- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-11
- Bylos Nr.
- N-403-176-06
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ž.E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties Ž.E. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2005 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (Klaipėdos m. VPK VP EPS, toliau - Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2005 m. sausio 27 d. 13 val. 15 min. Ž.E. vairavo automobilį „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, esančią Klaipėdoje, H.Manto g. - Liepų g. - N.Sodo g., degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu, važiavusiu per sankryžą jam iš dešinės. Apgadinti abu automobiliai. Asfaltas sausas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
2005 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimu konstatuota, jog Ž.E. 2005 m. sausio 27 d. apie 13 val. 15 min. Klaipėdoje, H.Manto - Liepų g. - N. Sodo g. reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keičiantis šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, nesilaikė visų leistinų saugumo priemonių ir susidūrė su kitu į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Fiat Bravo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintos dvi transporto priemonės. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 53 punktą. Dėl pažeidimo gailisi. Vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d. ir 31 str. 1 d. 1 p., Ž.E. paskirta 100 Lt bauda (b.l. 18).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž.E. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde Ž.E. nurodė, jog Institucija paskyrė eismo įvykio ekspertizę, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriuje atlikus ekspertizę 2005-07-08 Ekspertizės akto Nr.11K-206 (05) išvadoje nenurodytas konkretus asmuo, kaltas dėl šio autoįvykio. Akto išvadoje nurodyta, jog medžiagoje nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie techniniu požiūriu leistų kategoriškai nustatyti, kokie šviesoforų signalai degė automobilių vairuotojams įvažiuojant į sankryžą. Ž.E. nurodė, kad jam įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas ir šviesoforų signalai keitėsi jam būnant sankryžoje, todėl jis nekaltas dėl šio autoįvykio (b.l. 4, 5).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje Ž.E. paaiškino, jog jis važiavo H.Manto gatve nuo miesto ligoninės pusės. Važiuodamas paskui tamsios spalvos automobilį, įvažiavo į sankryžą ir pakėlęs galvą pamatė jam rodomą geltonos spalvos šviesoforo signalą ir susidūrė su L.K. vairuojamu automobiliu. Ji atvažiavo iš N.Sodo gatvės ir privalėjo leisti jam pabaigti manevrą (b.l. 10).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.E. atstovas D.A. nurodė, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi padaryta daug pažeidimų. Jis nurodė, kad pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nutarimas priimamas tik tuo atveju, kai yra lengvas kūno sužalojimas ar apgadinti automobiliai ir nustatyta konkretaus vairuotojo kaltė. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog Ž.E. pažeidė KET 207 punkto reikalavimus, o nutarime - KET 53 punkto reikalavimus. D.A. teigimu, Ž.E. visada nurodė, jog nesutinka su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu, kad nuobauda paskirta praėjus 6 mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ir nutartimi nėra pratęstas terminas administracinei nuobaudai paskirti. Taip pat D.A. nurodė, kad L.K. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp Ž.E. veiksmų ir autoįvykio (b.l. 112, 113).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė netenkinti Ž.E. skundo reikalavimų ir palikti galioti Institucijos 2005-08-22 nutarimą. Jos teigimu, pagrindas šiam nutarimui priimti buvo surinkta eismo įvykio medžiaga, autotechninės ekspertizės medžiaga, liudytojo R.Abručio parodymai (b.l. 69).
Nukentėjusioji L.K. atsiliepimu į skundą prašė palikti skundžiamą Institucijos nutarimą nepakeistą. Ji nurodė, kad po autoįvykio Ž.E. pripažino, jog į sankryžą jis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 65, 66).
Nukentėjusioji N.E. atsiliepimu į skundą prašė Ž.E. skundą tenkinti. Ji nurodė, kad Institucija, tirdama autoįvykį, nenustatė kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo Ž.E.. Nurodė, kad 2005-07-08 ekspertizės akte Nr. 11K-206 (05) nurodyta, jog pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių-faktinių duomenų, kurie techniniu požiūriu leistų kategoriškai nustatyti, kokie šviesoforo signalai degė vairuotojams įvažiuojant į sankryžą ir kaip vystėsi šviesoforo signalų atžvilgiu nagrinėjama Kelio eismo situacija, kurio eismo dalyvio veiksmai prieštaravo KET reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoavarijos kilimu. N.E. nuomone, nesurinkta įrodymų, kad Ž.E. padarė jam inkriminuojamą veiką (b.l. 83-84).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 13 d. nutartimi Ž.E. skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino 2005 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimą, kuriuo Ž.E. nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir administracinę bylą nutraukė.
