Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-647-282/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-07
Bylos Nr.
1S-647-282/2015
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00452-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Nr. 1S-647-282/2015
Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00452-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14. 2.8.12.; 2.12.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centras teikimu siūlė pakeisti V. V. priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis stacionariu gydymu psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro teikimas patenkintas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi V. V. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Šalies argumentai

Skundu V. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-09-08 nutartį ir palikti galioti to paties teismo 2015-02-18 nutartį. Teigia įtariantis, jog Kelmės rajono psichikos sveikatos centras į teismą kreipėsi po to, kai jis su savo sutuoktine V. V., su kuria kartu nebegyvena, susipyko ir pastaroji paveikta pykčio 2015-06-09 parašė prašymą jį išvežti gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog jis vengia gydytis, nors kompensuojamų vaistų knygelės duomenys rodo ką kita. Nurodo, kad po paskirto jam gydymo jis Psichikos sveikatos centre lankosi nustatytomis dienomis, vaistinėje įsigyja vaistus, kuriuos vartodavo pagal gydytojo nurodymą, nepraleido nė vieno vizito pas gydytoją. Teigia, kad jam paskirti vaistai reikiamo poveikio neduoda, tačiau jam kiti vaistai nebuvo paskirti. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi V. V. parodymais, jog jis nevartoja paskirtų vaistų, kadangi V. V. to žinoti negalėjo, nes gyvena atskirai, jis gyvena vienas. Nurodo, kad jį išvežus į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, namuose liks neprižiūrimi gyvuliai bei tame pačiame kaime gyvenantis jo senyvo amžiaus tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateiktos medžiagos – 2014-11-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (65–67 b. l.) matyti, kad V. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Iš 2015-06-11 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro išvados-teikimo (129 b. l.) matyti, kad V. V. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, psichologą ir socialinį darbuotoją, kad pagal šio centro pacientų sveikatos būklės stebėjimo ir įvertinimo komisijos išvadą per stebėjimo laikotarpį V. V. psichinė būklė dėl įtarimo nevartojus paskirto medikamentinio gydymo pablogėjo, kad V. V. socialinis pavojingumas neišnykęs, jis pavojingas sau ir aplinkiniams. Teismo posėdyje dalyvavusi psichikos sveikatos priežiūros centro atstovė L. R. patvirtino, kad per stebimą laikotarpį V. V. psichinė sveikatos būklė pablogėjo, mano, kad dėl paskirtų vaistų nevartojimo. Gydymo įstaigos atstovė taip pat nurodė, kad V. V. elgesys (demonstratyvus elgesys, išreiškiamas pasipiktinimas, polinkis meluoti, nuotaikų kaita, kritikos stoka, nervingas, jo nusiskundimai žmona, jog ji jo nesupranta, nori su ja skirtis, kad ji prieš jį yra nusistačiusi) leidžia daryti prielaidą, kad jis nevartoja vaistų, nes priešingu atveju, jo psichinės sveikatos būklė būtų stabili, be to, patikrinus V. V. išrašomų kompensuojamų vaistų knygutę buvo rasta, kad jis vieną kartą vaistų nenusipirko, jog V. V. aiškino, jog jis yra sveikas ir nėra prasmės gerti vaistų. Teismo posėdyje apklausta V. V. nurodė, kad vyras kurį laiką vartojo vaistus, tada būdavo ramus, tačiau kai vyras nustojo gerti vaistus (būna sužvėrėjęs, „kabinėjasi“ prie kiekvienos smulkmenos, šaukia, nakties metu grasina, neduoda ramybės), ji iš karto nuėjo pas gydytoją ir apie tai pranešė. V. V. taip pat patvirtino, kad šiuo metu ji su V. V. gyvena atskirai, todėl nežino, ar V. V. vaistus vartoja (165–166 b. l.). Be to, byloje yra duomenų, kad V. V. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad V. V. psichinė sveikatos būklė nėra stabili, ji pablogėjo, gydytojai rekomenduoja pakeisti V. V. taikomos priverčiamosios medicininės priemonės pobūdį – V. V. gydyti psichiatrijos ligoninėje.

V. V. skunde nurodo, kad jis vaistus vartoja ir tai patvirtina kompensuojamų vaistų knygutės įrašai, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų V. V. nepateikė, be to, gydymo įstaigos atstovė nurodė, jog patikrinus minėtą knygutę, buvo rasta, kad vieną kartą V. V. vaistų nenusipirko. Duomenų, kad V. V. vienas prižiūri savo senyvo amžiaus tėvą ir nebūtų kas pastarąjį bei V. V. laikomus galvijus (2 karves ir buliuką) prižiūrėtų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats V. V. prie savo skundo.

Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į V. V. gydančių gydytojų išvadą, jog V. V. psichinė būklė pablogėjo, jo socialinis pavojingumas neišnykęs, jis pavojingas sau ir aplinkiniams, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją V. V. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė