Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI2-397-386/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: eI2-397-386/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01880-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: V. V.
Atsakovas: Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Darius Kurpavičius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-397-386/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01880-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V. ir jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M.,

2022 m. balandžio 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius ir Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašo:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimą neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;

2) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti V. V. prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunduose keliamus ginčus, apibrėžė skundo dalyką, konstatuodamas, kad skundo reikalavimai yra (bylos šalys patikslintos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi):

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos III teritorinio skyriaus (toliau – ir Teritorinis skyrius) 2021 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. R-3092 neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę (toliau – ir 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. R-3092);

Žemesnės instancijos teismas

2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 (toliau – ir 2021 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. SS-1766);

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo V. V.“ Nr. S-158;

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti V. V. prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 25 d. sprendimu „Dėl V. V. darbingumo lygio“ Nr. STS-1998 V. V. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, darbingumo lygio terminas – nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 6 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 3092 V. V. informuotas, jog jam nebus išduota neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė, kadangi jis neatitinka Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų. 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjas pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2021m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Sprendimo panaikinimo. Ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-158 pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju turi būti išspręstas klausimas, ar minėti viešojo administravimo subjektai atsižvelgė į visas pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes bei išsamiai jas išanalizavo ir, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, pateikė motyvuotus atsakymus. Teigia, kad pareiškėjui neaišku, kokių kriterijų jis neatitiko, kad jam nebuvo išduota neįgaliųjų asmenų statymo kortelė. Netoleruotina tokia situacija, jog suinteresuotas asmuo turi spėti kokių kriterijų jis neatitinka, kokių duomenų nepateikė ir pan.

Atkreipia dėmesį, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. birželio 10 d. sprendimu „Dėl V. V. darbingumo lygio“ Nr. STS-1839 V. V. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, darbingumo lygio terminas – nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2021 m. birželio 6 d. Remiantis minėtu sprendimu priimtas sprendimas V. V. išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. 0047469. Pažymi, kad darbingumo lygis bei kitos aplinkybės buvo vienodos tiek Tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui 2019 m. birželio 10 d. priimant sprendimą, tiek Tarnybos Klaipėdos III teritoriniam skyriui 2021 m. birželio 25 d. priimant sprendimą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius priėmė sprendimą neišduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, o vėliau Kontrolės skyrius bei Ginčų komisija skundus atmetė, visiškai neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

Pažymi, jog sprendimų teiginiai, argumentai (dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės neišdavimo, taip pat skundų atmetimo) nėra aiškūs, tikslūs ir iš esmės neleidžia pareiškėjui suvokti, kokios priežastys lėmė jo prašymo netenkinimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad teisės aktai jo atžvilgiu yra taikomi formaliai. Neįgaliųjų automobilių statymo kortelė pareiškėjui yra būtina, kad prieš chemoterapijos seansą jis galėtų automobilį statyti prie ligoninės durų, nes toliau eiti neturi jėgų. Pildant klausimyną pareiškėjo klausė, ar jis gali pakelti 1,5 kg. Pakelti tokį svorį gal ir gali, tačiau nunešti iki automobilio jam neįmanoma. Kadangi dvejus metus kortelę turėjo, nelogiška, kad sveikatai tik blogėjant, kortelė nebeišduota.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2021 m. birželio 28 d. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius priėmė sprendimą neišduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės V. V.. Nesutikdamas su Teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl Teritorinio skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo. 2021 m. liepos 30 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išsamiai išnagrinėjęs V. V. atstovo advokato Darius Kurpavičius skunde išdėstytas aplinkybes ir neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančius duomenis, paliko galioti Teritorinio skyriaus priimtą sprendimą nepakeistą. Nesutikęs su pastaruoju sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad V. V. neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė neišduota pagrįstai, pareiškėjo atstovo skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjo atstovo 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 spalio 29 d. skundai dėl anksčiau minėtų Tarnybos sprendimų panaikinimo laikytini nepagrįstais, kadangi juose išdėstyta tik pareiškėjo ir jo atstovo subjektyvi nuomonė, nauji įrodymai nepateikti. Pareiškėjas ir jo atstovas nenurodo konkrečių motyvų, kodėl nepagrįstai neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.

