Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-285-610/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-30
Bylos Nr.
1-285-610/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
A. Č.
Kaltinamasis
V. M.

Baudž. byla Nr. 1-285-610/2011 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.25.4.1;

Proceso numeris 1-64-1-01417-2010-8
NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2011 11 30

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorams V.Nacikūnui, V.Paltanavičiui, nukentėjusiam A. Č., jo atstovui advokatui J. K., kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei E.Gaubienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje,

V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2010 m. lapkričio 18 d., 11 val. 20 min., Marijampolės sav., kelio Marijampolė-Prienai-Vilnius 127 kilometre, nereguliuojamojoje sankryžoje, važiuodamas link Prienų miesto, neatsargiai vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 162 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, sukdamas sankryžoje į kairę pusę bei privalėdamas duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė, važiuojančiam link Marijampolės miesto ir artėjančiam A. Č. vairuojamam automobiliui „Toyota Corola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu, susidūrus minėtiems automobiliams, buvo sužalotas automobilio „Toyota Corola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Č., kuriam dėl skeveldrinio dešinės girnelės lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei buvo sužalota automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivė L. M., kuriai dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužalota automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivė O. T., kuriai dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, kairės orbitos lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį Opel Astra, automobilio langas buvo aprasojęs, tačiau iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių šviesas matė. Įjungė posūkį ruošdamasis daryti manevrą, susidūrė su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone. Susidūrimo metu nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo įvykio juostą, buvo savo juostoje. Po smūgio automobilį nubloškė link jo eismo juostos kelkraščio, apsuko. Vadovaujantis BPK 276 str. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l.86,92 ), jog ruošdamasis sukti iš pagrindinio kelio į kairę, šalutinį keliuką, įjungęs kairiojo posūkio signalą pamatė iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesas, pagalvojęs , kad spės pravažiuoti, pradėjo posūkio manevrą, automobilio priekinė dalis buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą , kuomet įvyko susidūrimas , pajuto smūgį tiesiai į automobilio priekį. Šiuos parodymus patvirtino pakarotinai apklausiamas įtariamuoju. Paaiškino, kad buvo apklaustas iš karto po įvykio 2011 11 18, buvo sužeistas pasimetęs, todėl kaip jam paaiškino pareigūnai taip ir parodė. Po to, apklausiant 2011 12 02 norėjo pakeisti parodymus, tačiau tyrėja nurodė, kad negalima keisti. Nubraižant įvykio schemą su ja pilnai nesusipažino, įvykio dieną su schema sutiko. Sugadinta automobilio priekinė dalis, todėl negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Aiškino, kad civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pripažįsta, dalyje dėl neturtinės žalos mano, kad ieškinys per didelis pripažįsta, kad yra 2000 litų neturtinė žala.

Nukentėjęs A. Č. parodė, kad įvykio dieną važiuodamas pagrindiniu keliu apie 80-90 km/h greičiu pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris buvo truputį išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pristabdė, galvojo, kad atvažiuojantis automobilis sustos , tačiau šis pristabdė ir suko, bandė išvengti susidūrimo susukdamas vairą į dešinę, tačiau transporto priemonės susidūrė, kontaktavo savo automobilio priekiniu kairiu kampu, kuria vieta kontaktavo kaltinamojo automobilis nepastebėjo, tačiau turėjo būti priekinės dalies centras. Tuo metu kada suko vairą į dešinę, kaltinamojo transporto priemonė buvo išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad draudimo bendrovė atlygino tik dalį turtinės žalos, kreipėsi į bendrovę dėl papildomų turėtų išlaidų žodžius ir raštu , tačiau jos nebuvo atlygintos. Papildomų išlaidų turėjo degalams kuomet dėl įvykio teko važinėti į gydymo įstaigas, vieną mėnesį kiekvieną dieną važinėdavo reabilitacijai, pas advokatą. Jaučia skausmą ir šiuo metu, negali atsiklaupti, negali atlikti ūkio darbų, neturtinę žalą vertina 30000 tūkstančių litų.

