kad atsižvelgiant į finansų įstaigų vykdomus operacijų ir sandorių stebėsenos veiksmus, finansų įstaigų klientų mokėjimo operacijos gali būti stabdomos ir (ar) užlaikomos finansų įstaigoms siekiant įvertinti su mokėjimo operacija susijusią informaciją. Nustačius, kad mokėjimo operacijos galimai pažeidžia tarptautines sankcijas, finansų įstaigos privalo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (pavyzdžiui, tokių mokėjimo operacijų nevykdyti ar šaldyti lėšas, informuoti už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingas institucijas). Pažymi, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas pasisakyti dėl tarptautinių sankcijų taikymo apimties ir taikymo tinkamumo.

35. Teisme 2025 m. rugsėjo 1 d. gauti ieškovės UAB „Fiorda“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog Lietuvoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės principu veikia VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kuriame veikia Sankcijų grupė. Sankcijų grupė 2022 m. birželio 1 d. sudarė ir paskelbė Sankcijų grupės dažniausiai užduodamų klausimų sąvadą (toliau ir – Sąvadas). Šiame sąvade pateikiamas atsakymas į klausimą Nr. 25 „Jei mokėjimas vykdomas iš nesankcionuoto subjekto užsienyje nesankcionuotam subjektui Lietuvoje, tačiau mokėjimas vykdomas per banką, kuriam taikomos sankcijos (tiek banką siuntėją, tiek banką korespondentą), ir jei iš siuntėjo pusės buvo pradėtas iki kol sankcijos buvo pradėtos taikyti tam bankui, ar tokį mokėjimą finansų įstaiga gali įskaityti? Ar toks mokėjimas turėtų būti įšaldomas?“ Atsakymas: Tais atvejais, kai mokėjimas vykdomas iš nesankcionuoto subjekto užsienyje nesankcionuotam subjektui Lietuvoje, taip pat kai tuo konkrečiu atveju nėra taikomi jokie kiti ES sankcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyti apribojimai, tačiau mokėjimas vykdomas per banką, kuriam taikomos sankcijos (tiek banką siuntėją, tiek banką korespondentą), toks mokėjimas turėtų būti vykdomas, jei iš siuntėjo pusės buvo pradėtas iki kol sankcijos buvo pradėtos taikyti tam bankui.

36. Atsižvelgiant į tai, ieškovė daro išvadą, jog atsakovė turėjo įvykdyti ginčo mokėjimo operaciją, nes siuntėjas (ieškovės Partneris) „Caravan“ šią mokėjimo operaciją pradėjo iki 2022 m. vasario 23 d., t. y. iki kol PSB bankui pradėtas taikyti tarptautinių sankcijų režimas. Siuntėjui atlikus ginčo mokėjimo operaciją tarptautinių sankcijų režimas nebuvo taikomas nė vienam iš mokėjimo operacijoje dalyvavusių subjektų.

37. Ieškovė toliau pažymi, kad, kaip nurodyta atsakymuose į Sąvado klausimus Nr. 20 ir Nr. 25, atsakovė privalėjo mokėjimą įvykdyti arba įšaldyti Lietuvos Respublikoje, nesvarbu ar ieškovės, ar atskiroje sąskaitoje. Atsakovė turėjo įšaldyti ieškovės Partnerio mokėjimą ir apie tokį veiksmą informuoti ieškovę, nurodant jai, kur kreiptis dėl kompetentingų institucijų leidimo atlikti mokėjimą. Tačiau atsakovė nesielgė nei pagal teisės aktų reikalavimus, nei pagal rinkos gerąją praktiką: atsakovė pirmiausia grąžino mokėjimą siuntėjo (ieškovės partnerio) bankui ir tik po to, gerokai vėliau, informavo ieškovę, kad mokėjimo operacija nebuvo įskaityta į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Lietuvos Respublikos kontroliuojančios institucijos negali suteikti išimties mokėjimui, kuris buvo atmestas ir jau yra kitoje valstybėje. Tokiu būdu atsakovė apribojo ieškovės galimybę kreiptis dėl išimties ginčo mokėjimui taikymo.

38. Teisme 2025 m. spalio 2 d. gauti atsakovės akciju sabiedriba „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančios per akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pažymima, kad atsakovės veiksmų teisėtumą šioje byloje patvirtina atsakovei privalomi Latvijos bankų priežiūros institucijos 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 15 d. išaiškinimai, jog, tokioje situacijoje kaip ši, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos dalyvis negali vykdyti sandorio ir privalo grąžinti lėšas lėšų pervedėjui, tačiau rinkos dalyvis neprivalo jų įšaldyti.

