- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-37-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01007-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Advokatai
- Indrė Lukoševičė
- Kategorijos
- 13.1Administraciniai nusižengimai branduolinės energetikos srityje (ANK 320–321 str.)
- 13.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria D. Š. (D. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės Indrės Lukoševičės (toliau – ir atstovė) skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1138-2024 tenkintas iš dalies, šis nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. D. Š. Institucijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, ir jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 2 600 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas: t. y. konfiskuota transporto priemonė – krovininis automobilis „Mercedes Benz 2533“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. 11.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) nuomojamoje uždaroje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus daikto Nr. 0101-0067-0154 (toliau – ir Teritorija) Įmonei priklausančia sunkiasvore transporto priemone „Mercedes Benz 2533“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 27 d. į Teritoriją atvežta (veiklos kodas S2) surinkta (veiklos kodas SI) 11,30 kubinių metrų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas 17 09 04), Teritorijoje (LKS koordinatės: (duomenys neskelbtini)) kur 11.10 val. neteisėtai 11,30 kubinių metrų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas 17 09 04) išversta ant žemės (atliekų šalinimo veiklos kodas Dl), tuo užteršiant aplinką. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Teritorijoje vykdo didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų (statybos griovimo atliekos (atliekos kodas 17 09 04) , medienos atliekos (atliekos kodas 17 02 01), plastiko atliekos (atliekos kodas 17 02 03), elektronikos laidų atliekos (atliekos kodas 17 04 11) pristatymą į Teritoriją bei jų apdorojimo veiklą (išvertimas ant žemės ar po žeme (atliekų šalinimo veiklos kodas D1), atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų (atliekų naudojimo veiklos kodas R12), D1–D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas (atliekų naudojimo veiklos kodas D15) ir R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas (atliekų naudojimo veiklos kodas R13) neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas – direktorius D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 ir 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, 8 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7 ir 56 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi D. Š. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo tenkintas iš dalies ir šis nutarimas panaikintas bei byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais nurodyta, kad D. Š. vadovaujamos bendrovės sunkiasvoris automobilis į nuomojamą teritoriją atvežė 11,30 kubinių metrų mišrių statybinių ir griovimo atliekų, kur šios atliekos buvo išverstos ant žemės, tuo užteršiant aplinką bei tai, kad jo vadovaujama bendrovė teritorijoje vykdo didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų pristatymą bei jų apdorojimo veiklą, pažeidžiant Taisyklių 4 straipsnio 8 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 37 ir 56 punktų reikalavimus ir neturint taršos leidimo statybinių atliekų apdorojimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal protokole aprašytą kaltinimo veiką nėra aišku, ar D. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos leidimo, ar apskritai už kitas minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas. Iš protokolo nėra aišku, iš kur bei į kur buvo vežamos atliekos, kas vežė ir organizavo statybinių atliekų vežimą bei kokie konkrečiai taisyklių reikalavimai buvo pažeisti. Taip pat iš nutarimo nėra visiškai aišku, koks konkretus atliekų kiekis buvo išverstas ant žemės teritorijoje. Apylinkės teismas, aptaręs byloje esančius duomenis iš apžiūros akto, sprendė, kad tikslus išmestų atliekų kiekis nenustatytas, bet preziumuojamas remiantis konteinerio, kuriuo buvo atvežtos atliekos išmetimui, talpa, o reikalingų paskaičiavimų atlikti taip pat nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuoti netinkamai, todėl turėtų būti priimamas naujas nutarimas ir surašomas naujas administracinio nusižengimo protokolas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Vieninteliu apylinkės teismo sprendimo pagrindu grąžinti bylą Institucijai galėtų būti tai, kad pirmosios instancijos teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Šiuo atveju sprendimas grąžinti bylą Institucijai yra siejamas su nepakankamai motyvuotu įrodymų vertinimu, teigiama, kad Institucija bylos tyrimą ir nagrinėjimą atliko nevisapusiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl nutarimo pagrįstumo ar kreiptis į Instituciją, kad pateiktų papildomus duomenis. Skundžiamos nutarties motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, atkartotais iš advokatės skundo ir paviršutiniškas pritarimas jame nurodytiems duomenims, nepateikiant išsamesnių motyvų ir neatsakius į proceso dalyvių išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažintas motyvuotų išvadų bei esminių argumentų pateikimu ir neatitinka teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos, kurioje atskleidžiama motyvuoto teismo sprendimo prasmė.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė advokatės paaiškinimams, kad pažeidimo padarymo dieną D. Š. nebuvo Lietuvoje, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn. D. Š., būdamas vadovas ir vienintelis akcininkas, darbuotojams davė nurodymus vežti, išversti ant žemės, apdoroti atliekas teritorijoje, kurioje bendrovė neturėjo teisės verstis, t. y. anksčiau organizavo neteisėtą veiklą. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti advokatės versijos pagrįstumą, kadangi gindamasis asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Skundžiama nutartis priimta paviršutiniškai, D. Š. nepripažinus kaltės, jis nebuvo išklausytas teisme, neapklausti kiti bendrovės darbuotojai. Institucijos atstovo teigimu, apylinkės teismas neįvertino vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip pilamos atliekos, kaip įmonės darbuotojai, išvydę aplinkos apsaugos pareigūnus, pasišalina iš teritorijos, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat neteisingai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų aplinkosauginių pažeidimų pavojingumą, neatsižvelgė į jo baustumus už daromus ir sistemingus aplinkosauginius pažeidimus.