Teismas nutartyje nurodė, kad Liudytojas Gintaras Kučinskas, dirbantis Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo poskyrio inspektoriumi, parodė, jog tyrė autoįvykį H.Manto - Liepų - N.Sodo gatvių sankryžoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad liudytojas R.Abrutis iš karto po autoįvykio parodė, jog Ž.E. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam, t.y. raudonam, šviesoforo signalui. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjas Ž.E. savo paaiškinime nurodė, jog jis į sankryžą įvažiavo važiuodamas pagal kitus automobilius, tačiau važiuojant reikia stebėti šviesoforo signalus. Šviesoforas toje sankryžoje yra seno modelio - jei pagrindinėje gatvėje dega geltonos spalvos šviesoforo signalas, tai ir šalutinėje gatvėje dega geltonos spalvos šviesoforo signalas. Minėta sankryža nėra avaringa (b.l. 110, 111).
Teismas nurodė, kad liudytojas R.Abrutis parodė, jog 2005 m. sausio 27 d. matė autoįvykį H.Manto - Liepų - N.Sodo gatvių sankryžoje. Jis važiuodamas automobiliu Liepų gatve sustojo prie sankryžos H.Manto g. - Liepų g., nes jam buvo raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo lėtai važiuoti ir praleido du automobilius, sukančius iš H.Manto g. į kairę, t.y. Liepų g. Autoavarija įvyko dėl Ž.E. kaltės, nes jis iš H.Manto g. suko į Liepų g., jau degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 98). Teismas pažymėjo, jog R.Abrutis analogiškas autoįvykio aplinkybes nurodė ir 2005-01-27 tarnybiniame pranešime. Jis taip pat nurodė, jog signalizavo iš H.Manto g. atvažiuojančiam automobiliui (jį vairavo Ž.E.), kad atkreiptų dėmesį, tačiau jis atsitrenkė į mėlynos spalvos automobilį „Fiat Bravo" (jį vairavo L.K.) (b.l. 47).
Teismas nutartyje nurodė, kad policijos pareigūnas G.Kučinskas 2005-01-27 tarnybiniame pranešime nurodė, jog autoįvykį matę asmenys parodė, kad automobilis „Mazda 323" įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui (b.l. 43).
Teismas nutartyje pažymėjo, jog iš 2005-01-27 L.K. paaiškinimo matyti, kad ji važiavo N.Sodo gatve link Liepų gatvės, sankryžoje su H.Manto gatve sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas, priešais ją stovėjo vienas automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji pradėjo važiuoti ir pajuto smūgį į vairuotojo pusės priekinį sparną. Po autoįvykio ji paklausė to automobilio „Mazda" vairuotojo, ar jis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Vairuotojas tai pripažino (b.l. 49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad R.M. paaiškinime Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriui nurodė, jog jis 2005 m. sausio 27 d. matė autoįvykį H.Manto - Liepų - N.Sodo gatvių sankryžoje. Jis važiavo H.Manto gatve nuo Danės upės pusės, tuo metu priešais jį t.y. H.Manto gatve, nuo Vytauto g. važiavę automobiliai pasuko kairėn ir H.Manto gatvėje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, iš Liepų g. ir N.Sodo g. pradėjo važiuoti automobiliai. Degant raudonam šviesoforo signalui iš H.Manto g. nuo Vytauto g. pusės į sankryžą įvažiavo automobilis „Mazda" ir atsitrenkė į automobilį „Fiat Bravo", važiavusį iš N.Sodo g. jam degant žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio kaltininkas yra automobilio „Mazda 323" vairuotojas (b.l. 51).
Kaip nutartyje pažymėjo teismas, liudytoja N.E. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.E. motina, ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl teismas jos parodymais nesirėmė.
Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad nors 2005-07-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr.11K-206 (05) išvadose nurodyta, jog ekspertizės pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių-faktinių duomenų, kurie techniniu požiūriu leistų kategoriškai nustatyti, kokie šviesoforų signalai degė automobilių „Mazda 323" ir „Fiat Bravo" vairuotojams įvažiuojant į sankryžą ir kaip šviesoforo signalų atžvilgiu nagrinėjama kelio eismo situacija, bei spręsti, kurio eismo įvykio dalyvio - automobilio „Mazda 323" vairuotojo Ž.E. ar automobilio „Fiat Bravo" vairuotojos L.K. - veiksmai prieštaravo KET reikalavimams ir galėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šios avarijos kilimu (b.l. 7-15), tačiau liudytojų Rolando Abručio ir Gintaro Kučinsko parodymais, R.Abručio ir G.Kučinsko tarnybiniais pranešimais (b.l. 46, 47, 98, 110, 111), 2005-01-27 R.M. paaiškinimu Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriui nustatyta ir įrodyta, jog automobilis „Mazda 323", vairuojamas Ž.E., įvažiavo į reguliuojamą sankryžą keičiantis šviesoforo signalui, nesilaikė visų leistinų saugumo priemonių ir susidūrė su į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Fiat Bravo", vairuojamu L.K. Teismas nurodė, kad šių asmenų parodymai ir paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl tesimas juos laikė objektyviais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad įrodyta, jog Ž.E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto, numatančio, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo ir kt. reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog autoįvykio metu apgadinti du automobiliai, todėl Ž.E. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teismo teigimu, tai, kad L.K. 2005-09-07 Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriaus nutarimu nubausta 100 Lt bauda už tai, kad 2005 m. sausio 27 d. 13 val. 15 min. Klaipėdoje, H.Manto - Liepų - N.Sodo gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Fiat Bravo" ir keičiantis šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, nesilaikė visų leistinų saugumo priemonių ir susidūrė su kitu į sankryžą įvažiavusiu automobiliu; pažeidė KET 53 punkto reikalavimus (b.l. 21), neatleidžia nuo administracinės atsakomybės Ž.E..