Paaiškina, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė išduodama darbingo amžiaus asmenimis, kuriems nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (Tvarkos aprašo 4.2 papunktis) ir šiai asmenų grupei sunku naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu, o šis faktas užpildytame asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne buvo įvertintas 3-4 balais. Pagal dabar galiojantį negalios nustatymo teisinį reglamentavimą, asmens veikos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas pildomas tik atliekant pirminio ar pakartotinio asmens darbingumo lygio ar neįgalumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimą, o ne pagal atskirą asmens prašymą, kai jis kreipiasi tik dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, šiuo atveju neatliktus darbingumo lygio vertinimo iš naujo, nėra galimybės iš naujo užpildyti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno ir vertinti dėl asmens gebėjimų naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu ir atitinkami spręsti dėl neįgalių asmenų, kuriems nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis, automobilių statymo kortelės išdavimo klausimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas skunduose nenurodė konkrečių aplinkybių ir įrodomų, kurie paneigtų atliktų vertinimų ir priimtų sprendimų išsamumą ar pagrįstumą. Tai, kad pareiškėjo ir jo atstovo netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) pareiškėjas ir jo atstovas nesutinka su priimtais sprendimais neišduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, nesudaro pagrindo išvadai, kad Teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad 2019 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir buvo priimtas sprendimas išduoti jam neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, pažymi, kad pasikeitimą, lyginant su ankstesniu 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas - nuo 2020 m. gegužės 4 d. įsigaliojo nauja Tvarkos aprašo redakcija (naujai išdėstytas subjektų ratas, kuriems suteikta teisė gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę). Teisinio reguliavimo pasikeitimas arba faktinių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą, tačiau nesudaro pagrindo naikinti priimtą administracinį sprendimą. Pagal dabar galiojantį neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo teisinį reglamentavimą, pildomas asmens veikos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas ir vertinama aplinkybė (veikla), ar asmeniui sunku naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu. Ankstesnio vertinimo metu, 2019 metų laikotarpiu, pastaroji aplinkybė sprendžiant neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo klausymą neturėjo įtakos priimamam sprendimui. Nagrinėjamuoju atveju, Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2019 m. birželio 10 d. išdavė neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelę, nes asmuo atitiko tuo metu galiojusio Tvarkos aprašo 4.2 papunkčio reikalavimus.

Nurodo, kad Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti paties pareiškėjo pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo negalios vertinimo dokumentų byloje esantiems duomenimis. Asmens darbingumo lygio įvertinimas yra kompleksinė procedūra, kadangi asmens darbingumo lygis atspindi ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir jos įtaką vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumui ir gebėjimui palaikyti socialinius ryšius.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje kilo ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. R-3092 neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 pagrįstumo ir teisėtumo.

Administracinės bylos duomenimis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 25 d. sprendimu „Dėl V. V. darbingumo lygio“ Nr. STS-1998 V. V. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, darbingumo lygio terminas – nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 6 d.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 3092 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius V. V. informavo, jog jam nebus išduota neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė, kadangi jis neatitinka Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų.

2021 m. liepos 19 d. pareiškėjas pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus Sprendimą neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę bei iš naujo nagrinėti jo prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ir išduoti minėtą kortelę V. V..

2021 m. liepos 30 d. sprendimu „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti. Skyrius minėtame sprendime nurodė, jog V. V. pagrįstai Klaipėdos III teritoriniame skyriuje neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, nes asmuo nepatenka į asmenų, kuriems suteikiama tokia teisė, kategoriją. Sprendime nurodė, kad V. V. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir suteikta teisė vairuoti lengvuosius automobilius, tačiau galimybė naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu įvertinta 1 balu ir tai neatitinka Tvarkos aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2021 m. liepos 30 d. Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundu prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766.

2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-158 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo skundą atmetė ir Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 paliko nepakeistą. Sprendime Ginčų komisija nurodė, jog sutinka su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų skyriaus sprendimu, jog pareiškėjo V. V. atžvilgiu Aprašo 4.2 punkto nuostatos netaikytinos, todėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo, nes jis neatitinka Aprašo 4.2 ir 4.1, 4.3.- 4.8. punktų nustatytų kriterijų.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės (toliau - ir kortelė) išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. gegužės 4 d.), nustato neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką.

Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia Tarnybos teritoriniai skyriai. Pagal Aprašo 4 punktą teisę gauti kortelę turi:

4.1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis;

4.2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3-4 balais) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

4.3. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

4.4. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;

4.5. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3-4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

4.6. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis;

4.7. asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

4.8. asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

Priėmus sprendimą dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio, kartu priimamas sprendimas dėl kortelės išdavimo.

Iš 2021 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. SS-1766 turinio matyti, kad Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, jog V. V. pagrįstai Tarnybos Klaipėdos III teritoriniame skyriuje neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, nes asmuo nepatenka į Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta tokia teisė, kategoriją. Nagrinėjamuoju atveju, V. V. galimybė naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu įvertinta 1 balu ir tai neatitinka minėto tvarkos aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - ir NSIĮ) IV skirsnyje (18, 20, 23 straipsniai) detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu, 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Al-l/V-2 pakeistu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, jų 1 ir 2 priedais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (Kriterijų aprašo 8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad 2019 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir priimtas sprendimas išduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. 2021 metais Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius priėmė sprendimą neišduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, kadangi 2020 m. balandžio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-31 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Aprašo 4 punktas (įsigaliojo nuo 2020 m. gegužės 4 d.) buvo išdėstytas nauja redakcija. Ginčui aktualios redakcijos Aprašo 4.2 punktas numato, kad darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3-4 balais) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius turi teisę gauti kortelę. Tai reiškia, kad asmuo, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, turi teisę gauti kortelę, užpildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu funkcija turi būti įvertinta 3-4 balais, taip pat asmuo turi pats vairuoti automobilį.

Nustatyta, kad vertindamas V. V. darbingumo lygį, Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2021 m. birželio 25 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1219 pažymėjo, jog asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas buvo užpildytas pokalbio telefonu metu 2021 m. birželio 14 d. Kaip jau minėta ankščiau, V. V. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Minėtame klausimyne pažymėta, kad į klausimą „Kaip asmuo naudojasi viršuotu ar privačiuoju transportu?“ pareiškėjas V. V. atsakė, kad jis naudojasi viešuoju ir privačiuoju transportu savarankiškai ir saugiai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos (suteikti informaciją, paraginti ir kt.) ir tai vertinama 1 balu. Šiuo atveju asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno antros dalies „Mobilumas (judėjimas)“ kriterijų (atsisėdimas, sėdimas ir persikėlimas į kitą padėtį; atsistojimas ir stovėjimas; ėjimas; daiktų paėmimas ir perkėlimas, lipimas laiptais) įverčiai neįvertinti 3 ir (ar) 4 balų, o patenka į intervalą nuo 1 iki 2 balų.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Tarnyba itin lakoniškai bei abstrakčiai nurodė, jog V. V. neatitinka Aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų. Taip pat Tarnyba papildomai paaiškino, jog neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė išduodama darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis (Tvarkos aprašo 4.2 papunktis) ir šiai asmenų grupei sunku naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu, o šis faktas užpildytame asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne buvo įvertintas 3-4 balais. Nors Tarnyba pridėjo papildomą paaiškinimą, tačiau minėto sprendimo turinys, kaip ir Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimo turinys, yra visiškai nekonkretus, neargumentuotas, o tik pakartoja Aprašo nuostatas. Pareiškėjui visiškai neaišku, kokių faktinių kriterijų jis neatitiko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas sirgo ir šiuo metu serga onkologine liga, nustatytas 4 stadijos vėžys, jo sveikatos būklė dėl ligos ne gerėja, o prastėja, kartą per savaitę pareiškėjui taikomas chemoterapinis gydymas. Akivaizdu, jog pareiškėjui po medicininių procedūrų, susijusių su onkologinės ligos gydymu, yra sudėtinga nueiti iki viešojo transporto ir vykti namo ar į vaistinę. Skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, kad V. V. turi galimybę naudotis viešuoju transportu ir jam nebūtina išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad viešuoju transportu naudotis jam yra neįmanoma, kadangi jis dėl ligos įlipti į viešojo transporto priemonę fiziškai negali. Pareiškėjui nesuprantama, kaip skundžiamame sprendime buvo galima nurodyti, kad iš pareiškėjo atsakymų aišku, jog jam nebūtina minėta kortelė ir jis gali naudotis viešuoju transportu, kai byloje pateikti medicininiai dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę akivaizdžiai įrodo, jog V. V. sudėtinga judėti, eiti ilgesnį atstumą ir pan. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pildant klausimyną pokalbio turinys neatitinka realiai buvusio pokalbio turinio, pareiškėjui buvo užduodami kitokio pobūdžio klausimai.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus sprendimus nurodo, kad sprendimai yra neteisėti, neaiškūs, dviprasmiški ir iš esmės neleidžia pareiškėjui suvokti, kokios priežastys lėmė neigiamą valdžios institucijų sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo paskirtis – palengvinti neįgaliųjų teises ir galimybes visuomenėje. Pažymėtina, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). Taigi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. bei nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 29 d.) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis išsamumo principu „viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 straipsnio 5 punktas). Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas).

Atitinkamai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Taigi, administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Nagrinėjamu atveju skundžiami sprendimai neatitinka ankščiau minėtų VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.).

Pareiškėjo skundžiami sprendimai VAĮ bei ABTĮ požiūriu yra individualūs administraciniais aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir kitais principais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administraciniai aktai pareiškėjui sukūrė neigiamas pasekmes, todėl jie turi būti motyvuoti, nes tik tokiu būdu užtikrinama asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą.

Pažymėtina, kad Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neatliko objektyvaus ir nuodugnaus reikšmingų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo V. V. skundas tenkintinas bei panaikintinas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. R-3092 neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; naikintinas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimas „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766; naikintinas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo V. V.“ Nr. S-158. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka (per jos padalinius) įpareigotina iš naujo nagrinėti V. V. prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ginčo situacijoje yra išimtinai viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovui kokį sprendimą jis turėtų priimti. Atsakovui priėmus sprendimą, pareiškėjui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, jeigu priimtas sprendimas jo netenkins.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą (patikslintą skundą) tenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. R-3092 neišduoti V. V. neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo V. V.“ Nr. S-158.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti V. V. prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė