Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, jai paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2016 m. spalio 14 d., apie 07.40 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 220, 222 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Yaris, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nubaustoji A. M. neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo, ji kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

A. M. skundžiamu nutarimu už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ji pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau neatsižvelgė į tai, jog ji nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad A. M. anksčiau būtų bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar būtų pasišalinusi iš įvykio vietos, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan.). Už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn apeliantė nebuvo traukta. A. M. skunde nurodė, kad nutarimui įsiteisėjus sumokės paskirtą baudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-05 nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad apeliantės padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs – jie padaryti ne judrioje gatvėje esant intensyviam eismui, todėl nebuvo keliama didelė grėsmė transporto eismo ir jo dalyvių saugumui, be to, pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, stovėjusiam automobiliui padaryti apgadinimai nėra itin žymūs; kaltę tiek dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, tiek dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino ir gailisi. Taip pat matyti, kad apeliantė yra pensininkė, garbaus amžiaus, vairavimo stažą turinti jau 22 metus ir per šį laikotarpį nėra padariusi nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamu teismo nutarimu A. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 eurų dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139-2015, 2AT-84-699-2015). Atsižvelgus į tai, A. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą pakeisti: vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, A. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių bei, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. M. galutinę subendrintą nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.