Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei Z. G., jos atstovei adv. Jurgitai Spaičienei, atsakovo atstovams D. V., adv. Sonatai Žukauskienei, tretiesiems asmenims A. G., D. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį bei patikslintus ieškinius atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, tretieji asmenys D. Š., A. G., V. K., L. K., E. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. K. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atsakovo pateikto į bylą 2006m. spalio 10d. akcininkų susirinkimo protokolo 2.3p nutarimo. Pateiktuose prie 2006m. spalio 10d. akcininkų susirinkimo protokolo prieduose, dalyvių registracijos sąraše, nėra akcininko A. G. parašo (l t, b.l. 160). Paštu išsiųstas pranešimas 2006-1l-20d., o susirinkimas įvyko 2006-10-10d (l t, b.l 167). Susirinkime taip pat akcininkas A. G. nedalyvavo, kuriam apie susirinkimo laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta. Taip pat nebuvo įtraukta į darbotvarkės klausimus 2.3. p. priimto nutarimo svarstymas, kaip ir nebuvo įtraukti visi kiti svarstyti klausimai, išskyrus tuos klausimus kurie buvo patvirtinti darbotvarkėje. Pažeista LR ABĮ 26 str. ir bendrovės įstatų 7.2. p. 2006m. spalio 10d. akcininkų susirinkimo protokolas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas vadovaujantis LR CK 2.82 str., kadangi jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams.

Dėl ieškinio senaties taikymo nurodo, kad visiems reikalavimams pareikšti termino nepraleido, atsižvelgiant į tai, kad 2007m. kovo 22d. kaip atsakovo juristė kartu su įmonės vadovu dalyvavo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-105-141/2007 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame bendrovės vadovas teismui parodė jos darbo sutartį ir pateikė pasirašytą įgaliojimą kaip bendrovėje dirbančiai teisininkei (lt, b.1. 87). Darbo sutarties nutraukimo dokumentų kopijas gavo 2007 balandžio 18d. atvykusi pokalbiui pas vadovą, o 2007 kovo 20d. ji buvo tik tai supažindinta su 2007-03-20d. atleidimo iš darbo įsakymu Nr. 49. Dalyvaudama 2007m. kovo 22d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo posėdyje vykdė darbines funkcijas, o visus kitus ginčijamus dokumentus gavo ir su jais susipažino tik šios bylos teismo posėdžių metu. Teismui padarius išvadą, kad terminas buvo praleistas, prašo įvertinti atskirai pateiktame (l t, b.l. 9) prašyme nurodytus motyvus dėl senaties termino atnaujinimo ir visiems reikalavimams senaties terminą atnaujinti.

Ieškovės ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais, neteisėtais bei jų panaikinimo UAB „Gilius ir Ko“ 2006-10-10 neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimo 2.3p., UAB „Gilius ir Ko“ 2006-05-25 direktoriaus įsakymo Nr. 63 1p., 2p., UAB „Gilius ir Ko“ 2006-11-17 direktoriaus įsakymo Nr. 160 1p, 1.1p., 1.2.p., 1.3.p., 1.4.p, atmetė, nes visų pirma, ieškovė neįrodė jų neteisėtumo, nes sprendimus dėl etatų mažinimo, pareigybės ekonominio nenaudingumo, struktūrinių padalinių pertvarkymo, darbdavys gali priimti savarankiškai, savo rizika, tai yra darbdavio kompetencija ir valia. Teismas nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą neįgalintas vertinti struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas patikrinti ar jie yra realūs, ar nėra tikslo pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju, ar nėra pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Be to aukščiau įvardinti įsakymai bei akcininkų susirinkime priimtas akcininkų sprendimas yra juridinio asmens UAB „Gilius ir Ko“ valdymo organų sprendimai, o dėl jų reikšti ieškinius gali juridinio asmens valdymo organai, jų dalyviai, juridinio asmens kreditoriai (LR CK 2.82str.). Tačiau ieškovė nėra nei atsakovo valdymo organas, nei jo dalyvis, nei kreditorius. Jos teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami atsakovo įsakymu Nr. 49 2007-03-20 dėl jos atleidimo iš darbo. Nurodė, kad ieškovė nepareiškė pareiškimo dėl atsakovo įsakymų Nr. 63, Nr. 160 suklastojimo, t.y., kad tai yra pateikti suklastoti dokumentai (LR CPK 184str.1d.).

Atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes nustatė, kad ieškovė atstovavo atsakovą Vilniaus 2-me apylinkės teisme civilinėje byloje su UAB „BĄ investiciniai projektai“ kaip bendrovės darbuotoja pagal įgaliojimą po atleidimo iš darbo 2007-03-22. Laikė, kad ieškovė nepraleido vieno mėnesio termino ieškiniui paduoti, kurį pateikė 2007-04-23. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad įteikė ieškovei įsakymą apie jos atleidimą iš darbo 2007-03-20. Atsakovo direktorius teismo posėdyje taip pat nenurodė tiksliai datos kada jis įteikė ieškovei įsakymą apie jos atleidimą iš darbo, o ieškovė teigia, kad jį gavo 2007-04-18, kai nuvyko pokalbiui pas vadovą. LR DK 297 str.1d. nustatyta, kad vieno mėnesio terminas ieškiniui paduoti skaičiuotinas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos, o ne nuo supažindinimo dienos. Be to, kaip jau minėta, ieškovės mažametis sūnus laikotarpyje nuo 2007-02-04 iki 2007-04-30 buvo gydomas nuo patirtos traumos - blauzdikaulio lūžio, o pagal pateiktus byloje įrodymus, jos sūnaus H. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Todėl šią aplinkybę teismas laiko svarbia priežastimi dėl kurios ieškovei galima būtų atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo

Netenkino ieškovės prašymo dėl skyrimo atsakovui 20000 Lt baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes teismas nenustatė, kad atsakovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis.

Atsakovui iš ieškovės nepriteisė už advokatės teisines paslaugas, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išlaidų už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje dydį.

Atsakovas pateikė pakankamai įrodymui, kurie patvirtina ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą – 2006-11-20 įspėjimu Nr. 137 ieškovė buvo įspėta tinkamai prieš 4 mėnesius dėl atleidimo iš darbo, 2007-03-20 įsakymu Nr. 49 buvo atleista iš juristės pareigų pagal LR DK 129 str. nuostatas, ieškovei buvo išmokėta 1 mėnesio išeitinė kompensacija bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, jokių kitų garantijų ieškovė neturėjo.

Nurodo, kad struktūriniai pertvarkymai, juristės etato panaikinimas ir šio etato ekonominis nenaudingumas įmonei, yra pripažintina svarbia priežastimi ir teisėtu darbo sutarties nutraukimo pagrindu ( LR DK 129 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prie vadovo įsakymų nėra jokių ekonominių, finansinių duomenų apie juristės etato ekonominį nenaudingumą bendrovėje, nėra sąnaudų paskaičiavimo bei darbo rezultatų išvadų, nes jokie teisės aktai nenumato darbdavio pareigos daryti sąmatas ir paskaičiavimus. Teismo argumentas, kad bendrovėje nebuvo realaus struktūrinio pertvarkymo nepagrįstas ir neįrodytas. Nesutinka su teismo argumentu, kad darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe, o būtent nuolatiniais nuostoliais, nurodo, kad sprendimus dėl etatų mažinimo, pareigybės ekonominio nenaudingumo įmonė priima savarankiškai.

Visos įmanomos galimybės perkelti ieškovę į laisvas darbo vietas buvo išnaudotos, dėl ko teismas klaidingai konstatavo, kad jai nebuvo pasiūlytos laisvos darbo vietos įmonėje bei nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pažeidė LR DK 129 str. 1d.

Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą reikšti ieškinį dėl gražinimo į darbą. Ieškovei 2007-03-20 įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo įteiktas 2007-03-20, ką patvirtina jos parašas ant įsakymo.

Teismas nepriteisė advokato išlaidų dėl to, kad atsakovas pateikė sąskaitą apmokėjimui, kurioje nėra nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos būtent šioje byloje. Priešingai teismo išvadai, byloje buvo pateikti tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovo išlaidų turėjimą šioje byloje.

Teismas nepagrįstai grąžino ieškovę į darbą. Ieškovę grąžinus į darbą jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes darbdavys visiškai prarado pasitikėjimą šio darbuotoja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą laikė, kad ieškovė nepraleido vieno mėnesio termino ieškiniui paduoti. Tačiau nurodė, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo ieškiniui paduoti gali būti laikomos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija su tokia teismo motyvacija sutikti negali. Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojas nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Iš 2007m. kovo 20d. įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo ( t. 1., b.l. 6) matyti, kad ieškovė su įsakymu susipažino 2007m. kovo 20d. Tikėtina, kad šią dieną ieškovė ir gavo įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo. Nustatyta, kad ieškovė į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo su ieškiniu kreipėsi 2007m. balandžio 23d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovė prašyme ( t 1., b.l.9) nurodo, kad ji per įstatymo nustatytą terminą neturėjo galimybės ieškinį pateikti teismui, prašė pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus turi pagrindo pripažinti, kad ieškovė terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą ieškiniui pateikti atnaujina ( DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1. 131 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog bendrovėje nebuvo realaus struktūrinio pertvarkymo yra nepagrįstas.

Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės pareigybė buvo panaikinta, nes dalis funkcijų buvo pavesta vykdyti sutarčių administratorei, o kita dalis – bendrovės padalinių, esančių Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune vadovams. Tokiu būdu buvo įvykdytas struktūrinis pertvarkymas, atitinkantis DK 129 straipsnio 2 dalį, taigi ši teisės norma nepažeista.