3.3. Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už straipsnyje nurodytą veikimą ar neveikimą, nedetalizuojant kaltės formos. Šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovą patraukti atsakomybėn užtenka nustatyti, kad ūkinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas. Apylinkės teismas nevertino, kad atliekų tvarkymas, apdorojimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Institucijos atstovas, cituodamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nurodo, kad vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, yra atsakingas už bendrovės vykdomą veiklą, kompetentingas sudaryti sandorius, juos kontroliuoti. Protokolas D. Š. surašytas už tai, kad jis vykdė neteisėtą atliekų apdorojimo veiklą, neturėdamas tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.
3.4. Institucijos atstovas, nurodydamas argumentus dėl atsakomybės pagal ANK 247 straipsnio 25 dalies taikymo, pažymi, kad apylinkės teismas rėmėsi tik atstovės pateiktais paaiškinimais, nevertino pareigūnų parodymų bei to, jog specialistai, turintys išsilavinimą bei patirtį aplinkosaugos srityje, yra galintys spręsti, kas yra ir kas nėra laikoma atliekomis. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog už ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalyse numatytus administracinius nusižengimus tiesiogiai atsakingi juos padarę asmenys, o ne juridinio asmens vadovas. Skundžiamoje nutartyje dėl ANK 247 straipsnio 13 dalies taikymo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakyta, todėl nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde apibendrintai pažymima, kad skundžiama nutartis priimta neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms pašalinti, todėl negalima pripažinti, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sukliudžiusiu teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokia formuojama teismo praktika sudaromos prielaidos atliekų srityje veikiančioms įmonėms išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. atstovė advokatė I. Lukoševičė prašo atmesti Institucijos atstovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. D. Š. nuo tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis nėra tinkamas ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalyse numatytų administracinių nusižengimų subjektas bei nėra įrodyta jo kaltė, kuri negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta tyrimą atlikusios institucijos. Įstatymų leidėjas išskiria veikas, už kurių padarymą administracinėn atsakomybėn traukiami juridinių asmenų vadovai pagal einamas pareigas (ANK 247 straipsnio 30, 32 dalys ir kt.). D. Š. inkriminuotų ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sankcijose nėra nustatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė, todėl už juos atsakingi padarę asmenys, o ne vadovas. Byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad D. Š. atliko inkriminuotų administracinių nusižengimų dispozicijoje aprašytus veiksmus protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Priešingai – į bylą pateikti jo rašytiniai paaiškinimai ir banko sąskaitos išrašas, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje D. Š. nebuvo, nes 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo Lenkijoje. Apklausti tyrimą atlikę pareigūnai G. V. ir E. A. patvirtino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje D. Š. nematė, bandė susisiekti su juo telefonu, tačiau nepavyko, kas patvirtina, kad tuo metu D. Š. nebuvo ir jis neturėjo galimybės padaryti inkriminuotų veikų. Faktą, kad D. Š. įvykio vietoje nebuvo, patvirtina ir vaizdo įrašai, kuriuose jo nematyti.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo atveju turi būti nustatytas ar konkretus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra aplinką atliekomis užteršęs, ar kitus reikalavimus pažeidęs fizinis asmuo, kas tyrimo metu nebuvo atlikta. Pareigūnė G. V. patvirtino, kad nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu nurodyti, kas įvykio metu valdė įmonei priklausantį krovininį automobilį, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, o tokį neveikimą paaiškino įmonės nenoru bendradarbiauti. Tai patvirtina, kad Institucija neatliko pareigos išsamiai ir visapusiškai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatyti kaltą asmenį.