39. Pažymi, kad ieškovės pateiktas Sąvadas yra rekomendacinio pobūdžio, atsakovei neprivalomas dokumentas. Be to, šis sąvadas paskelbtas gerokai po nagrinėjamam ginčui aktualaus laikotarpio (2022 m. birželio 1 d.) bei neduoda vienareikšmio atsakymo į byloje keliamus klausimus, todėl jis neturi reikšmės vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą šioje byloje.

40. Bet kuriuo atveju Sąvadas nepatvirtina jokių tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų – ginčo mokėjimas yra įšaldytas ES banke, todėl ES sankcijų įgyvendinimo tikslas yra pasiektas. ES dažniausiai užduodamuose klausimuose, kuriais remiamasi Sąvade, kaip tikslas nurodyta tai, kad lėšos būtų įšaldytos ES banke, o ne konkrečiai gavėjo banke. Nors Lietuvos Respublikos institucijos neturi kompetencijos suteikti išimties ginčo mokėjimui, nevertinant, ar būtų pagrindas išimtims taikyti, ieškovė turėjo ir turi galimybę kreiptis į atitinkamas Vokietijos institucijas dėl lėšų atlaisvinimo – ši galimybė jokiu būdu nebuvo apribota atsakovės veiksmų.

41. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Fiorda“ atstovė advokato padėjėja M. P.-Stručko papildomai paaiškino, kad atsakovė nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2023 m. teikė ieškovei mokėjimo paslaugas. Šalys keitėsi informacija, naudodamos interneto bankininkystę. Ieškovė reguliariai užpildydavo klausimyną. Ieškovės veikla susijusi su prekyba ir eksportu, atsakovei tai buvo žinoma, vėliau prekes eksportuoja į Rusiją. Su „Caravan“ nuo 2011 m. dirbo. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė klientui „Caravan“ pardavė prekių už 40 579,58 Eur. Ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Iki 2022 m. kovo 29 d. partneris turėjo su jais atsiskaityti. „Caravan“ 2022 m. vasario 17 d. inicijavo tokio dydžio mokėjimą į ieškovės sąskaitą atsakovės banke. Atsakovė pradėjo šios mokėjimo operacijos patikrinimą. Ieškovė nedelsdama pateikė prašomus dokumentus, tačiau 2022 m. vasario 25 d. atsakovė priėmė sprendimą mokėjimo operacijos neįskaityti, apie tai pranešė ieškovei tik po savaitės, kai lėšos buvo įšaldytos, kai ieškovė nebegalėjo teisės kreiptis dėl lėšų grąžinimo. Atsakovė turėjo pranešti, ką ieškovė turėtų daryti, kad susigrąžintų pinigus, nes ji valdo daugiau informacijos. Ta suma negrįžo, todėl ieškovė patyrė nuostolius. Nei anksčiau, nei dabar ieškovės partneriui „Caravan“ sankcijų režimas nebuvo taikomas, taip pat nebuvo taikomas ir prekėms. Kai mokėjimas inicijuotas, sankcijų režimas nebuvo taikomas ir „Caravan“ bankui. Tai, kad atsakovė pasirinko taikyti ir kitų šalių sankcijas, neatleidžia nuo atsakomybės. Atsakovė elgėsi aplaidžiai: priėmė sprendimą tikrinti nerizikingą operaciją, ignoruodama akivaizdžius faktus (ši operacija nesiskyrė nuo ankstesnių ieškovės operacijų, mokėjimai buvo atlikti iš to paties banko Rusijoje ir kt.). Atsakovė pažeidė banko informavimo pareigą – iš karto nepranešė apie priimtą sprendimą nepraleisti mokėjimo. Tą pripažino Lietuvos bankas. Atsakovė tendencingai nusistačiusi prieš ieškovę vien dėl to, kad ieškovė dirba su Rusijos įmonėmis. Pažeidžiamas nediskriminavimo reikalavimas. „Caravan“ laikė, kad už prekes atsiskaitė, nes pinigai išėjo ir jam atgal negrįžo. Ieškovė susirašinėjo su bankais korespondentais, tačiau su savo klientu „Caravan“ jokių teisinių ar teisminių ginčų šiuo klausimu neturėjo.