Nukentėjusi L. M. paaiškino, kad įvykio dieną važiuojant kaltinamojo vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilio langas nebuvo aprasojęs. V. M. buvo sustojęs , kadangi ji turėjo parodyti į kurį šalutinį keliuką pasukti, po to V. M. automobilis pradėjo judėti ir įvyko susidūrimas. Ar automobilis jau atlikinėjo posūkio manevrą pasakyti negali. Dar spėjo pasakyti „Valdai nesuk“ ir suveikė automobilio oro pagalvė. Dėl įvykio skilo rankos kaulas, kaltinamasis atsiprašė.

N. O. T. parodė, kad prieš įvykį važiavo V. M. vairuojamam automobilyje, sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo sužalota, avarijos aplinkybių neprisimena.

L. O. S. parodė, kad buvo eismo įvykio vietoje, surašė eismo įvykio vietos apžiūros protokolą pagal eismo įvykio vietos planą . Niekas iš buvusių avarijos dalyvių neprieštaravo dėl eismo įvykio vietos plano. Pati įvykio situacija abejonių nekėlė, V. M. paaiškino, kad suko į kairę ir nepraleido iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės. Iš karto po įvykio apklausė V. M., užfiksavo viską ką šis pats paaiškino. Kiek pamena kaltinamasis nebuvo sužalotas įvykio metu.

L. R. L. parodė, kad įvykio dieną su A. K. patruliavo Igliškėlių kaime. Pačio įvykio nematė, tačiau atvykus į jo vietą kaltininkas buvo aiškus pagal transporto priemonių išsidėstymą, dalyvių paaiškinimus. Vienas vairuotojas suko ir kito nepraleido.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2010 11 18 dirbo kelyje kuriame įvyko eismo įvykis. Pačio įvykio nematė, tačiau atvykus į jo vietą abejonių dėl kaltės nekilo, baltą automobilį vairuojantis asmuo suko į kairę ir nepraleido iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės. Įvykio aplinkybes paaiškino patys jo dalyviai, be to vietoje buvo liudytojas kuris matė įvykį per automobilio veidrodėlį. Po K. G. apklausos patvirtino, kad tai tas pats asmuo.

Liudytojas K. G. paaiškino, kad įvykio dieną važiuodamas į mokymo įstaigą , pravažiavo Igliškėlius matė Č. po policijos pareigūnų patikrinimo. Važiavo sulėtinęs greitį, prasilenkė su balta transporto priemone, kurios priekinis langas buvo aprasojęs, tik ties viduriu truputį pavalytas. Pavažiavęs per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo kaip baltas automobilis suko į kairę ir nepraleido nukentėjusio vairuojamos transporto priemonės dėl ko automobiliai susidūrė. Apsisukęs atvažiavo į įvykio vietą, nukentėjęs skundėsi dėl skaudamos kojos. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino matytą situaciją.

Liudytoja I. G. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Įtariamojo apklausos metu užfiksavo aplinkybes, kurias nurodė pats V. M., parodymus perskaitė ir pasirašė, jam apie jokį parodymų keitimo negalimumą neaiškino.

L. M. R. parodė, kad nubraižė eismo įvykio vietos planą, kuriame nurodė transporto priemonių susidūrimo vietą. Vietą nurodė pagal įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimą, nubraižė pagal anksčiau atvykusių pareigūnų pateiktą juodraštinę schemą. V. M. pasirašė planą, tai reiškia, kad jo neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

Specialists D. Iešmantavičius apklaustas dėl išvados byloje paaiškino, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą , susipažinęs su išrašu iš medicininių dokumentų nurodė, kad dėl tolimesnio nukentėjusio gydymo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia.

2010-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu nustatyta, jog įvykio vieta yra Marijampolės sav., kelio Marijampolė-Prienai-Vilnius 127 kilometre, matyti, transporto priemonių padėtys po įvykio, jokie pėdsakai nefiksuoti (b.l. 4-8).

2010-11-18 transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys, rasti defektai (b.l. 9).

2010-11-18 transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti automobilio „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys, rasti defektai (b.l. 10).

2010-11-18 daikto apžiūros protokolu nustatyta , jog apžiūrėtas automobilis „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad labiau pažeista kairė transporto priemonės pusė (b.l. 11-14).

2010-11-18 daikto apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas visas automobilio priekis (b.l. 15-18).