4.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu laiku į nurodytą vietą atvežė protokole nurodytas tariamas atliekas ir vykdė veiklas su jomis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atliekos nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka laikomos ir rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, o buvo surinktos ir atvežtos protokole nurodytu laiku į vietą. Byloje esantys duomenys patvirtina tik vieną statybos ir griovimo atliekų atvežimo į teritoriją automobiliu ir išpylimo ant žemės faktą, tačiau nepatvirtina kitų nurodytų atliekų surinkimo, atvežimo, apdorojimo, būsenos ar sudėties pakeitimo, D1–D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymo, R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymo faktų, nes įmonės teritorijoje rastos atliekos galėjo būti laikomos ir rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, planuojant ateityje teisės aktų nustatyta tvarka jas priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Byloje nėra duomenų apie medienos, plastiko, elektronikos laidų atliekų pristatymo į teritoriją faktą bei jų apdorojimo veiklą, atliekų būsenos ar sudėties pakeitimą, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų, D1–D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymą ir R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymą, nes medžiaga nepagrindžia privalomo elemento – tolimesnio nurodytų veiklų R1–R11, D1–D14, R1–R12 vykdymo.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad nėra aišku, kuo vadovaujantis nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo rasta medienos, plastiko, elektronikos laidų atliekų. 2023 m. rugsėjo 9 d. apžiūros akto Nr. TVR-7843 duomenys nepatvirtina, kad toje vietoje ir laiku buvo laikoma tokių atliekų, to nepatvirtina ir E. A. 2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo duomenys, nes nėra užfiksuotas nurodytų atliekų faktas. Duomenys apie atliekų buvimą įmonės teritorijoje, nesant pagrindimo pirminiais dokumentais, atsirado tik 2023 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. PA-5451, iš kurio nėra aišku kada, tikrintojų nuomone, šios atliekos buvo atvežtos į įmonės teritoriją, kas jas atvežė ir kt., tokiu būdu kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal aprašytą kaltinimo veiką nėra aišku, ar D. Š. traukiamas atsakomybėn už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos leidimo, ar apskritai už kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas. Institucijos veiksmai, kai nėra aiškiai nurodoma, kuo kaltinamas asmuo, apsunkina jo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš Institucijos atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai naujo nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. kaltės klausimas dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra sprendžiamas, juolab įvertinus tai, kad apygardos teismas turėtų pasisakyti ir dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo, o neišklausius suinteresuoto asmens – bendrovės vadovo ar įgalioto asmens šiuo klausimu, tai padaryti būtų neįmanoma (nepaisant to, kad apylinkės teismas suinteresuoto asmens atstovo skundo dėl to paties Institucijos nutarimo nagrinėjimo nepriėmė (3 t., b. l. 100–106, 202–208), apygardos teismas tik patikrina, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo realų pagrindą grąžinti bylą Institucijai.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vis dėlto, remiantis teismų praktika, toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl pastarojo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali, nebuvo tinkamai suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis.
9. Pažymėtina, kad reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 609 ir 618 straipsniuose. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
10. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, D. Š. nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodyta, kokių administracinių nusižengimų padarymu jis kaltinamas, nurodytas nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta bei D. Š. atlikti galimai neteisėti veiksmai. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjo atstovės skundo turinio ir jame suformuluotų alternatyvių prašymų matyti, kad pareiškėjui ir jo atstovei nekilo neaiškumų dėl Institucijos nutarime surašyto kaltinimo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalyse, skunde aiškiai ir detaliai išdėstyta pozicija šiuo aspektu manant, kad D. Š. nėra tinkamas šių administracinių nusižengimų subjektas. Tuo tarpu dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, pareiškėjo atstovė skundą motyvuoja tuo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šio administracinio nusižengimo padarymą bei, kad neaišku, kuo vadovaujantis nustatyta, jog buvo rastos nutarime nurodytos atliekos. (1 t., b. l. 3–14). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas, surašytas D. Š., ir jo pagrindu priimtas Institucijos nutarimas, atitinka įstatymo šiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. Š. teisė į gynybą nebūtų pažeista, ir tai negalėjo būti vertinama kaip pagrindas grąžinti bylą Institucijai siekiant patikslinti kaltinimą, administracinio nusižengimo byla turėjo būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme nutarime nurodyto kaltinimo ribose.