42. Ieškovės UAB „Fiorda“ atstovas Mindaugas Šimkūnas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad žala ieškovei padaryta dėl neatlikto lėšų įskaitymo. Bankas ėmėsi perteklinio vertinimo, analizės. Tas procesas užtruko ilgai, kol PSB tapo sankcionuotu banku. Tikrino, ar pirkėjas rizikingas, ar pirkimo–pardavimo sutartis rizikinga. Bankas turi teisę tuos klausimus nagrinėti. Tačiau kodėl bankas nusprendė, kad tikrinimo laikotarpis turi kristi ieškovės nenaudai. Bankas turėjo patikrinti 2022 m. vasario 17 d. buvusias rizikas, o ne 2022 m. vasario 23 d. dienai, kai prasidėjo karas. Bankas turėjo žiūrėti į kliento interesus. Bankas grąžino sankcionuotam bankui šias lėšas. Banko atsakymas buvo, kad tikrino rizikas, dabar atsirado naujų argumentų, kad dokumentai nebuvo patvirtinti. Laikosi pozicijos, kad lėšos neturėjo būti grąžintos, o turėjo būti įskaitytos ieškovei. Būtent su tuo sieja neteisėtus veiksmus. Ieškovė nesibylinėjo su savo partneriu. Kiek atsimena iš pirkimo–pardavimo sutarties su „Caravan“, specifinių sąlygų dėl mokėjimo nebuvo (pvz., kad turi būti lėšos įskaitytos ieškovės sąskaitoje). Nežino, ar ieškovė tęsia bendradarbiavimą su „Caravan“. Nežino, ar ieškovė kreipėsi į „Caravan“, kad ji pamėgintų pati susigrąžinti pinigus. Taip pat parodė, kad pas jų partnerį ginčo lėšų nėra. Lėšos įšaldytos Vokietijos banke. Kreipėsi į tą banką. Mano, kad neturi galimybės kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl išimties taikymo, nesikreipė. Jeigu pinigai būtų įšaldyti čia, jie galėtų kreiptis į Lietuvos institucijas, o dabar pinigai grąžinami ir jie arčiau pirkėjo „Caravan“. Jeigu kas galėtų prašyti tų pinigų gauti, tai mokėtojas „Caravan“ arba atsakovė, kuris tuos pinigus grąžino.