Teismas, patikrinęs ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (LR ATPK 297 str. 2 d.), pažymėjo, jog Ž.E. paskirta minimali nuobauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Institucija, skirdama nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymėjo, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos (LR ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad šiuo atveju administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo autoįvykio dienos. Nurodė, kad jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, minėtas šešių mėnesių terminas gali būti pratęstas, bet ne vėliau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (LR ATPK 35 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Institucija, 2005 m. birželio 10 d. nutarimu paskyrusi eismo įvykio ekspertizę, nepratęsė administracinės nuobaudos skyrimo termino (b.l. 35). Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.E. administracinė nuobauda paskirta praėjus 6 mėnesiams 26 dienoms, t.y. pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, numatytus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje. Teismas nutartyje konstatavo, kad dėl šios aplinkybės skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž.E. prašo 2005-10-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų teisingai kvalifikuoti jo veiksmai ir nustatyta, ar jis padarė kokį nors administracinį teisės pažeidimą ar jo nepadarė. Apeliantas nurodo, kad iš ATPK 127 str. 2 d. dispozicijos matyti, kad atsakomybė už šio pažeidimo padarymą atsiranda tada, kai pažeidėjo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), t. y. šio pažeidimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, bet ir šios veikos pasėkoje kilusias pasekmes. Vadinasi, šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl norint nustatyti, ar būtent apeliantas kaltas dėl autoįvykio kilimo, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo padarytų veiksmų ir jų pasėkoje atsiradusių pasekmių, t. y. įvykusios autoavarijos, kurį nulėmė jo ir L.K. transporto priemonių apgadinimą. Apelianto teigimu, L.K. nebuvo pakankamai atidi, nevykdė bendrųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų imtis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), padarė ir kitus KET pažeidimus ir jų visų pasėkoje susidūrė su jo automobiliu ir jį sugadino (taip pat ir savo). Todėl autoįvykio kilimo pagrindine priežastimi, apelianto nuomone, buvo ne jo veiksmai, o L.K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog L.K. pirmoji pažeidė Kelių eismo taisykles. Nurodo, jog darydama šį pažeidimą ji privalėjo imtis ypatingų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukliudyta kitiems eismo dalyviams baigti manevrų, kurie įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, ir vėliau keičiantis šviesoforo signalams, bei užtikrinti eismo saugumą. Apeliantas pažymi, jog jis -administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymi, jog dėl tos priežasties laikytina, kad jo veiksmai (pažeidžiant KET ar jų nepažeidžiant) nebuvo tiesiogine autoįvykio su L.K. kilimo priežastimi, jo veiksmuose nėra visų būtinų ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties elementų. Apeliantas nurodo, kad 2005-01-27 d. degant žaliam šviesoforo signalui jis įvažiavo į sankryžą, kurioje buvo automobilis, vykdantis manevrą. Nurodo, kad jam bebūnant sankryžoje užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Priekyje esančiam automobiliui baigus kairį posūkį, jis važiavo tiesiai. Koks šviesoforo signalas (geltonas ar raudonas) tada jau degė nurodyti negali. Ši aplinkybė, kaip nurodo apeliantas, juridinės reikšmės neturi, nes visais atvejais jam kiti vairuotojai privalėjo leisti pervažiuoti per sankryžą. Nurodo, kad per sankryžą jam pervažiuoti nepavyko, nes iš dešinės įvažiavo L.K. vairuojamas automobilis. Apeliantas nurodo, kad už šiuos veiksmus 2005-09-07 L.K. nubausta administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir KET 53 p. Nurodo, kad padarytą pažeidimą L.K. pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl skundžiama institucija jai skyrė minimalią nuobaudą (b.1. 21). Apelianto nuomone, dėl jos kaltės buvo apgadintas jo ir jos pačios automobilis. Apeliantas teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties jam neaišku, kokį konkretų KET pažeidimą jis padarė, koks ATPK straipsnis turėtų būti jam iš tikrųjų taikomas, jeigu būtų pripažinta, kad jo veiksmai pažeidė administracinės teisės normas. Apeliantas nurodo, kad 2005-01-27 ATP protokole (b.1.19) nurodoma, kad jis pažeidė KET 207 p., tačiau 2005-08-22 nutarime nurodomas KET 53 p. Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Todėl, apelianto nuomone, policijos nutarime, kaip atsitiko šiuo atveju, negalėjo būti nurodyta, kad pažeistas kitas KET reikalavimas, kurio nebuvo protokole. Apelianto teigimu, apygardos administracinio teismo nutartyje visiškai neteisingai svarstyta, ar pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas ir ar apelianto veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliantas daro išvadą, kad jeigu teismas nustatė, jog jis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, jam turėjo būti konstatuotas KET 117.7 p. pažeidimas, ir tik po to, jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal atitinkamą LR ATPK straipsnį. Jis nurodo, kad ATPK 127 str. 2 d. yra blanketinė teisės norma ir atsakomybė atsiranda tik už tokį eismo taisyklių pažeidimą, kuris yra transporto priemonių susidūrimo priežastimi. Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas jo skundo argumentus ir tikrindamas apskųstojo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo išspręsti, ar jo veikoje buvo ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinieji elementai - objektas ir jo objektyvioji pusė bei subjektas ir subjektyvioji pusė. Šio klausimo nagrinėjimas, kaip nurodo apeliantas, yra jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas ir teismo procese buvo nukrypta nuo šio principo. Apeliantas abejoja, kad teismo nutartyje padaryta išvada, remiantis įrodymų visuma. Jis nurodo, kad nei liudytoja L.K., nei R.M. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jų parodymai teisme nebuvo patvirtinti. Nurodo, kad teismas vadovavosi šių liudytojų parodymais, duotais pirminėje apklausoje. Apeliantas pažymi, kad liudytojas R.Abrutis teismui paaiškino, jog neįsidėmėjo į sankryžą įvažiavusių automobilių spalvos, markės, tačiau 2005-01-27 savo tarnybiniame pranešime nurodė visus jo automobilio identifikavimo duomenis. Pažymi, kad R.Abrutis paklaustas, kokia kryptimi jis nuvažiavo, teismui nieko negalėjo paaiškinti. Tokie liudytojo parodymai, apelianto nuomone, nelaikytini nuosekliais ir išsamiais. Apelianto teigimu, R.Abrutis yra suinteresuotas asmuo iš skundžiamos institucijos pusės, kadangi dirba Klaipėdos m. VPK VP PR 1-je kuopoje. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant ABTĮ. Jis nurodo, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). nurodo, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo nutartyje padarytąja išvada ir tuo pačiu ginčija teismo padarytą byloje surinktųjų įrodymų vertinimą, o tai yra apygardos administracinio teismo prerogatyva, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius nurodo, kad dėl apeliacinio skundo patenkinimo palieka spręsti teismui. Nurodo, kad 2005-10-13 Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino 2005-08-22 Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus priimtą nutarimą, kuriuo Ž.E. buvo nubaustas 100 Lt baudą už tai, kad jis 2005-01-27 apie 13:15 val., Klaipėdos mieste, H.Manto-Liepų-N.Sodo g. reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Institucija, 2005 m. birželio 10 d. nutarimu paskyrusi eismo įvykio ekspertizę, bet nepratęsusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.E. administracinę nuobaudą paskyrė praėjus 6 mėnesiams 26 dienoms, t.y. pažeidusi administracinės nuobaudos skyrimo terminus, numatytus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje (eismo įvykis buvo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2005 m. sausio 27 d., o administracinė nuobauda paskirta tik 2005 m. rugpjūčio 22 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra nurodęs (Administracinių teismų praktika Nr.7, p.276), kad nustačius, jog yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradedama, o pradėtoji turi būti nutraukiama, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, tai byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Procesą nutraukus bet kokiu pagrindu administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo laikomas nekaltu, nes dėl jo nėra priimtas ir negali būti priimamas bei įsiteisėti nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos. Be to, tokių išvadų įprasta tvarka nėra galimybės patikrinti, nes procesas yra negalimas.
Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje byloje nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.E. administracinė nuobauda paskirta praėjus 6 mėnesiams 26 dienoms, t.y. pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, numatytus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, turėjo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teismas negalėjo spręsti teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimo. Todėl iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties šalinami visi motyvai, susiję su Ž.E. kaltės dėl 2005 m. sausio 27 d. 13 val. 15 min. Klaipėdoje, H.Manto g. - Liepų g. - N.Sodo g. sankryžoje įvykusio autoįvykio įrodinėjimu.
Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nepažeidžia Ž.E. teisių, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.