11. Kaip jau minėta, sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas už trijų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 13 dalyje ir 247 straipsnio 25 dalyje, padarymą. Vertinamu atveju, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo pradžioje pasisakė Institucijos atstovas L. U. (L. U.) dėl bendrovės vardu atstovės pateikto skundo registravimo eigos, apie galimai užfiksuotus pažeidimus apklausti Institucijos pareigūnai G. V., A. A. ir L. B., peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šiuos veiksmus, grąžino bylą Institucijai, motyvuodamas tuo, kad nėra aišku, kokiu kiekiu atliekų buvo užteršta aplinka ir padarydamas išvadą, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Su tokia apylinkės teismo pozicija nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad Institucijos pareigūnų paaiškinimų ir apžiūros akte Nr. TVR-7843 esančių duomenų nepakanka išvadai dėl kaltinime nurodytų atliekų kiekio, galėjo kreiptis į Instituciją dėl kiekio skaičiavimo patikslinimo, detalizavimo ir pan., arba manydamas, kad šiuo atveju D. Š. nėra tinkamas subjektas pagal jam inkriminuojamus straipsnius, galėjo į teismo posėdį šaukti ir apklausti liudytojais įmonės darbuotojus, išaiškindamas jiems teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti paaiškinimus apie savo paties galimai padarytą administracinį nusižengimą. Nustatęs, kad šiuo atveju už inkriminuojamus administracinius nusižengimus yra atsakingas ne vadovas, o kitas asmuo, apylinkės teismas galėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. Š. ir šios bylos dalį grąžinti Institucijai spręsti klausimą dėl kito atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, o esant poreikiui kreiptis į Instituciją, kad pateiktų papildomus dokumentus ar duomenis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovė neteisingai interpretuoja ANK normas, nurodydama, jog D. Š., būdamas įmonės vadovas, nėra tinkamas ANK 247 straipsnio 13 ir 15 dalyse numatytų administracinių nusižengimų subjektas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aptariamose ANK įtvirtintose teisės normose nėra nustatyta išimtinė juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Vadinasi, pagal šias teisės normas atsako ir fiziniai asmenys, ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kaip fiziniai asmenys, jei jie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-495/2023).
12. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokio faktinių aplinkybių bei duomenų vertinimo dėl D. Š. pateikto kaltinimo pagal ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalis bei ANK 235 straipsnio 4 dalį, nors turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai yra siejamas su neva neaiškiai suformuluotu kaltinimu ir poreikiu aiškiai suformuluoti kaltinimą bei iš dalies papildomų duomenų gavimu, kurių Institucija šiuo metu faktiškai nebeturi galimybės surinkti, kadangi nebėra galimybės užfiksuoti neatkuriamai nutarime minimų atliekų struktūros, kiekių bei jų laikymo aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu, bylos grąžinimas Institucijai ir jos pareigūnų įgaliojimas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą jau nebepašalinamų, apylinkės teismo manymu, tyrimo spragų apimtyje, neatitinka tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
13. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas gali susiaurinti kaltinimo apimtį, t. y. pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes ir be atskiro Institucijos tyrimo, taip pat gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis), jei tam yra pagrindas. Taip pat teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn asmuo buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltės įrodymų, gali priimti vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pritariant Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų skundžiamoje nutartyje iš tiesų yra panašūs pareiškėjo atstovės pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytiems argumentams (pavyzdžiui, pasisakant ne dėl nutarime, kurio pagrįstumą ir teisėtumą patikrina apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, pateikto kaltinimo, o dėl protokole suformuluoto kaltinimo). Apygardos teismas sprendžia, kad byloje išnagrinėjus skundą liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 563, 567 straipsniai), sprendimas priimtas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsakius į esminius skundo argumentus (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti D. Š. atstovės skundą dėl Institucijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo, kadangi šis skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti D. Š. (D. Š.) administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.