43. Atsakovės akciju sabiedriba „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančios per akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, atstovas advokatas Edvardas Racius teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankas yra kredito įstaiga, jai privalomi imperatyvūs viešosios teisės reikalavimai. Bankui numatyta ne tik teisė, bet ir pareiga, kad nebūtų pažeisti PPTFPĮ, sankcijų reikalavimai. Argumentai apie ankstesnius sandorius nėra reikšmingi, nes neužtenka duomenų apie turimus partnerius. Tikrinimas vyksta ne tik prieš užmezgant santykius, bet ir jų vykdymo metu. Tai yra ne tik banko teisė, bet ir pareiga. Pagal PPTFPĮ turi pareigą užtikrinti ir sankcijų įgyvendinimą. Sutartyje tarp ieškovės ir atsakovės (taisyklėse) aiškiai numatyta, kad bankas turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad jeigu bankui nepriimtina rizika, jis gali atsisakyti teikti paslaugas ieškovei. Turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju jos neegzistuoja. Neišgirdo konkretaus atsakymo, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko. Bankas teikia paslaugas, tačiau įstatymai ir sutartis numato išimtis. Mokėjimas inicijuotas Rusijos pradėto karo išvakarėse. Kitą dieną atsakovė PPTFPĮ pagrindu paprašo papildomų dokumentų. Dokumentai pagal taisykles laikomi gauti kitą darbo dieną. Patikrinimas iki ES sankcijų įvedimo truko 6 dienas. Teisės aktuose nenumatytas joks terminas, per kurį turi būti atliekamas patikrinimas. Šiuo atveju terminas nebuvo neprotingas. Anksčiau Lietuvos bankas rekomendavo patikrinimą atlikti per tris savaites. Ir pačios ieškovės veiksmai lėmė patikrinimo trukmę – reikėjo papildomų dokumentų. Nuo sankcijų įvedimo mokėjimo praleidimas tapo neįmanomas. Dabar nėra svarbu, ar tikrai prekės buvo dvigubos paskirties, ar bankas buvo įtrauktas į sankcijas, spręstina tik dėl to, ar buvo pagrindas abejoti. Akivaizdu, kad patikrinimas buvo pagrįstas. Ieškovė nurodo, kad buvo pažeista informavimo pareiga, neva Lietuvos bankas tą konstatavo. Tačiau tokio konstatavimo nebuvo. Buvo gautas bendro pobūdžio Lietuvos banko atsakymas. Atsakovė iš karto informavo, kad atliks patikrinimą ir kokiu teisiniu pagrindu. Galiausiai buvo informuota, kodėl negali praleisti mokėjimo, nurodytas konkretus pagrindas. Bankas nurodė kreiptis į savo partnerį Rusijoje. Byloje nėra nė vieno dokumento, kuris rodytų, kad būtų buvęs ginčas tarp ieškovės ir „Caravan“. Ieškovė savanoriškai prisiėmė nuostolius. Kyla klausimas, kam čia yra žala ir kodėl norima ją prisiteisti iš banko. Įstatyme tiesiogiai numatyta, kad jeigu bankas atliko pareigą tikrinti ir dėl to klientas patyrė nepatogumų, negali būti laikoma, kad atsakovė padarė kokius nors neteisėtus veiksmus. Todėl neteisėtų veiksmų sąlyga neįrodyta. Žala taip pat niekaip neįrodyta. Lėšų įšaldymas savaime neatima teisės į nuosavybę. Tai yra panašu į laikinąją apsaugos priemonę, kai tam tikrą laiką draudžiama naudotis lėšomis. Gali susiklostyti situacija, kai teismas priteistų šią sumą, o po kažkurio laiko sankcijos panaikinamos ir atsiranda galimybė atsiimti šias lėšas, vadinasi, lėšos būtų gaunamos antrą kartą. Nėra duomenų, kad ieškovės partneris dėjo pastangas atsiimti pinigus. Yra tik susirašinėjimas tarp ieškovės ir Vokietijos institucijos, nurodyta, kokia tvarka nagrinėjami skundai. Nėra duomenų, ar ieškovė ar jos partneris ėmėsi tų veiksmų. Todėl žala neegzistuoja, ypač turint omenyje, kad ieškovė tęsia verslo santykius su „Caravan“. Nesant nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nėra ir priežastinio ryšio. Nenurodo, kokią konkrečią teisės normą atsakovė pažeidė. Pagrindinė priežastis, kodėl mokėjimas neįskaitytas – sankcijos. Pagal reglamentą atsakomybė negali kilti net ir tuo atveju, jeigu subjektas klysta.

44. Atsakovės akciju sabiedriba „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančios per akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, atstovė advokato padėjėja Neringa Mickevičiūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kadangi ne pačios ieškovės sukurti dokumentai, tai pagrįstai pareikalauta pateikti juos su parašais, antspaudais. Ginčo nėra, kad ieškovė pateikė duomenis apie partnerius, tačiau tai neatleidžia atsakovę nuo pareigos tirti toliau vykstančius sandorius. Bankas, tikrindamas rizikas, privalo tikrinti ir operacijoje dalyvaujančias finansų įstaigas, dėl to neturėtų kilti ir abejonių. Teisės aktai numato minimalius rizikingumo kriterijus, kuriuos detaliai nusistato finansų įstaiga. Ne veltui teisės aktai nenumato termino rizikingumui tikrinti, nes kiekviena operacija individuali.

45. Išvadą teikiančios institucijos Lietuvos banko atstovai Ramūnas Kaklauskas ir Arūnė Gabrielė Giraitytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadą. Ieškovė kreipėsi su skundu į Lietuvos banką 2024 m. lapkričio mėnesį, Lietuvos bankas vertino ieškovės pateiktą informaciją, nesikreipiant papildomai į atsakovę. Vertino aplinkybes dėl 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo. Atsakyme, be kita ko, nurodyta finansų įstaigos pareiga įgyvendinti sankcijas ir pareiga ir teisė stabdyti mokėjimo operacijas, prašyti papildomų dokumentų. Lietuvos bankas nėra kompetentinga institucija dėl sankcijų turinio, apimties. Pažymėtina ir tai, kad nėra baigtinio sąrašo veiksmų, kuriuos turi atlikti kredito įstaiga, ir nenustatyti terminai. Galiausiai pažymėjo, kad Lietuvos bankas skatina finansų įstaigas informuoti klientą, kur būtų galima kreiptis dėl išimties ar leidimo tokiam atsiskaitymui vykdyti. Šiuo atsakymu Lietuvos banke nebuvo konstatuotas atsakovės pažeidimas ar pareigų nevykdymas, nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas. Negalėtų pakomentuoti šios bylos faktinių aplinkybių. Teisės aktai tokios pareigos informuoti, kur reikia kreiptis išimties, nenustato, tai yra skatinama ir rekomenduojama. Informavimas vykdomas jau atlikus tyrimą ir nustačius visas aplinkybes. Ne jie suteikia išimtis ir leidimus. Teisės aktai termino operacijos tikrinimui nenumato. Termino pateikti atsakymą klientui apie priimtą sprendimą irgi nėra numatyta. Negali pasakyti, ar šiuo metu yra galimas ginčo lėšų susigrąžinimas. Toliau paaiškino, kad iš Lietuvos banko nurodymų ar išaiškinimų būtent dėl tokių situacijų kaip nagrinėjamoje byloje išleista nebuvo. Negali pasisakyti, ar mokėjimas turėjo būti užbaigtas. Tikslas buvo, kad lėšos būtų įšaldytos Europos Sąjungos banke, šis tikslas buvo pasiektas, kažkada lėšos, matyt, bus grąžintos mokėtojui, negali pasakyti, tuo metu rinkoje nebuvo nei Sąvado, nei Latvijos institucijos išaiškinimo, tuo metu rinkoje buvo chaosas.

46. Išvadą teikiančios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas Sigitas Pudžiuvelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiek tiek pakito teisinis reguliavimas nuo buvusio ginčo metu. Sprendimą dėl konkrečios išimties taikymo priimtų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą). Negali pasakyti, ar šiuo metu yra galimas ginčo lėšų susigrąžinimas. Dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus dėl išimčių taikymo. Negali pasakyti, kaip konkrečiai įgyvendinama lėšų įšaldymo priemonė, kam lėšos turi būti grąžinamos. Negali pasakyti, kuriuo momentu reiktų kreiptis į jų tarnybą su vienu ar kitu prašymu. Jų tarnyba konkretaus išaiškinimo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tikėtina, nebuvo davusi. Į jų kompetenciją nepatenka vertinti, ar mokėjimas turėjo būti užbaigtas. Tarptautines sankcijas turi pareigą įgyvendinti pats savarankiškai kiekvienas asmuo. Pritartina Lietuvos banko pozicijai, kad tarptautinės sankcijos įgyvendintos, lėšos įšaldytos, tikslas pasiektas, būdai ir priemonės yra pasirenkami kiekvieno asmens savarankiškai, kredito įstaigos turi pakankamai plačią kompetenciją spręsti.

53. Šiame pranešime nurodytas prašymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 16 dalies (redakcija, galiojusi ginčo mokėjimo metu) nuostata, numatanti, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.

54. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagrindą tikrinti šią mokėjimo operaciją sudarė aplinkybės, jog dar 2018 m. PSB, t. y. bankas, iš kuriuo atliktas ginčo mokėjimas, buvo nacionalizuotas ir tapo Rusijos valstybiniu banku, teikiančiu finansavimą Rusijos gynybos sektoriui ir karinėms pajėgoms, PSB korespondentas, atliekant ginčo mokėjimą, buvo VTB bank Europe SE, kuris buvo kontroliuojamas VTB bank Rusijoje, o pastarajam buvo taikomos sektorinės sankcijos, „Caravan“ užsiėmė didmenine prekyba įrenginių, kuriuos galima klasifikuoti kaip dvejopo naudojimo prekes, kurių eksportas į Rusiją buvo draudžiamas.

56. Tokį teisinį vertinimą sustiprina ginčo mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostata, numatanti, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus.

69. Remiantis ginčo mokėjimo atlikimo metu (2022 m. vasario 17 d.) galiojusios Reglamento Nr. 269/2014 redakcijos 17 straipsniu, šis reglamentas taikomas, be kita ko, visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms. Pagal Reglamento Nr. 269/2014 18 straipsnio nuostatas, šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

70. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo mokėjimo metu) 8 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos reglamentai dėl tarptautinių sankcijų ir jų įgyvendinimo išimčių, priimti remiantis Europos bendrijos steigimo sutartimi, yra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje nuo jų įsigaliojimo.

71. Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo.