Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys A. P., R. P., trečiojo asmens A. P. savarankišką reikalavimą dėl mokėjimo pavedimo pripažinimo dovanojimo sandoriu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), reiškiantį, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Teismo funkcija – tirti bei vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į šalių rungtyniškumo principą, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinant kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad trečiojo asmens A. P. prašymu ir iniciatyva, jo nuvežta į banką ieškovė Z. B. 2016-06-28 bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos apmokėjo A. P. motinos namo stogo dangos remontui ir lietaus nuleidimo sistemai skirtas medžiagas (b. l. 1 t. 3). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P. 2016 metais dirbo užsienyje, jo šeima gyveno jo motinai R. P. priklausančiame name. Kadangi jau ilgą laiką per stogą tekėjo vanduo, A. P. suplanavo pakeisti motinai priklausančio namo stogo dangą. Reikalingą stogo dangą (šiferį) ir lietaus nuleidimo sistemą jis rado UAB „Alnida“ interneto puslapyje, ją ir užsakė. 2016 m. birželio 28 d. pardavėja UAB „Alnida“ išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 971540 už parduodamas prekes (šiferis „Baltijos banga“ ir lietaus nuleidimo sistema) 1990 Eur sumai. Minėtoje sąskaitoje pirkėjas nėra nurodytas. Ieškovė 2016 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu iš savo asmeninės sąskaitos banke pervedė pardavėjai UAB „Alnida“ 1990 Eur pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 971540 ir už bankinę operaciją sumokėjo 2,03 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, jog įsigyta stogo danga ir lietaus nuleidimo sistema sumontuota atsakovei R. P. priklausančiame name.

Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje nagrinėdamas A. P. apeliacinį skundą, 2019-09-12 nutartyje konstatavo, jog A. P. veikė kaip tarpininkas surandant ir užsakant prekes, tačiau iš įvykusio sandorio negavo jokios naudos (jis piniginių lėšų iš ieškovės negavo, kadangi ieškovė visą sumą sumokėjo pardavėjui tiesiogiai (banko pavedimu), taip pat nustatyta, jog buvo pagerintas ne A. P., o jo motinos R. P. turtas.

Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Teismas nenustatė, kad šalys būtų turėjusios išreikštos valios sudaryti būtent dovanojimo sutartį, kad buvo kokia nors ieškovės apgaulė, nuslėptos ir tik vėliau išaiškėjusios aplinkybės, nesąžiningi veiksmai. CK 6.156 str. 1 d. nurodo, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. CK 6.193 str. 1 d. nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o to paties straipsnio 6 d. nurodo, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.

Atsakovė R. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tokią pat poziciją palaikė jos atstovas teismo posėdžio metu, bet pati atsakovė vertindama situaciją (ieškinio reikalavimą), nurodė, kad ji galvojusi, kad tai jos sūnus A. P. iš savo pinigų padarė jos stogo namo remontą, ji nežinojusi, kad tai buvę padaryta apmokėjus remonto medžiagas marčios motinai Z. B., tačiau ji ieškovei negalinti atlyginti, nes neturinti tam lėšų.

Trečiasis asmuo A. P. ne tik nesutiko su ieškovės Z. B. reikalavimu priteisti skolą iš jo motinos, kaip buvo nesutikęs, kad skola būtų priteista iš jo, bet ir pareiškė savarankišką reikalavimą ieškovės atliktą mokėjimą pripažinti dovanojimo sandoriu, kuriuo esą pinigai buvę padovanoti jam ir jo sutuoktinei.

CK 6.469 str. 1 d. nurodo, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Ieškovė Z. B. ir A. P. kaip ir jo sutuoktinė nėra šeimos nariai (su ieškove), todėl prašomam vertinti dovanojimo sutartimi pinigų pervedimui negali būti taikomos išimtys, kurios taikomos sutuoktiniams. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Ieškovė darydama pavedimą nesiekė ką nors apdovanoti ir tai patvirtina ne tik rašytinės sutarties nesudarymas, bet ir pagal jos atliktą mokėjimą gaunamos prekės gavėja – R. P., kurį faktiškai gavo užsakytas prekes, byloje neginčijamai nustatyta, kad prekės buvo panaudotos atsakovės namo remontui. Savo nuostatą dėl skolos ieškovė patvirtino ir 2017-06-14 laišku R. P. (b. l. 1 t. 4) bei 2017-10-04 A. P., ieškinį teisme pareikšdama tik 2018-08-03. Su tokiu trečiojo asmens reikalavimu dėl ieškovės atlikto pinigų pervedimo laikymo dovana nesutiko ir trečiasis asmuo R. P., trečiojo asmens A. P. buvusi sutuoktinė. Teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo A. P. jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė savo savarankiško reikalavimo. Ieškovė Z. B. piniginį pavedimą padarė trečiojo asmens prašymu jo motinos naudai, nes tretieji asmenys A. P. ir R. P. net neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, kurio remontą būtų reikėję atlikti. Vertinant trečiojo asmens A. P. pareikšto savarankiško reikalavimo pagrįstumą bei jo parodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas abejoti jo sąžiningumu darant pareiškimus teismui. Pagal atsakovės atstovo pateiktus įrodymus (b. l. 1 tomas 123) byloje nustatyta aplinkybė, kad tretieji asmenys A. P. ir R. P. 2017-02-22 kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l. 1 tomas 124-126). A. P. kaip trečiasis asmuo 2019-11-28 reikšdamas savarankišką reikalavimą šioje byloje pateikė įrodymą, kad turi 6000 Eur įsiskolinimą anstoliui ir pridėjo įrodymą antstolio A. Selezniovo 2018-01-12 raštą, kuriame nurodyta, kad priimtas vykdyti 2017-11-22 teismo įsakymas dėl 5805,77 Eur išieškojimo išieškotojo UAB „Julianus Inkaso“ naudai (b. l. 1 tomas 38), kurio duomenimis A. P. 2016-12-24 buvo sudaręs vartojimo paskolos sutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas A. P. prieš santuokos nutraukimą yra sudaręs ir daugiau paskolos sutarčių, apie kurias kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo nenurodė ir apie kurias nutraukiant santuoką teismui nebuvo žinoma.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė R. P. nepagrįstai praturtėjo ieškovei pervedus pinigines lėšas dėl atsakovės nekilnojamojo turto remonto. Remantis CK 6.237 str. atsakovė privalo atlyginti pinigais įgyto turto vertę. R. P. turtą įgijo ne nusikalstamu būdu, nes užsakymus atliko jos sūnus, o ji buvo įsitikinusi, kad ir apmokėjo jos sūnus, tačiau pagal nustatytą faktą – gavo turtinės naudos. Akivaizdu, kad atsakovė R. P. nežinojo apie ir taip sunkią savo sūnaus finansinę padėtį dėl skolų kitiems asmenims.

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė reikšdama ieškinį teisme buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri kainavo 216,39 Eur . Vėliau pasikeitė jos atstovas ir ji patyrė dar 1500 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos yra visiškai pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos byliniėjimos išlaidos, taip pat 49,52 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidos ir teismo pašto išlaidos 8,40 Eur į valstybės pajamas. Iš trečiojo asmens A. P. priteistina 55,00 Eur jo nesumokėto žyminio mokesčio, pareiškiant savarankišką reikalavimą, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinės žalos 1992,03 Eur atlyginimą (skolą), 209,03 Eur palūkanų, 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso viso 3701,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus vieną Eur, 06 ct) Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2201,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės Z. B. naudai.

Priteisti iš R. P. bylinėjimosi išlaidas – 274,31 Eur į valstybės pajamas (iš kurių - 57,92 Eur gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis -bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5660; 216,39 Eur - gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5630).

Atmesti A. P. savarankišką reikalavimą dėl Z. B. atlikto mokėjimo pavedimo pripažinimo dovanojimo sandoriu.

Priteisti iš A. P. 55 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas (gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusius teismo rūmus.