Specialisto išvada Nr. G 1155/10(09) nustatyta, kad A. Č. klinikiniais duomenimis konstatuotas skeveldrinis dešinės girnelės lūžimas. Kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, galimai 2010-11-18 įvykusio eismo įvykio metu, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 57).

Specialisto išvada Nr. KG 20/11(09) nustatyta, jog girnelė yra atskiras kaulas, jis randasi sąnario srityje, ir jos bet koks lūžimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tolesnis ambulatorinis gydymas po 2010-12-22 atlikto A. Č. kūno tyrimo, sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturėjo (b.l. 129).

Specialisto išvada Nr. G 1137/10(09) nustatyta jog O. T. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, kairės orbitos lūžimas. Kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, galimai 2010-11-18 įvykusio eismo įvykio metu, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 61).

Specialisto išvada Nr. G 1156/10(09) nustatyta, jog L. M. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje. Kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis, galimai 2010-11-18 įvykusio eismo įvykio metu, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 69).

Kaltinamasis V. M. kaltę neigė aiškindamas, kad kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi nebuvo išvažiavęs iš savo eismo juostos, iš esmės tokiu būdu aiškindamas , kad dėl autoįvykio kaltas nukentėjęs A. Č., kadangi pastarojo vairuojama transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą. Kaltinamojo aiškinimas nenuoseklus ir prieštaringas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tris kartus pats V. M. patvirtino, kad yra kaltas dėl autoįvykio, kadangi sukdamas į kairę pusę nepraleido iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės, tik bylą nagrinėjant teisme poziciją pakeitė. Teismas V. M. aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės bei žalos atlyginimo, toks kaltinamojo aiškinimas yra paneigtas visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent: Nukentėjęs A. Č. nuosekliai aiškino, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę bei ketindamas įsukti į šalutinį keliuką išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą dėl ko įvyko susidūrimas, šį jo aiškinimą patvirtina liudytojas K. G.. Tokį nukentėjusio aiškinimo teisingumą, netiesiogiai patvirtina ir visiškai nesuinteresuotos apkaltinti V. M. nukentėjusios L. M. parodymas apie jos reakciją į vairuotojo veiksmus prieš pat įvykį (pasakymas“Valdai nesuk“), pats kaltinamasis pasirašė ant eismo įvykio vietos plano, patvirtindamas, kad su juo sutinka, kuriame susidūrimo vieta nurodyta nukentėjusiojo judėjimo krypties eismo juostoje(1t. b.l.8). Kaip matyti iš minėto plano bei įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų, kaltinamojo transporto priemonė po įvykio stovi savo judėjimo krypties eismo juostoje, su galine dalimi išsikišusią į priešingą eismo juostą, tuo tarpu pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po susidūrimo jo vairuojamą transporto priemonę bloškė link jo važiuojamos eismo juostos kelkraščio, bei apsuko, toks kaltinamojo aiškinimas bei jo automobilio padėtis tik patvirtina, kad susidūrimas įvyko nukentėjusiojo judėjimo krypties eismo juostoje. Tai, kad V. M. automobilio apgadinta priekinė dalis, abejonių dėl susidūrimo vietos nekelia, kadangi akivaizdu ,jog transporto priemonių konkretūs apgadinimai gali būti padaryti priklausomai nuo automobilio judėjimo kreivės( kada išvažiuota į priešingą eismo juostą, kokiu radiusu darytas posūkis ar pan.). Atsižvelgiant į nurodytą įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas neabejoja, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko dėl to, kad V. M. atlikdamas posūkio manevrą bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 162 p. 161 p. reikalavimus, sukdamas sankryžoje į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nedavė kelio eismo dalyviui, kertančiam jo važiavimo kryptį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus įrodymų visumą neabejotina, kad kaltinamasis nurodytoje situacijoje turėjo ir privalėjo pastebėti kliūtį bei objektyvią galimybę išvengti įvykio. Akivaizdu, kad jeigu V. M. nebūtu išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, būtu davęs kelią A. Č. vairuojamai transporto priemonei nebūtų įvykęs susidūrimas bei padaryti sveikatos sutrikdymai nukentėjusiems. Kaltinamojo veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Nukentėjęs A. Č. vairuodamas transporto priemonę kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai , jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. M. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. M. būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, sankryžoje vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, darydamas kairio posūkio manevrą nepraleido priešinga kryptimi atvažiuojančios transporto priemonės, sudarė jos vairuotojui netikėtą kliūtį, tuo pažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių 161p.162p, ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė, sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

V. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, kas rodo, veikos atsitiktinį pobūdį, yra jauno amžiaus bei darbingas, teismas įvertinęs V. M. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmę-baudą, mažesnę už vidurkį.