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, jei jie realūs, t. y. buvo iš tikro vykdomi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės funkcijos buvo perskirstytos ir jos pareigybės neišliko. Struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų sprendimas dėl pertvarkymų ir sprendimas turi būti iš tikro įvykdytas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2001). Teismas nagrinėjantis bylą turi patikrinti, ar sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus ar kitų įgaliojimų pagrindu veikiantis organas, ar sprendimas buvo iki darbuotojo įspėjimo, ar jis buvo iš tikro įgyvendintas. Byloje nustatyta, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės vadovas pagal įstatų 52 punktą turi teisę organizuoti bendrovės veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, priimti į darbą ir atleisti iš darbo bendrovės darbuotojus, sudaryti su jais darbo sutartis ( t 1., b.l. 36). Tai reiškia, kad bendrovės vadovui suteikta teisė svarstyti bendrovės valdymą ir darbuotojų pareigybes. Kaip matyti iš atsakovo direktoriaus 2006m. lapkričio 20d. įspėjimo Nr. 137 ( t 1., b.l. 5), kad dėl ekonominių priežasčių bendrovei juristo pareigybė buvo ekonomiškai nenaudinga. Skolų administravimo bei išieškojimo funkcijų vykdymas buvo pavestas prekybos salonų vadovams. 2006m. spalio 10d. bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimo protokolas ( t 1., b.l. 28-29) patvirtina, kad akcininkai svarstė juristo pareigybės reikalingumo klausimą ir įpareigojo įmonės direktorių nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Paminėti bendrovės valdymo organų priimti sprendimai rodo, kad bendrovėje įvyko realūs struktūriniai pertvarkymai ir DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimas dėl pertvarkymo realumo nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovei nebuvo pasiūlytos laisvos darbo vietos įmonėje bei nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pažeidė LR DK 129 str. 1d.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai per visą įspėjimo laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo kitas darbas siūlomas nebuvo. Šių nuostatų nesilaikymą ieškovė nurodo DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį atleidžiamam darbuotojui turi būti pasiūlytas kitas darbas. Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais – sveikatos būklę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos ieškoti galimybių perkelti ieškovę į kitą darbą, o taip pat atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kad nebuvo bendrovėje laisvų pareigų į kurias būtų galima ieškovę parkelti. Teisėjų kolegija tokiai teismo padarytai išvadai nepritaria. Nagrinėjant byloje klausimą, ar pagrįstai darbuotojui nebuvo pasiūlytas konkretus darbas, turi būti palyginamos darbuotojo turimos išsilavinimo srities žinios su reikalingomis pagal konkrečią darbo vietos funkciją žiniomis. Taip pat turi būti sprendžiama ir dėl įgytos ir reikalaujamos darbo patirties ( DK 129 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad po ieškovei įspėjimo įteikimo atleisti ją iš darbo bendrovėje buvo priimti nauji darbuotojai sandėlininko, sąmatininko, vadybininko, projekto vadovo, prekybos koordinatoriaus pareigoms užimti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nurodytų darbų ieškovei nesiūlė, nes ieškovės profesija ir specialybė neatitiko laisvoms darbo vietoms keliamų reikalavimų. Ieškovė pagal specialybę yra teisininkė, o naujose darbo vietose darbuotojams buvo keliami specialūs reikalavimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė reikiamos kvalifikacijos nurodytoms pareigoms užimti nebuvo įgijusi, todėl ieškovei pagrįstai atsakovas nepasiūlė kitų darbų. Taigi, DK 129 straipsnis nepažeistas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį pralaimėjusi bylą šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato pagalba, tačiau ne didesnės, negu nustatytos teisingumo ministro suderinus su Lietuvos advokatų taryba patvirtintose rekomendacijose, kurios nustato maksimalius advokato teikiamos teisinės pagalbos dydžius. Taip pat nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų komplektiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, o kitų ieškinio reikalavimų dalyje ieškinį atmetęs turėjo atsakovui priteisti atmestų ieškinio reikalavimų daliai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teismas to nepadarė ir pažeidė procesinės teisės normas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ( t 2., b.l. 56,57), kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėjo advokatei S.Žukauskienei 5000 Lt. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, jei apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas byloje, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus priteisia iš ieškovės 2000 Lt atsakovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 straipsnis).

Remiantis nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 4d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės Z. G. ieškinys ir patikslintas ieškinys panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinio reikalavimus dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką, atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis priteistas iš atsakovo žyminis mokestis valstybei bei atmestas atsakovo prašymas priteisti už advokato teisinę pagalbą ir priteisti iš ieškovės Z. G. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Gilius ir Ko“.

Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.