Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (e.b.l. 37-38). Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovė neginčija fakto dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą, buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovė tiekė šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (e. b. l. 4-5). Ieškovė teikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau buto apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-01 už suteiktas šildymo paslaugas susidarė 719,85 Eur įsiskolinimas, bei laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2018-12-01 už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą susidarė įsiskolinimas 12,10 Eur (e. b. l. 7-8).

Atsakovė su skolos dydžiu sutinka, sumokėjo dalį skolos, tačiau norėtų, jog likusios skolos mokėjimas būtų atidėtas iki 2019-08-01, neturint galimybių iš karto sumokėti dėl jos finansinės padėties.

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovė laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovės priteistina 20,38 Eur delspinigiai už 2018-07-01 iki 2019-01-01 laikotarpį (e. b. l. 9-10) (CK 6.71 straipsnis).

Tačiau atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, kad ji 2019-03-14, 2019-03-19, 2019-04-25 mokėjimais sumokėjo 586,82 Eur sumą iš ieškovės prašomos priteisti skolos, spręstina, jog ji dalį ieškovės reikalavimų įvykdė. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 165,51 Eur likusią nesumokėtą skolos dalį (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimus įvykdė jau pareiškus ieškinį teisme (ieškinys teisme gautas 2019-02-13, skolos mokėjimai atlikti - 2019-03-14, 2019-03-19, 2019-04-25), ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur už teisines paslaugas, iš viso 55,01 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Dėl sprendimu vykdymo atidėjimo.

Atsakovė atsiliepime ir 2019-05-20 pateiktame pareiškime prašė skolos sumokėjimą atidėti iki 2019-08-01, kadangi pajamos nedidelės, turi mokėti ir kitus mokesčius (e. b. l. 28). Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Atsiliepime į atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis itin sunki. Be to, skola už šilumos energiją formavosi ne mažą laiko tarpą, atsakovė nepagrindžia, kad skola susiklostė ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių (e. b. l. 34-35).

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteistos sumos mokėjimą atidėti, kadangi gaunamos pajamos nedidelės, taip pat turi mokėti kitus mokesčius. Iš SODROS duomenų bazės matyti, kad atsakovė gauna 507,66 Eur dydžio pensiją (e. b. l. 38-39). Kitų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pagal atsakovės pateiktus mokėjimo dokumentus nustatyta, jog didesnioji ieškovės prašomos priteisti skolos dalis yra atsakovės sumokėta savanoriškai, atsakovė sutrumpino prašomą atidėti mokėjimo terminą nuo 2019-10-01 (nurodyto atsiliepime į ieškinį) iki 2019-08-01 (nurodyto 2019-05-20 pateiktame pareiškime). Todėl vertintina, kad šie atsakovės veiksmai patvirtinta jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,51 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 51 ct) bendrą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 55,01 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atidėti sprendimo vykdymą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.