Civilinis ieškinys

Nukentėjęs V. M. reiškė kaltinamajam, atsakingai draudimo bendrovei UADB „Industrijos Garantas“ civilinį ieškinį, galutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 4703 litų turtinę žalą ir 30000 litų neturtinę žalą(2t. b.l. 56). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro automobilio neatlyginta vertė 1661 lt., sunaudotas kuras važinėjimui prie gydymo įstaigos 2130 lt., išlaidos kraujo tyrimams 300 litų , automobilio transportavimo iš įvykio vietos išlaidos 300 litų, transporto priemonės pastatymo prie gydymo įstaigos 12 lt. išlaidos.

Civilinio atsakovo UADB „Industrijos Garantas “ atstovas raštiškais pareiškimais nurodė, kad UADB „Industrijos Garantas“ išmokėjęs 2960 lt. neturinei žalai atlyginti kurią paskaičiavo remiantis 2004 06 23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklėmis atsižvelgiant į nukentėjusio kiekvieną nedarbingumo dieną. 438,97 lt. gydymo išlaidas remiantis pateiktais dokumentais, 2657 lt. už sugadintą automobilį, nurodė, kad nukentėjęs nebuvo pateikęs reikalavimo atlyginti išlaidas už kurą bei kraujo tyrimus, kadangi nėra pagrindęs išlaidų būtinumo dokumentais, prašė ieškinį šioje dalyje atmesti. Be to nurodė, kad ieškovas gali kreiptis dėl papildomų turėtų išlaidų įdraudimo bendrovę.

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjęs turi teisę į žalos atlyginimą CK 6.263 str., 6.249 str., 6.250 str. pagrindais. Tačiau teismas sprendžia , kad ieškinys turi būti tenkinamas dalinai. Ieškovas turtinę žalą prašo priteisti ir iš kaltinamojo. Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudimo suma yra 2500 eurų (8632litų) ribose dėl neturtinės žalos, bei 2500000 ir 500000 eurų draudimo sumos dėl žalos asmeniui ir turtui, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamojo bei draudimo bendrovės atsakomybės pagrindai skirtingi. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Kadangi šiuo atveju draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiam padarytos žalos nėra pagrindo teigti , kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose. Po to nurodytais CK pagrindais atsako kaltininkas. Turtinę žalą priteisti ir iš V. M. prašoma nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, pergyvenimai, dvasinis sukrėtimas bei kitos CK 6.250 str. numatytos aplinkybės, teismo įvertintos pinigais. Remiantis įstatymu neturtinę žalą nustato teismas, šiuo atveju atsakovo atsiliepime nurodomas formalizuotas žalos nustatymo būdas priklausomai nuo nedarbingumo dienų skaičiaus yra neteisingas. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjęs dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjęs A. Č. dėl kaltinamojo nusikaltimo buvo gydomas pakankamai ilgą laiko tarpą, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad gydymas tęsiamas iki šiol, akivaizdu , kad dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų, ribojama ūkinė bei kasdieninė veikla. Tačiau teismas įvertinęs , kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, kaltinamojo padarytas KET pažeidimas nepasižymėjo šiurkštumu, yra neatidumo pasekmė, įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinė žala nepilnai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrinant nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą įvertinant nurodytas aplinkybes , nukentėjusio A. Č. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 14000 litų. Atsižvelgiant į nurodytą iš draudimo bendrovės priteistina dalis neatlygintos neturtinės žalos įstatymo ribose(atlyginta 2960 lt likusi žala 5672), bei likusį žalos atlyginimą(5368 litų) priteisiant iš kaltinamojo.

Dėl turtinės žalos

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nesant ginčo dėl pareigos atlyginti žalą, kyla klausimas dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų UADB „Industrijos Garantas“ atlygino ieškovui 2657 lt. dėl žalos sugadinus automobilį. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, žalos atlyginimas paskaičiuotas ir išmokėtas teisės aktų nustatyta tvarka, remiantis jo paties darbuotojų paskaičiuota vidutine ir likutine automobilio vertėmis. Ieškovas pateikė nepriklausomo vertintojo A. V. I.Į. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą(2t. b.l. 58-71) iš kurios matyti, kad nustatyta skirtingos nei atsakovo automobilio rinkos(4802litai) bei likutinės(484litai) vertės, nepriklausomo vertintojo ataskaita paremta daugeliu parametrų ir rodiklių kurie atsakovo nebuvo įvertinti, todėl teismas teismas sprendžia, kad nustatant žalos dydį sugadinus automobilį, turi būti vadovaujamasi minėta ieškovo pateikta nešališko asmens ataskaita. Tokiu būdu šioje dalyje žala yra 4318 lt. bei iš atsakovo priteistina neatlyginta 1661 litų suma. Taip pat priteistina ir ieškovo turėtos 300 litų išlaidos atlyginant už turto vertinimą(2t. b.l. 79) bei 300 litų automobilio transportavimo išlaidos įvykio dieną (2t. b.l. 22).

Civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti 2130 lt. už sunaudotą kurą važinėjant į gydymo įstaigas, 300 litų išlaidas kraujo tyrimams, 12 litų išlaidas dėl transporto priemonės stovėjimo prie gydymo įstaigos. A. Č. pateikė kvitus patvirtinančius, kad turėjo išlaidų degalams įgyti(2t. b.l. 15-18), kraujo tyrimo išlaidų (2t.b.l. 77-78)100lt. sumai, bei transporto priemonės stovėjimo 12 lt. išlaidas 2011 09 16 ir 2011 09 21(2t. b.l. 72-73). Ieškovo pateikti kvitai patvirtina, kad jis turėjo nurodytas išlaidas, tačiau nėra įrodymų patvirtinančių, kad visos išlaidos susijusios su eismo įvykio metu padarytu sveikatos sutrikdymu, nėra duomenų apie nuvažiuotus atstumus, bei kiek konkrečiai kartų ir į kokias gydymo įstaigas vyko nukentėjęs, iš byloje esančių medicininių dokumentų galima spręsti, kad ieškovas tokių išlaidų be abejonės turėjo, tačiau nepakanka duomenų spręsti apie jų dydį, duomenų dėl ko darytas kraujo tyrimas bei ar jis buvo būtinas nėra taip pat, kokiu tikslu ieškovas sumokėjo už automobilio stovėjimą, ar tą dieną lankėsi gydymo įstaigoje bei ar būtent dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, duomenų civilinis ieškovas nepateikė. Neatidėjus bylos nagrinėjimo bei neišreikalavus papildomų įrodymų, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį nurodytoje dalyje. Atsižvelgiant į nurodytą vadovaujantis BPK 115 str. 2d. civiliniam ieškovui šioje dalyje pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio kausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškovas pateikęs papildomus įrodymus dėl žalos dydžio turi teisę kreiptis ir tiesiogiai į draudimo bendrovę iki civilinio proceso pradžios.

Atsižvelgiant į nurodytą A. Č. civilinis ieškinys (atsižvelgiant į nurodytą jo pagrindą) turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas dalinai priteisiant nustatytą, realiai patirtą 2261 lt. turtinę žalą iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos Garantas“.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio A. Č. naudai priteistinos 500 lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2t. b.l.87), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį bauda 30(trisdešimties) MGL 3900(trijų tūkstančių devynių šimtų) litų dydžio.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6(šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo A. Č.( (duomenys neskelbtini) ) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai iš UADB „Industrijos Garantas“ (Kęstučio g. 4/14, Vilnius, į.k. 110070382) 5672 litus neturtinės žalos ir 2261 litą turtinės žalos (dėl automobilio sugadinimo, transportavimo, bei žalos vertinimo išlaidos) likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą jo dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priteisti A. Č. naudai 5368 litus neturtinės žalos iš V. M.( (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iš V. M.( (duomenys neskelbtini) ) 500 litų A. Č. ((duomenys neskelbtini)) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius